Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1973-917/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-04
Bylos Nr.
1-1973-917/2025
Teisminio proceso Nr.
01-1-01396-25-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
S. E.
Nukentėjusysis
Ž. G.
Kategorijos
  • 4.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1973-917/2025Teisminio proceso Nr.01-1-01396-25-1Procesinio sprendimo kategorijos: 4.4.2.3.;1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,Sekretoriaujant Odetai Ruzienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,kaltinamajam S. E.,nukentėjusiajai Ž. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pjovėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, dekl. gyv.vt. (duomenys neskelbtini), Šakių r., teistas:

1) 1995 m. birželio 14 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47´ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2020 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant įvykdymo terminą – per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. E. 2025 m. sausio 11 d. apie 00.45 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka pastūmė sugyventinę Ž. G. į nugarą, dėl ko ji griuvo ant dešinės plaštakos, tuo padarė nukentėjusiajai Ž. G. dešinio stipinkaulio distalinio galo skeveldrinį ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius, tokiu būdu nesunkiai sužalojo šeimos narę Ž. G..

Šiais veiksmais S. E. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

S. E. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, neginčijo kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių ir paaiškino, viskas taip ir buvo, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Parodė, jog dėl buvusio neblaivumo galėjo ne viską tiksliai atsiminti. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, BPK 276 straipsniu, perskaitė S. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad Ž. G. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena ir bendrą ūkį veda beveik 11 metų. Gyvena išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu su jais gyvena jų sūnus Ą., gim. (duomenys neskelbtini) m., atskirame kambaryje gyvena sugyventinės dukra D. su draugu R., kurio pavardės nežino, ir trečiajame kambaryje - neįgali ir iš lovos beveik nesikelianti Ž. mama. 2025 m. sausio 10 d. apie 18.00 val. po darbo grįžo į namus. Namuose buvo sugyventinė, jos mama ir jų sūnus. Prieš 22.00 val. pas juos į svečius atvyko jo draugas, kurio duomenis nurodyti atsisako, nes nenori, kad dėl šeiminio konflikto pašalinis žmogus būtų kviečiamas apklausai. Kartu su draugu ir sugyventine kambaryje žiūrėjo krepšinį per televizorių ir vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę). Ž. dukra su sugyventiniu buvo išvykę į svečius, o jų mažametis sūnus D. kambaryje žaidė su šunimi. Nakties metu, laiko tiksliau nepasakys, bet mano, kad apie 23.00 val., tame pat kambaryje, kuriame buvo jis su draugu ir žiūrėjo televizorių, sugyventinė ėmė garsiai kalbėtis telefonu su draugėmis. Ji kalbėjo garsiau už televizorių, todėl ėmė jai reikšti priekaištus, sakė, kad pokalbius baigtų. Sugyventinė pažadėjo, kad tuojau pabaigs ir netrukus po to kalbėtis telefonu liovėsi. Tuo metu jis sėdėjo ant sofos arčiau stalo, draugas - šalia jo, ant sofos arčiau durų. Sugyventinė sėdėjo ant lovos kitoje stalo pusėje. Pabaigusi pokalbį, Ž. pasakė, kad jis pritildytų televizorių, neva jis eina per garsiai. Nenorėjo tildyti, todėl sugyventinė priėjo prie jo, sėdinčio ant sofos, ir ėmė atiminėti pultelį. Neatsimena tiksliai, kokius veiksmus tada jie vienas prieš kitą atliko. Žino, kad pultelio duoti neketino, o sugyventinė atiminėjo. Gali būti, kad atiminėdama pultelį, sugyventinė jam rankų nagais apdraskė kaklą, o kodėl plyšo marškinėliai, nepamena, gal sugyventinė juos suplėšė, bet nieko tvirtinti negali. Nagais apdraskydama jam kaklą, sugyventinė fizinio skausmo jam nesukėlė. Jam buvo įteikta užduotis atlikti teismo medicinos tyrimą, tačiau pas teismo med. ekspertą nevyko, nes vykti tiesiog nenorėjo. Jokių pretenzijų sugyventinei neturi, nesijaučia nukentėjęs ir nepageidauja, kad dėl to būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ž. G. televizoriaus pultelį iš jo vis tik atėmė. O kai ketindama nuo jo pasitraukti ji nusisuko, jis, būdamas supykęs, jog ji atėmė pultelį, ją stumtelėjo į nugarą. Atrodė, kad stumtelėjo visai nestipriai, tačiau Ž. G. koja užkliuvo už stalo kojos ir griuvo ant grindų, užvirsdama ant savo dešinės rankos. Sugyventinei nugriuvus, iš karto prie jos priėjo, bandė ją pakelti, bet Ž. sakė, kad jos nejudintų, nes jai labai skauda ranką. Jis nežino, kas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Ž. dukra su sugyventiniu į namus grįžo Ž. jau nugriuvus, netrukus po įvykusio konflikto. Gal kuris nors iš jų ir paskambino. Sūnus Ą. jų konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. GMP jo sugyventinė buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Žino, kad lūžo jos dešinės rankos kaulai, ranka - sugipsuota, sugyventinė gydosi iki šiol. Kadangi sugyventinę stumtelėjo ir ji, užkliuvusi už stalo kojos, griuvo ant grindų ir susižalojo dešinę ranką, kaltę pripažįsta pilnai. Nenorėjo jis sugyventinės sužaloti. Stumtelėjo ją apimtas pykčio ir tikrai nesitikėjo tokių pasekmių. Labai gailisi, kad dėl jo veiksmų sugyventinei nesunkiai sutriko sveikata. Žalą PSDF biudžetui, atsiradusią dėl Ž. G. gydymo, jis atlygins (1t., b.l. 126-129, 135-137).

