Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei ir nepilnamečių nukentėjusiųjų E. R. bei G. R. atstovei pagal įstatymą V. R.,

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Malinauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį;

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, 2008-11-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (BK 38 str. 1 d.),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį;

R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. Ž. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. rugpjūčio 9 d. apie 23 val. iš ganyklos, esančios Pakruojo rajono savivaldybėje, K. seniūnijoje, L. kaime, pagrobė nukentėjusiajam K. K. priklausantį veršį 800 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam K. K. 800 litų turtinę žalą.

Kaltinamieji R. Ž. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, R. seniūnijoje, M. kaime, savavaldžiavo panaudodami psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiems asmenims, - atėję į nukentėjusiosios V. R. gyvenamąjį namą, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę, tai yra, A. V. įtrariant, kad M. R. ir E. R. pavogė iš Š. P. sodybos pjūklus, reikalaudami juos grąžinti, A. V. suduodant ne mažiau kaip 6 kartus gumine lazda nukentėjusiajam M. B. į galvą ir kitas kūno vietas bei suduodant ne mažiau kaip 2 kartus gumine lazda nepilnamečiui nukentėjusiajam E. R., gimusiam 1993 m. rugpjūčio 29 d., į galvos sritį ir ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeliant nukentėjusiesiems M. B. ir E. R. fizinį skausmą, bei šiais savo veiksmais išgąsdindami mažametę G. R., gimusią (duomenys neskelbtini), A. V. virtuvės kambaryje sudaužant 4 puodelius bendros 20 litų vertės, 2 stiklines bendros 6 litų vertės, išbraižant virtuvinių spintelių paviršių, tuo padarant 300 litų turtinę žalą, R. Ž. atsinešus iš kiemo dalgį ir jį demonstruojant nukentėjusiajam M. B., jam sakant „kurį pajauti?“, A. V. išdaužiant namo lango stiklą 100 litų vertės, taip savavaldžiavo, tuo padarydami didelės žalos nukentėjusiųjų M. R., M. B., E. R. ir G. R. teisėms ir teisėtiems interesams, bei padarydami nukentėjusiajai V. R. 426 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad praeitais metais, datos nepamena, bet galėjo būti rugpjūčio 9 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, su A. V. išsišnekėjo, kad reikėtų mėsos. Jis tą pačią dieną, grįždamas iš grybų, matė, kad netoli L. kaimo esančioje ganykloje, ganosi du veršiai. Apie tai pasakė Andriui ir abu nutarė vieną veršį pavogti. Kad ši ganykla priklauso pažįstamam K. K. nujautė. Vakare, apie 23 val., jam priklausančiu automobiliu „VW Golf“ kartu su A. nuvažiavo į ganyklą, kuri nuo jo namų yra apie 3 km. atstumu. A. automobilyje buvusiu plaktuku smogė vienam iš veršių į galvą ir taip jį užmušė. Po to veršį įsidėjo į automobilio bagažinę ir, parsivežę pas jį į namus, išmėsinėjo, o mėsą pasidalino. Namiškiams apie vagystę nieko nesakė. Vagystę įvykdė tikrai apie 23 val., ne anksčiau, nes jau buvo prietema. Gailisi nusikaltęs. Įvykio metu buvo blaivus. Žalą nukentėjusiajam atlygino, jo atsiprašė, su nukentėjusiuoju susitaikė. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad praeitais metais, datos nepamena, bet galėjo būti rugpjūčio 9 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, su R. Ž., su kuriuo gerai sutaria, išsišnekėjo, kad reikėtų mėsos. R. jam pasakė, kad netoli L. kaimo esančioje ganykloje matė besiganančius veršius. Abu nutarė vieną veršį pavogti. Kam priklauso ganykla ir veršis nežinojo. Vakare, apie 23 val., kartu su R. jo automobiliu nuvažiavo į ganyklą. Jis automobilyje rastu plaktuku užmušė vieną veršį, jį abu įsikėlė į bagažinę ir parvežė pas R. į namus, kur jį išmėsinėjo, o mėsą pasidalino. Vėliau mėsą suvalgė. Vagystę įvykdė tikrai apie 23 val., ne anksčiau, nes jau buvo tamsu. Šios vagystės metu buvo blaivus. Žalą nukentėjusiajam atlygino, jo atsiprašė.

