- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- e2YT-17730-592/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12460-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- R. V., V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir V. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad pareiškėjai 1994 metais apsigyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šalia minėto gyvenamojo namo pareiškėjai 1995 metais pastatė pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai yra išmatuoti, atvaizduoti bei aprašyti kadastrinių matavimų byloje. Pareiškėjai minėtą gyvenamąjį namą 1994 metais nusipirko iš moters (duomenys neskelbtini) ir iš karto į jį įsikėlė gyventi. Minėta moteris žadėjo nedelsiant perduoti namo dokumentus, pagal kuriuos būtų galima sudaryti sutartį pas notarą, tačiau po to, kai gavo pinigus, minėta moteris dingo be žinios. Pareiškėjų atstovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą esamos ir/ar archyvinės informacijos apie minėtus pastatus suteikimo ir gavo atsakymą, kad VĮ Registrų centras neturi jokių duomenų apie minėtus pastatus.
Pažymėjo, kad liudytoja Z. L. notariškai paliudijo, jog (duomenys neskelbtini) šeimą 1994 metais atsikraustė su trimis vaikais gyventi į minėtą namą, jame ne kartą šventė Naujuosius metus, Kalėdas, gimtadienius, be to, yra mačiusi, kad R. V. prieš maždaug 20 metų atliko gyvenamojo namo vidaus remontą. Liudytoja patvirtino, kad pareiškėjai minėtą gyvenamąjį namą nuo 1994 metų iki šios dienos valdo kaip savo.
Analogiškas aplinkybes patvirtino ir kitas liudytojas – A. Š., kuris, be kita ko, nurodė, kad kartu su pareiškėjų sūnumi (duomenys neskelbtini) 2005 metais remontavo minėto gyvenamojo namo stogą, nes bėgo vanduo. 2017 m. dar kartą su (duomenys neskelbtini) remontavo (duomenys neskelbtini) namo stogą. A. Š. taip pat patvirtino, kad pareiškėjai gyvenamąjį namą nuo 1994 m. iki šios dienos valdo kaip savo.
Pareiškėjai mokėjo už namui patiektą elektros energiją, taip pat nuomos mokestį už žemę. Pareiškėjai nepertraukiamai nuo 1994 m. iki šiol gyvena (tame tarpe prižiūri, remontuoja ir t.t.) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei 1995 metais pastatė ir iki šiol naudojasi pagalbiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Į minėtus daiktus niekas daugiau neturi jokių teisių, išskyrus pareiškėjus. Joks kitas asmuo per visą laikotarpį iki šiol nėra pareiškęs jokių daiktinių ar prievolinių teisių į gyvenamąjį namą ar pagalbinį pastatą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, yra visos sąlygos patenkinti pareiškimą: pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. nėra daikto savininkai; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); niekas neturi daugiau teisių į namą ir pagalbinį pastatą nei pareiškėjai, nes per 26 metų laikotarpį niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl minėto nekilnojamojo turto; pareiškėjai jau 26 metus nepertraukiamai gyvena gyvenamajame name, gauna elektros tiekimą ir jį apmoka; mokėjimai už komunalines paslaugas ir kiti įrodymai pagrindžia atviro valdymo sąlygą; mokėjimai už elektrą ir kiti įrodymai pagrindžia valdymo nepertraukiamumą; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomą daiktą; namo bei pagalbinio pastato valdymas tęsiasi daugiau kaip 25 metai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjai, prašydami nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į turtą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ginčo turtas nėra valstybės ar savivaldybės, net jei jų teisės į šį turtą neįregistruotos. Byloje taip pat svarbu nustatyti, ar gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs skundų/pranešimų dėl R. V. ir V. V. gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ duomenų, kad būtų išduoti statybą leidžiantys dokumentai dėl minėtų statinių taip pat nėra. Pareiškėjai nepateikė šių statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas į ginčo turtą galėtų būti konstatuojamas, jeigu būtų nustatyta visų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį sąlygų visuma.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pareiškimą patenkinti. Paaiškino, kad 1994 metais pareiškėjai minėtą namą nusipirko iš tame name tuo metu gyvenusių asmenų – (duomenys neskelbtini) ir J. K.. Sutartą dieną pareiškėjai sumokėjo minėtiems asmenims 6000 litų, o šie iš karto perdavė namo raktus ir patikino, kad namo nuosavybės dokumentus perduos vėliau. Tačiau vėliau minėti asmenys taip ir neatvyko, neatnešė dokumentų.