Kaltinamajam S. E. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo S. E. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.

Nukentėjusios Ž. G. parodymais nustatyta, kad S. E. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena ir bendrą ūkį veda beveik 11 metų. 2025 m. sausio 10 d. apie 17.00 val. kartu su sugyventiniu susėdo jų kambaryje vartoti alkoholio. Taip pat pas juos į svečius atvyko ir S. jaunystės draugas, kurį ji matė pirmą kartą, kurio vardo neprisimena. Vyrai gėrė alų, ji - sidrą. Vyrai per televizorių žiūrėjo krepšinio varžybas. S. sėdėjo ant sofos arčiau stalo, jo draugas - ant sofos arčiau durų, o ji - ant lovos. S. televizorių žiūrėjo gerokai pasididinęs garsą, o buvo jau vėlus metas, vėliau nei 22.00 val. Prašė sugyventinio, kad televizorių jis pritildytų, bet S. kalbėjo, kad krepšinį visi taip žiūri. Ketindama paimti iš jo nuotolinį televizoriaus pultelį, priėjo prie sugyventinio. Pultelį jis laikė dešinėje rankoje, o matydamas, kad pultelį ji nori paimti, ranką su pulteliu užkišo už nugaros. Ji palenkė sugyventinį ir pultelį atėmė, o kai pasisuko link televizoriaus, kad jį pritildyti, S. ją pastūmė ir ji griuvo. S. nestūmė jos su jėga, jis stumtelėjo ją viena ranka į nugarą, o tuo metu ji koja užkliuvo už stalo kojos (stalas buvo atstumtas labiau į kambario vidurį), ir virto ant grindų, ant dešinės rankos. Nugriuvusi, bandė keltis, tačiau dėl rankos skausmo negalėjo pajudėti. Sugyventinis taip pat bandė ją pakelti, bet ji prašė jos nejudinti, o geriau jai iškviesti medikus. Kaip tik tuo metu į namus sugrįžo vaikai, matė ją gulinčią, klausinėjo, kas nutiko. Sakė, kad griuvo. Dukra iškvietė medikus, bet atvyko ir policijos pareigūnai. Kas juos kvietė, nežino, numano, kad medikai. GMP buvo pristatyta į Kauno 2-os klinikinės ligoninės SPS - traumų skyrių, kur jai buvo nustatytas rankos kaulų lūžis, ranka buvo sugipsuota. Toje pat gydymo įstaigoje vis dar lankosi, medikai stebi gijimą. Policijos pareigūnai jai išdavė užduotį atlikti teismo medicinos tyrimą. Tyrimui nevyko, nes pareigūnams perdavė gydytojo išrašą ir jie jai paaiškino, kad dokumente viskas užfiksuota ir jai vykti nebūtina. Stumtelėdamas ją į nugarą, dėl ko užkliuvo už stalo kojos ir virto ant grindų, sugyventinis jai skausmo nesukėlė. Mano, kad griuvo tiesiog todėl, kad užkliuvo už stalo kojos ir kadangi griuvo ant rankos, ją susižalojo. Gali būti, kad sugyventinio stumtelėjimas net neturėjo įtakos tam, kad ji griuvo, nes, kaip ir sakė, užkliuvo už stalo kojos. Nemato ji sugyventinio kaltės dėl to, kad susižalojo, todėl nepageidauja ikiteisminio tyrimo byloje būti pripažinta nukentėjusiąja ir nepageidauja reikšti civilinio ieškinio. Gali būti, kad atiminėdama iš sugyventinio televizoriaus pultelį, ji netyčia apdraskė jo kaklą. Netyčia taip atsitiko, neketino sugyventinio žaloti. O prie kokių aplinkybių buvo suplėšyti S. vilkėti berankoviai marškinėliai, nepasakys, nematė, prie kokių aplinkybių tai nutiko ir ji su tuo nesusijusi. Papildomai dar paaiškina, kad tuo metu, kai sugyventinis su draugu žiūrėjo krepšinį, jai per programėlę Messenger paskambino draugė, tačiau kuri, neprisimena. Jai su drauge kalbant, sugyventinis ėmė priekaištauti, kad kalbėdamasi jam trukdo, todėl pokalbį pabaigė ir tuo šis žodinis konfliktas pasibaigė. Ne dėl šio pokalbio telefonu sugyventinis ją stumtelėjo. Jis stumtelėjo, nes ji atiminėjo iš jo pultelį. Apskritai tai nebuvo konfliktas tarp jų, o tik nuomonių išsiskyrimas. Jie tarpusavyje tą vakarą nesistumdė. Ji palenkė jo galvą į priekį žemyn, kad prieitų prie pultelio, o pultelį atėmus ir nusisukus nuo S., jis ją ir stumtelėjo. Sakė policijos pareigūnams, kad S. E. bute nepageidaujamas, nes vaikai nenori, kad jie kartu gyventų, teisingiau to nenori dukra, nes pas S. E. dažnai lankosi draugai, jis garsiai kalba. Būtent tą vakarą dukra jai pasakė, pamačiusi S. E. draugą, kad nenori, jog S. bute gyventų ir todėl pareigūnams ji pasakė, kad jis daugiau nebepageidaujamas bute, o ne todėl, kad tarp jų būtų kilęs konfliktas (1 t., b.l. 63-69).