Dėl savavaldžiavimo jis paaiškino, kad žinojo, kad iš jo pažįstamo Š. P. po baikerių šventės buvo pavogti pjūklai. Su Š. P. kalbėjo, kad pjūklus galėjo pavogti R. Niekieno neprašomas sugalvojo nuvažiuoti pas R. ir išsiaiškinti dėl pjūklų vagystės. R. iki tol nepažinojo, tik iš matymo. Praeitais metais, datos nepamena, bet galėjo būti rugsėjo 12 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, R. Ž. paprašė nuvežti į M. kaimą, kur gyvena R. R. apie tai, kur važiuoja, nesakė. Iš namų pasiėmė plastikinį vamzdį apie 70 cm. ilgio, apie 1,5 kg. – 2 kg. svorio, naudojamą santechnikoje, kad atrodytų baisiau. Vamzdį užsikišo už rūbų, todėl R. jo nematė. Buvo blaivus. Į M., esančius apie 14-15 km. atstumu nuo jo namų, nuvažiavo apie 23 val., buvo jau sutemę. Suradus namą, kuriame gyvena R., jis pirmas priėjo prie durų ir pasibeldė. Kažkuris iš nukentėjusiųjų priėjo prie durų ir paklausė „kas“. Jis atsakė, kad „savas“. Tada duris atrakino. Tik įėjęs pro duris iš už rūbų išsitraukė vamzdį, kad būtų baisiau. Duris atrakinęs nukentėjusysis pabėgo. Iš paskos jam į namą įėjo R. Kambaryje rado du nukentėjusiuosius ir mažą mergaitę. Jis nukentėjusiųjų klausinėjo apie pjūklus, tačiau jie sakė, kad nieko nežino. Tarp jo ir nukentėjusiųjų kilo konfliktas. Jis atsineštu vamzdžiu mušė abu nukentėjusiuosius. Galėjo jiems suduoti visus smūgius, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Nukentėjusiuosius mušė ir tame kambaryje, kuriame buvo mergaitė. Ar mergaitė verkė, nematė. Virtuvėje metė lazdą ant stalo. Sudaužė puodelius, stiklines. Duždami puodeliai ir stiklinės galėjo subraižyti stalviršius. Muzikinio centro nematė. Ką darė R. Ž. nematė, dalgio jo rankose nematė. Išeidamas iš namo ta pačia lazda išdaužė vieno lango stiklą. Pripažino, kad elgėsi ne pagal įstatymus, kad šiais savo veiksmais norėjo iš nukentėjusiųjų išgauti prisipažinimą, kad jie pavogė pjūklus. Pripažino, kad savo veiksmais galėjo išgąsdinti mergaitę. Gailisi nusikaltęs. Nukentėjusiųjų atsiprašė. Nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu patikslintus ieškinius pripažino. Šiuo metu dirba užsienyje, Londone. Grįžo į teismą, o po to vėl vyks dirbti. Artimiausiu laiku planuoja ten įsidarbinti oficialiai.

Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad praeitais metais, datos nepamena, bet galėjo būti rugsėjo 12 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte, apie 23 val. A. V. jo paprašė nuvežti į M. Jis sutiko ir nuvežė. Kokiu tikslu A važiuoja į M. nežinojo. A. parodė namą, jis A. išleido, o automobilį pastatė ant kelio. A. pasibeldė, pasakė, kad „savi“ ir įėjo į namą. Jis įėjo iš paskos. A. rankose matė plastikinę apie 1 metro ilgio lazdą, tačiau kada jis ją išsitraukė nematė. Kambaryje buvo du nukentėję ir maža mergaitę. Vieną iš nukentėjusiųjų, jaunesnįjį R., pažinojo iš matymo. A. ten buvusių nukentėjusiųjų paklausė, kur pjūklai. Nukentėjusieji atsakė, kad nežino. A. pradėjo mušti nukentėjusiuosius lazda. Iš pradžių mušė tame kambaryje, kur buvo mergaitė, po to veiksmas persikėlė į virtuvę. Jis pasiliko prie mergaitės, kuri buvo išsigandusi ir verkė. Su jais dar buvo ir nukentėjusysis B. Iš virtuvės girdėjosi smūgių garsai, šūksniai, dūžtamų indų garsai. Pripažino, kad nukentėję, matydami juos du, o ne vieną A. V., turėjo pagrindą labiau išsigąsti. Išeidamas iš namo, pamatęs ant vijolių kabantį dalgį, jį paėmė į rankas, ir, įėjęs į namą, pagrasino, kad papjaus. Po to numetė dalgį ir jie išvažiavo. Nieko pjauti jis neketino. Norėjo tik pagąsdinti nukentėjusiuosius, kad nesivytų. Po to dar A. išdaužė namo lango stiklą. Pripažino, kad savo veiksmais prisidėjo prie A. V. vykdomo nusikaltimo. Įvykio metu buvo blaivus. Gailisi nusikaltęs. Visų nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis M. R. parodė, kad tą vakarą su draugu M. B., broliu E. ir seserimi G. 6 metų amžiaus buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Apie 23 val., jau buvo tamsu, kažkas pasibeldė į duris. Atidaręs duris ir pamatęs nepažįstamą jaunuolį, kuris rankoje turėjo pagalį, suprato, kad nieko gero nebus, nubėgo nuo durų ir pasislėpė kambaryje, kuriame nedegė šviesa. Būdamas tame kambaryje girdėjo, kad tie asmenys, kurių buvo du, nes tai suprato iš balsų, kalbėjo apie Š. P. pjūklus. Jis buvo girdėjęs, kad jam dingo pjūklai, tačiau prie to neprisidėjo. Girdėjo triukšmą, smūgių garsus, sesers verksmą, dūžtančių indų garsą. Išlįsti bijojo, kad jo paties nesumuštų. Viskas truko apie 15 min. laiko. Po to jį surado M. B. ir pasakė, kad užpuolikai išvažiavo. Brolis E. su seserimi buvo pabėgę. Apie viską pranešė mamai. Su R. Ž. susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašė patvirtinti sutartį dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų ir R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš kaltinamojo A. V. prašė priteisti 200 litų neturtinės žalos atlyginimo, kadangi patyrė išgąstį, turi nepatogumų dėl apklausų ir teismų. Muzikinis grotuvas po šio įvykio nebeveikia, nors iki tol veikė.