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai taip pat nurodė, kad suinteresuotų asmenų atsiliepimai tik pagrindžia, kad vieni pareiškėjai turi daiktines teises į (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą bei pagalbinį pastatą. Inspekcija nepateikė įrodymų, kad minėtas nekilnojamasis turtas būtų pastatytas savavališkai. Nekilnojamojo daikto (gyvenamojo pastato) kadastrinių matavimų byloje statybų pradžia yra nurodyta 1974, o pabaiga – 1975 metai, t.y. gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas sovietiniais laikai, kuomet asmenys neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypus. Todėl tokių faktinių aplinkybių byloms yra taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo 9 punktas, kuriame nustatyta, kad „Seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2-6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą praktiką).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo nustatyti faktą, kad jie įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad pareiškėjų nurodomas gyvenamasis namas ir pagalbinis pastatas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į šiuos pastatus niekam neįregistruotos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). VĮ Registrų centras, atsakydamas į pareiškėjų atstovo 2020 m. kovo 2 d. prašymą, rašte nurodė, kad dokumentų, susijusių su nekilnojamaisiais daiktais – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturi, nes minėti statiniai bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, šių statinių statusas ,,Formuojamas“, statinių archyvinės dokumentų bylos teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotos.
Į bylą pateikta UAB „Laureka“ parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (kadastro duomenų nustatymo data – 2019 m. lapkričio 7 d.), iš kurios matyti, kad pareiškėjų nurodytas gyvenamasis namas plane pažymėtas 1A1/ž, jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1974 m., statybos pabaigos metai – 1975 m.; ūkio pastatas plane pažymėtas 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), statybų pradžia – 1995 m., pabaiga – 1995 m.
Byloje nenustatyta, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė.
Kaip minėta, gyvenamas namas pastatytas 1974-1975 metai, o ūkio pastatas – 1995 m. Byloje nėra duomenų, kad nurodyti pastatai būtų pastatyti nesilaikant statybą tuo metu reglamentavusių teisės aktų reikalavimų. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad ji nėra gavusi skundų/pranešimų dėl R. V. ir V. V. gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai pareiškime bei rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad gyvenamąjį namą jie nusipirko 1994 m. iš tame name tuo metu gyvenusių asmenų – (duomenys neskelbtini) ir J. K.. Pareiškėjai sumokėjo minėtiems asmenims 6000 litų, tačiau jokių namo dokumentų negavo. Pareiškėjų teigimu, jie nuo 1994 m. nepertraukiamai gyvena name iki šiol, t. y. 26 metus, 1995 m. pastatė pagalbinį pastatą. Pareiškėjai nurodė, kad pastatais rūpinasi, remontuoja. Iš prie pareiškimo pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai mokėjo už gyvenamajam pastatui tiektą elektros energiją, taip pat žemės, kurioje stovi statiniai, mokestį.
Į bylą pateikti notaro patvirtinti liudytojų Z. L., gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), parodymai, kuriuose minėti asmenys nurodė, kad jiems žinoma, jog pareiškėjai nuo 1994 m. iki šiol nepertraukiamai gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame name, kuris pavaizduotas UAB „Laureka“ parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, valdo namą kaip savo. Z. L. nurodė, kad ji su pareiškėjai name yra ne kartą šventusi šventes, taip pat yra mačiusi, kaip pareiškėja prieš maždaug 20 metų atliko šio namo vidaus remontą. A. Š. nurodė, kad su pareiškėjų sūnumi 2005 m. remontavo namo stogą, praėjus 12 metų dar kartą remontavo namo stogą.
Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjų procesiniuose dokumentuose dėstytų paaiškinimų darytina išvada, kad gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą pareiškėjai pradėjo valdyti teisėtai ir valdo juos sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų.
Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti, kad pareiškėjai V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.