Liudytojos D. G. parodymais nustatyta, kad nuo 2025 m. vasario mėnesio su draugu R. Ž. gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Iki to laiko gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame bute, kartu su mama Ž. G., jos sugyventiniu S. E., broliu Ą. ir neįgalia močiute. 2025 m. sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, su draugu R. ir broliu Ą. buvo svečiuose pas jos krikštamotę. Į namus grįžo vėlai, laiko nepasakys. Mamos kambario durys buvo uždarytos, o jie visi trys nuėjo į jos (t. y. D. G.) kambarį, į mamos kambarį neužsuko. Kaip suprato, pas mamą ir S. E. namuose buvo svečias, vėliau matė nepažįstamą vyrą. Būdama savo kambaryje girdėjo, kad mamos kambaryje kilo konfliktas - mama barėsi su sugyventiniu, teisingiau jį ramino, tildė. Kai S. E. pavartoja alkoholio, jis tampa piktu, net agresyviu ir jokių priežasčių kilti konfliktui tiesiog nereikia. Kas ten tą naktį vyko kambaryje, ji nematė, tačiau barnio metu išgirdo, kaip kažkas nukrito. Supratusi, kad nugriūti galėjo mama, iš karto nubėgo į jos kambarį. Jai įėjus į kambarį, svečias sėdėjo ant sofos arčiau durų, S. E. stovėjo šalia mamos, o ji gulėjo ant grindų, ant dešinio šono ir dėl skausmo negalėjo pajudėti. Ji pasakė R., kad kviestų GMP, o pati buvo prie mamos. S. E. tuo tarpu taip pat buvo kambaryje ir šūkavo, ragindamas jos mamą neapsimetinėti, keltis. Atvykę medikai mamą išgabeno į ligoninę. Ką mama paaiškino policijos pareigūnams, negirdėjo. Vėliau pati klausė mamos, kas jai nutiko. Mama sakė, kad ji pati nugriuvo, tačiau ji tuo netiki, nes girdėjo, kaip jie barėsi, o be to, S. E. ne kartą yra prieš mamą smurtavęs, tačiau ji jį gina, nes jis vienintelis, kuris uždirba pinigus, o be to, mama tiki, kad jis kada nors pasikeis (1t., b.l. 106-109).

