Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. K. 2014 m. vasario 4 d. E. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2014 m. vasario 4 d. , 19 val. 40 min., Klaipėdos r. sav., Kulių k., chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. ant užšalusio ežero ledo, tam neskirtoje vietoje, stipriai akseliaruodamas ir skundamas ratus apie savo automobilio ašį, kėlė realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei, metė iššūkį žeminančią forma, grubumu, tyčiojimusi, agresyvumu ir pan. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas G. G. 2014 m. vasario 13 d. nutarimu E. J. pripažino kaltu padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaudė jį 1000 Lt bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimas neteisėtas, nes E. J. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - chuliganiškai vairavo automobilį. Kelių policijos biuras mano, kad teismas vienašališkai vertino tik paties E. J. parodymus, kuriais jis neigė, jog padarė pažeidimą, kad įvykio vietoje nebuvo nei pašalinių asmenų, nei automobilių, ir visiškai nevertino policijos pareigūno R. K. parodymų. Policijos pareigūnas R. K. aiškiai nurodė, kad įvykio vietoje, apie 100 metrų atstumu, stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo žmonės, buvo medžių ir kitų vandens telkinio įrenginių į kuriuos E. J. vairuojamas automobilis galėjo atsitrenkti. Apeliantas teigia, kad nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra pateikta įvykio vietos schemos bei fotonuotraukos, kurios patvirtintų liudytojo R. K. parodymus, nes tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo bylose nėra privaloma daryti nei schemas, nei fotonuotraukas. Taip pat mano, kad teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti policijos pareigūno R. K. parodymais. Apeliantas nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. J. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad E. J. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog E. J. elgesys vairuojant automobilį buvo chuliganiškas. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė liudytojus ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.

Taigi, pažeidimo, už kurį E. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, konstatavimui yra būtina nustatyti chuliganiškas paskatas ir valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Būtinasis šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1242/2010, Nr. II-418-162/2010, Nr. N444-1527/2010).

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byloje skiriasi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūno parodymai apie įvykio aplinkybes. E. J. nurodo, jog įvykio vietoje nebuvo pašalinių asmenų ar automobilių, jis norėjo patikrinti automobilio stabdžius ir savo įgūdžius, apvažiavo du ratus, aplink savo ašį neapsisuko, automobilį valdė stabiliai, jokių medžių, jokių properšų ar kliūčių nebuvo, aplinkui nebuvo jokių pašalinių asmenų, todėl nebuvo prieš ką pasirodyti. O Liudytojas R. K., policijos pareigūnas, nurodė jog įvykio vietoje 100 metrų atstumu stovėjo automobilis, kuriame buvo žmonių, tačiau liudytojas negalėjo nurodyti automobilio valstybinio numerio bei nurodyti asmenų sėdėjusių automobilyje. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad įvykio vietoje kur nors netoliese buvo koks nors automobilis, medžiai ar krūmai bei kiti įrenginiai, į kuriuos galėjo atsitrenkti E. J. vairuojamas automobilis. Nors įvykio vietoje buvo daromos nuotraukos, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje esančiose nuotraukose (b. l. 18) nėra užfiksuotas joks automobilis ar įrenginiai, kuriems E. J. galimai kėlė pavojų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tokių administracinių teisės pažeidimų bylose nėra privaloma fotografuoti įvykio vietos ir pateikti nuotraukas, tačiau pažymėtina, kad asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo turi įrodyti Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl turi būti imamasi visų priemonių surinkti įrodymams, kad organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nekiltų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo. Taip pat nėra įrodytos ir E. J. chuliganiškos paskatos, kadangi jis pats nurodė, kad tik norėjo patikrinti automobilių stabdžių sistemą bei patobulinti savo įgūdžius slidžiame kelyje, o liudytojas R. K. patvirtino, kad eismo kontrolės patikrinimo metu vairuotojas elgėsi ramiai, neiššaukiančiai, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog E. J. automobilį ant užšalusio vandens telkinio vairavo iš chuliganiškų paskatų, t. y. siekdamas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir keldamas jiems realų pavojų, demonstruodamas nepagarbą visuomenei. Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų prieštaringumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad prieštaravimai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. J. kaltę ir chuliganiškas paskatas bei nepašalinus visų abejonių dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinės bylos teisena dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad E. J. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ar realų pavojų eismo ir žmonių saugumui. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.