Nepilnametis nukentėjusysis E. R. parodė, kad tą vakarą su broliu M., seserimi G. ir draugu M. B. buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Apie 23 val., jau buvo tamsu, kažkas pasibeldė į duris. Brolis M. atidarė duris ir pabėgo. Pro duris įėjo kaltinamieji. A. V. rankose turėjo lazdą. Jam iš paskos įėjo R. Ž. Kaltinamieji įėjo į kambarį, kuriame jis buvo su M. B. ir seserimi, ir A. V. pradėjo klausinėti apie pjūklus. Jis atsakė, kad nieko nežino apie pjūklus. Tada A. V. jį ir M. B. pradėjo mušti ta lazda. Pirmiausia pradėjo mušti jį, kai dar sėdėjo ant lovos. Po to mušė virtuvėje, sudaužė indus. Iš viso jam per kelis kartus kambaryje ir virtuvėje buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir ne mažiau 10 smūgių į kitas kūno vietas. Sesuo buvo išsigandusi ir verkė. Kad būtų daužomas muzikinis centras nematė, tačiau po to įvykio jis nebeveikė, nors iki tol veikė. Jo klausėsi dar tą patį vakarą. Kai kaltinamieji su M. B. buvo virtuvėje, jis pagriebė seserį ir pabėgo pas kaimynus, iš kur paskambino motinai. Kaltinamasis R. Ž. jam nieko nedarė. Jam skaudėjo sumuštas vietas, ant galvos buvo didelis guzas. Su R. Ž. susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašė patvirtinti sutartį dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų ir R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš kaltinamojo A. V. prašė priteisti 200 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad tą vakarą prieš 23 val. atėjo pas M. R. pažiūrėti televizoriaus. Dar namuose buvo M. brolis E. ir sesuo G. Netrukus pasigirdo beldimas į duris. M. nuėjo prie durų ir paklausė „kas“. Girdėjo, kaip jam atsakė „aš“. Tada M. atidarė duris ir į namą įėjo kaltinamieji. A. V. rankose buvo lazda. M. pabėgo. A. V. piktai reikalavo pakviesti R. (M.). Jie su E. atsakė, kad pabėgo. Kad kalbėtų apie pjūklus negirdėjo. Tada A. V. pradėjo lazda juos mušti. Jam kliuvo į ranką, sprandą. Tai buvo tame pačiame kambaryje, kur buvo G. Vėliau jie E. pasikvietė į virtuvę. Girdėjo kaip mušė E., dužo indai. Jis tuo metu buvo prie G. G. buvo išsigandusi ir verkė. Vienu metu kartu su juo ir G. tame kambaryje buvo ir R. Ž. Po to jį pakvietė į virtuvę, A. V. liepė uždegti dujinį viryklę, vėl jį mušė. Viso jam buvo suduota ne mažiau 6 smūgių į įvairias kūno vietas. Kol jis su kaltinamaisiais buvo virtuvėje, E. su seserimi pabėgo. Po to R. Ž. atsinešė iš lauko dalgį ir grasino, sakė „kurį papjauti“, nors tuo metu tik jis vienas buvo namuose. Viskas truko apie 20 minučių. Kaltinamiesiems išvažiavus, surado M. ir pabėgo. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo, bet į medikus nesikreipė. Abu kaltinamieji jo atsiprašė, ant jų nepyksta. Su R. Ž. susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašė patvirtinti sutartį dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų ir R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš kaltinamojo A. V. prašė priteisti 200 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad tą vakarą buvo išvykusi į Alytų. Vaikus buvo palikusi namuose. Apie 23:30 val. – 24 val. jai paskambino M. ir pasakė, kad juos užpuolė, sumušė, klausinėjo apie pjūklus. Ji apie įvykį pranešė policijai. Užpuolimo metu buvo labai išgąsdinta jos nepilnametė dukra G. Ji po įvykio bijo pasilikti viena, tapo jautresnė. Mergaitei buvo padaryta didelė neturtinė žala. Be to, buvo sudaužyti 4 puodeliai 20 litų vertės, 2 stiklinės 6 litų vertės, išbraižytas virtuvinių spintelių paviršius, padarant 300 litų turtinę žalą, sugadintas muzikinis centras 300 litų vertės, išdaužtas namo lango stiklas 100 litų vertės. Iki šio įvykio muzikinis centras veikė gerai. Kas jam atsitiko ji nežino, taisyti jo nevežė. Su R. Ž. susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Prašė patvirtinti sutartį dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų ir R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš kaltinamojo A. V. prašė jai priteisti 200 litų turtinės žalos atlyginimo bei 500 litų neturtinės žalos atlyginimo už nepilnametei jos dukrai G. R. padarytą žalą.

Nukentėjusysis K. K. parodė, kad praeitų metų rugpjūčio 10 d. apie 6 val. pastebėjo, kad iš jam priklausančios ganyklos, esančios netoli L. kaimo, dingo veršelis 800 litų vertės. Jis nebuvo pririštas. Veršelį matė iš vakaro, apie 19 val. Ganykloje matėsi automobilio vėžės. Veršelį pavogusius asmenis nustatė policija. Kaltinamieji žalą jam pilnai atlygino, pretenzijų jiems neturi. Su R. Ž. susitaikė ir prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Iš 2010-08-10 K. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi K. K. pranešdamas, kad apie 6:30 val. pasigedo 2 mėnesių veršelio 800 litų vertės. 2010-08-09 apie 19:30 val. veršelis ganykloje dar buvo (b.l. 14).

Iš 2010-08-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – nukentėjusiajam K. K. priklausančią ganyklą, esančią Pakruojo rajono savivaldybėje, K. seniūnijoje, L. kaimo teritorijoje, nustatyta, kad joje ganosi karvės, jaučiai ir vienas nepririštas veršelis. Pievoje rasti automobilio ratų pėdsakai, kurie veda link galvijų bandos, vilkimo žymė, bei kraujo pėdsakai (b.l. 16-19).

Iš 2010-11-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis R. Ž. policijos pareigūnams pateikė automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-22), kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 23-27) ir grąžintas R. Ž. (b.l. 28).

Iš 2011-02-02 specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-0151 matyti, kad tyrimui pateiktas automobilio ridos pėdsakas, paimtas 2010-08-09 (turėtų būti 2010-08-10) įvykio vietos apžiūros metu yra paliktas tos pačios rūšies padanga, kaip ir eksperimentinis atspaudas, atspaustas automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), padanga (b.l. 30-32).

Iš 2010-11-26 įtariamojo R. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. Ž. parodė vietą, iš kur pavogė veršelį, kaip nuvažiavo iki jo buvimo vietos (b.l. 49-53).

Iš 2010-11-26 įtariamojo A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. V. parodė vietą, iš kur pavogė veršelį, kaip nuvažiavo iki jo buvimo vietos (b.l. 58-61).

Iš 2010-09-13 M. R. protokolo – pareiškimo matyti, kad tą dieną į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK kreipėsi M. R. pranešdamas, kad 2010-09-12 apie 23 val., jam kartu su broliu E. R., seserimi G. R. ir M. B. būnant namuose, atėjo du nepažįstami vyriškiai, sumušė M. B. ir E. R., išdaužė namo lango stiklą, reikalavo atiduoti kažkokius pjūklus (b.l. 68).

Iš 2010-09-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą, esantį Pakruojo rajono savivaldybėje, R. seniūnijoje, M. kaime, rasta indų duženų, nustatyta, kad išdaužtas namo langas (b.l. 64-67).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. Ž., A. V. ir R. Ž. kaltė įvykdžius jiems ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotus nusikaltimus yra įrodyta.

Kaltinamųjų R. Ž. ir A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį kaip vagystė, kadangi jie neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam K. K. priklausantį – turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (BK 190 str.). Tikslintinas kaltinamajame akte kaltinamajam R. Ž. nurodytas šio nusikaltimo įvykdymo laikas, kadangi abu kaltinamieji R. Ž. ir A. V. teisiamojo posėdžio metu vienodai parodė, kad vagystę įvykdė apie 23 val., kai jau buvo prietema, o ne apie 19:30 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte šiam kaltinamajam. Be to, kaltinamajam A. V. kaltinamajame akte ir nurodyta, kad jis šią vagystę įvykdė apie 23 val.

Kaltinamųjų A. V. ir R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., kadangi jie, manydami, kad nukentėjusieji M. R. ir E. R. galėjo pavogti Š. P. priklausančius pjūklus, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, tai yra nesikreipdami į policiją, savavališkai vykdė šią nukentėjusiųjų ginčijamą tariamą (objektyvaus pagrindo neturinčią ir tik asmens sąmonėje egzistuojančią) teisę (savavaldžiavo), panaudodami psichinę (grasinimus) ir fizinę prievartą (mušimą) nukentėjusiesiems. Kaltinamųjų atlikti veiksmai teisingai inkriminuoti abiems kaltinamiesiems, kadangi jie šį nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje. Kaip žinia, bendrininkavimas galimas visose nusikalstamos veikos stadijose, prie bendrininkų galima prisijungti ir jau pradėjus nusikaltimą. Todėl ta aplinkybė, kad kaltinamasis R. Ž. iš pradžių nežinojo kaltinamojo A. V. ketinimų, veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi jis, būdamas kartu su kaltinamuoju A. V. ir savo dalyvavimu sudarydamas bauginančią situaciją nukentėjusiesiems bei pats dalgiu grasindamas nukentėjusiajam M. B., aktyviai dalyvavo šio nusikaltimo įvykdyme.