Liudytojo R. Ž. parodymais nustatyta, kad su D. G. apie mėnesį laiko gyvena bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame bute, kartu su D. mama Ž. G., jos sugyventiniu S., jo pavardės nežino, jų sūnumi Ą. ir neįgalia D. močiute. 2025 m. sausio mėnesį, datos neprisimena, nakties metu jis, D. ir jos brolis Ą. buvo namuose, jų kambaryje žiūrėjo televizorių. Negali pasakyti, kokiu laiku, bet išgirdo konfliktui būdingus garsus, sklidusius iš Ž. ir S. kambario. Kaip suprato, jie vartojo alkoholį ir pas juos svečiavosi jam nepažįstamas vyras. Dėl ko vyko konfliktas tarp sugyventinių, nepasakys. Kaip jam atrodė, konfliktas buvo abipusis ir to barnio metu išgirdo, kad kažkas nugriuvo ant grindų. Suprato, kad griuvo žmogus, būtent Ž. G., nes iš karto po to pasigirdo aimanos. Su D. iš karto bėgo žiūrėti, kas vyksta. Atidarę kambario duris, svečią rado sėdintį prie durų ant sofos. S. stovėjo prie Ž. G., o ši gulėjo ant grindų, ant šono, bet kurio, nepamena. S. ne tik kad nebandė padėti jai atsistoti, jis vis dar šaukė ant jos, sakė jai kažką negražaus. D. pasiliko prie mamos, o jam pasakė skambinti bendruoju pagalbos numeriu ir kviesti policiją. Taip ir padarė. Jis nenorėjo, jog kas nors sužinotų, kad jis kvietė pagalbą, todėl neprisistatė ir nurodė, kad jis - kaimynas. Bet atvykusiems pareigūnams prisistatė. Jis nematė, kas įvyko tarp sugyventinių ir nieko konkretaus pasakyti apie tai negali. Tačiau girdėjo, kad tarp jų buvo kilęs abipusis konfliktas, jie abu barėsi, o toliau gali tik numanyti, kad jie tarpusavyje dar ir apsistumdė, ir todėl Ž. griuvo, ir patyrė sužalojimą. Moteris buvo išvežta į gydymo įstaigą, kur jai nustatyti dešinės rankos kaulų lūžiai. Konfliktai tarp Ž. ir S. yra dažni, S. linkęs smurtauti, todėl tiek D., tiek ir jis Ž. yra sakę, jog ji tokius santykius nutrauktų. Bet ji, kaip supranta, net neketina to daryti. Ir tą naktį, kai Ž. buvo pargriauta ant grindų ir patyrė sužalojimą, D. kalbėjo mamai, S. girdint, kad ji su juo santykius pagaliau nutrauktų. Tuo momentu, tą naktį Ž. tam pritarė, atvykusiems pareigūnams kalbėjo, kad S. bute nepageidaujamas. Bet taip buvo tik tą naktį. Po to jie vėl susitaikė ir gyvena kartu (1 t., b.l. 111-114).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Ž. G. konstatuoti dešinio stipinkaulio distalinio galo skeveldrinis ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai, padaryti griuvimo ant dešinės rankos metu, plaštaka remiantis į kietą pagrindą, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokio pobūdžio sužalojimai padaromi vienmomentiškai. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nepadaromi, jie būdingi griuvimui, ranka remiantis į kietą pagrindą (1 t., b.l. 87-88).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) pranešime užfiksuota, 2025 m. sausio 11 d. apie 00.47 val. neprisistatęs asmuo (nustatytas R. Ž.) Bendrajam pagalbos centrui telefonu pranešė, kad jis dabar girdi bute vykstančias muštynes, kas mušasi, nurodyti negali, GMP poreikis neaiškus, nepilnamečių vaikų nesigirdi. Pridėta pranešimo BPC skaitmeninė garso įrašo kopija, sudaryta pokalbio suvestinė (1 t., b.l. 24, 25).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris padarytas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis. Vaizdo įraše užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su R. Ž., kuris nurodo, jog girdėjo, kaip sugyventiniai tarpusavyje barėsi, tačiau konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje (1 t., b.l. 32-34).

