Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. M. ir R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įstatymu praleisto nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo notarė Albina Radavičienė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. M. papildomai nurodė, kad neprieštarauja jos sesers prašymui dėl įstatymu numatyto termino atnaujinimo. Jos yra tik dvi seserys, G. B. ir D. B. gyveno santuokoje, D. B. liko gyventi tame pačiame būste, nieko nekeitė, mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, apie terminą kreiptis dėl paveldėto turto žinojo, tačiau dėl notaro liga apsunkino situaciją, kadangi buvo nunešti dokumentai ankščiau, sekretorė nepaaiškino, kad kreiptis kitur ar užpildyti prašymą, taip ir gavosi dėl termino praleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimai tenkintini.

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

7. Pareiškėjos prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti palikimui, likusiam po pareiškėjos motinos D. B. mirties (duomenys neskelbtini).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjoms terminas priimti palikimą, likusį po mamos D. B. mirties, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. M. į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo kreipėsi po 3 dienų, t. y. (duomenys neskelbtini). Kaip pati pareiškėja L. M. nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, kadangi nuvykus pas notarą darbuotojos paaiškino, kad notarė serga, palikusi savo asmens dokumentus manė, kad bus tinkamai įformintas palikimo priėmimo faktas. Tačiau dėl teisinio neišmanymo neparašė prašymo dėl palikimo priėmimo.

10. Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, todėl vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

11. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos L. M. ir R. B. yra vienintelės D. B. palikuonės, o valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos D. B. ir G. B. susituokė (duomenys neskelbtini), jiems gimė 2 vaikai: L. M. gim. (duomenys neskelbtini), R. B. gim. (duomenys neskelbtini). Būdamas santuokoje G. B. nuosavybės teise įsigijo negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0580 ha ploto žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). D. B. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). D. B. po sutuoktinio G. B. mirties liko gyventi santuokos metu įgytame name, juo rūpinosi, tvarkė visus dokumentus, mokėjo už elektrą taip pradėdama faktiškai valdyti turtą. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ „Registrų centro“ pateikta pažyma, kurioje D. B. paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu.

13. Iš 2021-11-09 Šilutės rajono notarės S. Daugėlienės ir 2021-11-15 Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro pateiktų pažymų matyti, kad (duomenys neskelbtini)mirus G. B.į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

14. Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po G. B.mirties – (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė jo sutuoktinė D. B.faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjoms teisines pasekmes – pareiškėjos turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes pareiškėja įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimus tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. B. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė sutuoktinė D. B. (gimusi (duomenys neskelbtini)) pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atnaujinti pareiškėjoms L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po motinos D. B. (gimusios (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.