Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui H. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B. (b. l. 6). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės informacijos (b. l. 11) matyti, kad šalys nekilnojamojo turto, kuris sutuoktiniams priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neturi. Trečiosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g. išduota pažyma (b. l. 18) patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu yra įsigiję metalinį garažą, esantį šioje garažų bendrijoje. Iš Valstybės įmonės „Regitra“ pažymos (b. l. 10) matyti, kad šalys santuokos metu įsigijo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstyb. (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyvena Šiauliuose, šeimos būste, atsakovas nuo 2024 m. liepos 18 d. – (duomenys neskelbtini). Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2024 m. kovo 27 d. sprendimu (b. l. 45) atsakovui nustatytas 15 procentų dalyvymo lygis ir 85 procentų netekto dalyvumo lygis. Tos pačios institucijos sprendimu (b. l. 41-42) atsakovui nustatytas individualios pagalbos kompensacijos poreikis nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2025 m. vasario 25 d. Sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. vidurio, taikytis ieškovė neketina, todėl santuoka nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta tokia situacija, kad ieškovė į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tuo metu, kai atsakovas jau buvo slaugomas Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre. Iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų kopijų (b. l. 41-42) matyti, kad atsakovui nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje informacijoje (b. l. 53) nurodyta, kad H. B. į (duomenys neskelbtini) atvyko 2024 m. liepos 18 d. ilgalaikei socialinei globai, jis dažnai nesuvokia aplinkos, bendrauja lietuvių, rusų kalbomis, jam sunku palaikyti pokalbį viena tema, jis sunkiai supranta ir geba pasirašyti dokumentus. Akivaizdu, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negali atvykti į teismą, duoti paaiškinimus dėl sutuoktinių tarpusavio santykių, paneigti arba patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepateikė. Ieškovė neįrodė, jog šalims dar gyvenant kartu, atsakovas užmezgė artimus santykius su kita moterimi, tuo iš esmės pažeisdamas savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliam ir ištikimam savo sutuoktinei, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, žinodamas, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negali patvirtinti arba paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių, remiantis vien tik ieškovės paaiškinimais, konstatuoti atsakovo kaltę dėl nutrūkusių santuokinių santykių neturi pagrindo. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Nagrinėjamu atveju to padaryti nėra galimybės, nes atsakovas dėl sveikatos būklės yra nepajėgus atsikirsti ir paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių. Bylos duomenys nesudaro pakankamo faktinio pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei reikalaujant santuoką nutraukti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4punktas).

Turtas – metalinis garažas ir automobilis, įgytas po šalių santuokos sudarymo, todėl jis yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė šį turtą prašė priteisti asmeninėn atsakovo nuosavybėn, kompensacijos už atsakovui atitenkantį turtą neprašė. Atsakovo atstovas metalinį garažą ir automobilį prašo priteisti ieškovei, kadangi atsakovas dėl sveikatos būklės negali naudotis šiuo turtu, turtą, paskyrus atsakovui, gyvenančiam globos namuose, būtų sudaryta papildoma našta atsakovui ir įstaigai, kurioje atsakovas gyvena. Ieškovė teisme patvirtino, kad ji neprieštarauja, kad metalinis garažas ir automobilis, nutraukus santuoką, atitektų jai. Įvertinus tai, kad faktiškai nei automobiliu, nei garažu nei vienas iš sutuoktinių nesinaudoja, atsakovas dėl jam diagnozuotų ligų ir gyvenimo sąlygų disponuoti šiuo turtu negali, ieškovė neprieštarauja, kad automobilis ir metalinis garažas būtų priteisti jai, todėl pagrįstas ir tenkintinas atsakovo atstovo prašymas turtą priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn.

Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo (CK 6.72 straipsnis).

Ieškovei pageidaujant, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė, atsakovui - jo prigimtinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleistos, joms suteikus antrinę teisinę pagalbą, todėl valstybės patirtos išlaidos šioje byloje iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. B. palikti santuokinę B. pavardę, H. B. – jo pavardę – B.

Priteisti I. B. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Renault Megane Scenic“, valstyb. (duomenys neskelbtini), ir metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.