Iš kaltinimo abiems kaltinamiesiems šalintina aplinkybė, kad jie savavaldžiaudami tyčia sugadino nukentėjusiajai V. R. priklausantį muzikinį centrą 300 litų vertės, kadangi ši aplinkybė neįrodyta - kaltinamasis A. V. teigia jo visai nematęs, kaltinamasis R. Ž. daiktų nedaužė, niekas iš tuo metu namuose buvusių nukentėjusiųjų nematė, kaip buvo sugadintas šis muzikinis centras, jokių matomų mechaninių pažeidimų jam nebuvo padaryta, iki šiol šio muzikinio centro nukentėjusieji net nebandė remontuoti, todėl neaišku, ar jis sugadintas, ar neveikia dėl kitų priežasčių. Ta pačia suma (300 litų) mažintina ir nukentėjusiajai V. R. šiuo nusikaltimu padaryta turtinė žala.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamųjų A. V. ir R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis R. Ž. yra neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (b.l. 120), pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nebaustas administracine tvarka (b.l. 121), šiuo metu yra bedarbis (registruotas darbo biržoje), vedęs (b.l. 124), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu neturi (b.l. 123), yra net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsiprašė nukentėjusiojo K. K. ir su juo susitaikė, atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, todėl, nors yra R. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. Ž. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiuoju K. K., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Kaltinamajam R. Ž. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2010 m. spalio 28 d. (b.l. 40-41).

Kaltinamasis R. Ž. yra neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (b.l. 137-138), pirmą kartą padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas gerai (b.l. 141), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu neturi (b.l. 142), nevedęs (b.l. 143), gyvena su tėvais, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsiprašė visų nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, susitarė su nukentėjusiaisiais dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, todėl, nors yra R. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis yra baustas administracine tvarka (b.l. 139), teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. Ž. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas jam susitaikius su nukentėjusiaisiais V. R., G. R., E. R., M. R. ir M. B., o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str. 4 d.).

Kadangi kaltinamasis R. Ž. susitarė su nukentėjusiaisiais V. R., G. R. (atstovaujama atstovės pagal įstatymą V. R.), E. R., M. R. ir M. B. dėl nusikaltimu šiems nukentėjusiesiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tokie kaltinamojo R. Ž. ir nukentėjusiųjų susitarimai dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos patvirtintini (BK 38 str. 3 d.). R. Ž. išaiškintinos teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos nevykdymo be pateisinamų priežasčių pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d.

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei siekiant sulaikyti R. Ž. ir R. Ž. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jiems skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str. 1 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. V., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54, 55 ir 61 straipsniuose.

Kaltinamasis A. V. anksčiau neteistas (b.l. 127), 2008 m. lapkričio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (BK 38 str. 1 d.) (b.l. 128-129), padarė vieną nesunkų (BK 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l. 130-131), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos K. seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu neturi (b.l. 133), nevedęs (b.l. 134), savo noru atlygino nukentėjusiajam K. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, šiuo metu dirba užsienyje, todėl, nors yra A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. V. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Atsižvelgus į tai, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., gali būti skiriama tik arešto arba laisvės atėmimo bausmė, A. V. už abu jo įvykdytus nusikaltimus baustinas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtinas, kadangi, paskyrus realią arešto bausmę, atliekamą areštinėje (BK 49 str.), net ir trumpam terminui, jis negalėtų išvykti į užsienį ir oficialiai įsidarbinti, dėl ko nukentėtų ir nukentėjusiųjų, kuriems kaltinamasis A. V. privalo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, interesai, be to, reali arešto bausmė, atliekama areštinėje, gali turėti ypač neigiamos įtakos A. V. tolimesniam asmenybės formavimuisi. Todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai (BK 41 str.) A. V. atžvilgiu greičiau bus pasiekti jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, nei realią arešto bausmę, atliekamą areštinėje.

Už atskiras nusikalstamas veikas A. V. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Ž. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo, o R. Ž. ir A. V. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 800 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (b.l. 35-36). Teisiamojo posėdžio metu K. K. ieškinio atsisakė, kadangi kaltinamieji R. Ž. ir A. V. savo noru šią žalą atlygino, todėl K. K. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 71). Iki teisiamojo posėdžio M. B. susitarė su kaltinamuoju R. Ž. dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo A. V. prašė priteisti 200 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis A. V. su šiuo ieškiniu sutiko.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 77). Iki teisiamojo posėdžio E. R. susitarė su kaltinamuoju R. Ž. dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo A. V. prašė priteisti 200 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis A. V. su šiuo ieškiniu sutiko.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 91). Iki teisiamojo posėdžio M. R. susitarė su kaltinamuoju R. Ž. dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamojo A. V. prašė priteisti 200 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis A. V. su šiuo ieškiniu sutiko.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R., gindama savo ir mažametės dukters G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), interesus, ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3726 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 83). Iki teisiamojo posėdžio V. R. susitarė su kaltinamuoju R. Ž. dėl dalies turtinės ir neturtinės žalos, padarytos jai ir mažametei dukrai, atlyginimo, o iš kaltinamojo A. V. prašė priteisti 200 litų turtinės žalos atlyginimo ir 500 litų neturtinės žalos atlyginimo, viso 700 litų. Kaltinamasis A. V. su šiuo ieškiniu sutiko.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad nukentėjusieji V. R., G. R., E. R., M. R. ir M. B. dėl kaltinamųjų R. Ž. ir A. V. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – patyrė fizinį skausmą, išgąstį, nepatogumus. Kadangi kaltinamasis A. V. pripažino nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu patikslintus ieškinio dydžius, nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, nukentėjusiųjų V. R., E. R., M. R. ir M. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies, jiems priteisiant nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu nurodytą neturtinės žalos dydį.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų V. R., E. R., M. R. ir M. B. civiliniai ieškiniai atmestini, nes dėl dalies žalos atlyginimo jie susitarė su kaltinamuoju R. Ž., o nuo likusios dalies ieškinio atsisakė, o tai yra jų teisė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str. 1 d. R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Ž. į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2010 m. spalio 28 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Ž. kardomosios priemonės neskirti.

R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str. 1 d. R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Ž. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patvirtinti susitarimą tarp kaltininko R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuriuo R. Ž. įsipareigojo M. B. sumokėti 200 (du šimtus) litų žalos atlyginimui tokiu grafiku: iki 2011 m. gegužės 25 d. – 100 (vieną šimtą) litų, iki 2011 m. birželio 25 d. – 100 (vieną šimtą) litų.

Patvirtinti susitarimą tarp kaltininko R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiųjų V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (atstovaujamos atstovės pagal įstatymą V. R.), E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuriuo R. Ž. įsipareigojo šiems nukentėjusiesiems per V. R. sumokėti 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui tokiu grafiku: iki 2011 m. balandžio 25 d. – 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų, iki 2011 m. gegužės 25 d. – 100 (vieną šimtą) litų, iki 2011 m. birželio 25 d. – 100 (vieną šimtą) litų, iki 2011 m. liepos 25 d. – 100 (vieną šimtą) litų, iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. – 100 (vieną šimtą) litų.

Išaiškinti R. Ž. ir R. Ž., kad jiems per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, o R. Ž. ir be pateisinamos priežasties neįvykdžius teismo patvirtintų susitarimų dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje bei 294 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., taisyklėmis, bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str. 1 d. taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) litų žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) litų žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, R. seniūnijoje, M. kaime, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) litų žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), (atstovaujančios ir mažametę nukentėjusiąją G. R., a.k. (duomenys neskelbtini)), gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 (septynis šimtus) litų žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (atstovaujančios ir mažametę nukentėjusiąją G. R., a.k. (duomenys neskelbtini)), civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.