2025 m. sausio 11 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto A. V. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, jog nustatyta, kad policijos pareigūnus kvietė nukentėjusiosios Ž. G. dukters sugyventinis R. Ž., kuris pareigūnams įvykio vietoje nurodė, kad būdamas namuose išgirdo kitame kambaryje vykusį žodinį konfliktą tarp sugyventinių Ž. G. ir S. E.. S. E. priekaištavo Ž. G. dėl pokalbių telefonu su „valkatomis“, o tada pasigirdo grumtynių garsai ir R. Ž. paskambino numeriu 112. Ž. G. pareigūnams aiškino, kad išgertuvių metu sugyventinis S. E. jai priekaištavo dėl pokalbių telefonu su draugėmis, konflikto metu jie susistumdė, ko pasėkoje Ž. G. griuvo ir susižalojo dešinę ranką, jautė fizinį skausmą, negalėjo atsikelti nuo žemės. Atvykus GMP, medikai moterį pristatė į gydymo įstaigą. S. E. pareigūnams pasakojo, kad išgertuvių metu Ž. G. jį užsipuolė, suplėšė marškinėlius ir apdraskė kaklą (1 t., b.l. 37-40).

2025 m. sausio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti bute, (duomenys neskelbtini), Kaune. (1 t., b.l. 44-51).

2025 m. sausio 11 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad S. E. kaklo srityje matomos į įdrėskimus panašios žymės, jo vilkimi marškinėliai – apgadinti. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 142-147).

Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad 2025 m. sausio 11 d. atlikus asmens blaivumo testus, 03.44 val. Ž. G. nustatytas 1,35 ‰ girtumas, 01.42 val. S. E. – 2,17 ‰ girtumas (1 t., b.l. 41-43).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo S. E., pasitvirtino.

Faktiniais duomenimis – kaltinamojo S. E. visišku kaltės pripažinimu, nukentėjusios ir liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais ir kitais ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. E. tyčia ranka pastūmė sugyventinę Ž. G. į nugarą, dėl ko ji griuvo ant dešinės plaštakos, tuo padarė nukentėjusiajai Ž. G. dešinio stipinkaulio distalinio galo skeveldrinį ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius, tokiu būdu nesunkiai sužalojo šeimos narę Ž. G..

Iš kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumo, apimties, spręstina, kad S. E. veikė tiesiogine tyčia. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajai Ž. G. ir to pasekoje jai nustatytas nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastas, yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Taigi, aukščiau ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. E. padarė savo sugyventinei Ž. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. E., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltinas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

S. E. teistas, baustas (2 t., b.l. 29-33). Psichiatrinis gydymas, įskaita neregistruotas (2 t., b.l. 19). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neregistruotas (2 t., b.l.22).

S. E. dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeiminius santykius, augina mažametį sūnų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. S. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir išvardintas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant įvertinus bylos aplinkybių visetą bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis artimą minimaliai, bei taikant BK 75 straipsnyje numatytą terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo nuomone, ši bausmės rūšis yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad taikant BK 75 str. nuostatas be intensyvios priežiūros, kaltinamajam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl S. E. nusikalstama veika padarytos 148,68Eur turtinės žalos atlyginimo už Ž. G. gydymą (1 t., b. l. 91-93). Teismo vertinimu, civilinės ieškovės civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi žala Kauno teritorinei ligonių kasai buvo padaryta neteisėtais, tyčiniais S. E. veiksmais, įrodytais paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų, nukentėjusios parodymais, specialisto išvada, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnas, ir priteistinas iš kaltinamojo S. E. civilinės ieškovės naudai.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

S. E. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visi CD su garso ir vaizdo įrašais, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. E. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu įpareigojant: dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

S. E. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visus CD su garso ir vaizdo įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir jos naudai priteisti iš S. E. 148,68 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė