Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2025 m. lapkričio 7 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo elektrinį mopedą (paspirtuką) (duomenys neskelbtini), 2000 W galios, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės), - tai yra 2025 m. lapkričio 7 d. 23.09 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB0141“ nustatytas 1,93 ‰ (promilių) neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 33 dalimi mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo K. K. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis vairavo motorinę transporto priemonę (elektrinį paspirtuką) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 prom. neblaivumas, o tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Paminėtina, jog K. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino vairavęs motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai K. K. 2025 m. lapkričio 7 d. 23.08 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 1,93 promilių neblaivumą, o po 17 minučių, t. y. 23.25 val. K. K. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas toks pat, t. y. 1,93 promilių neblaivumas (b. l. 20-21, 22, 23). Teisiamojo posėdžio metu su nustatytu neblaivumu K. K. sutiko. Aplinkybę, jog K. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, neblaivumo nustatymo aktas, foto lentelės, įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentelėmis, daiktų apžiūros protokolas ir foto lentelės, elektrinio paspirtuko (duomenys neskelbtini) vartotojo vadovas, tarnybinis pranešimas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. K. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja motorinę transporto priemonę (elektrinį paspirtuką) būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu K. K. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Ruginis, prašė perduoti jį sesers V. Č. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas (b. l. 77), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79). K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 90-91), tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nedirbantis (b. l. 81), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 75), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nevedęs (b. l. 76). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu V. Č., kaltinamojo sesuo ir yra būtent tas asmuo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą dėl brolio K. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 117) pateikusi V. Č., yra kaltinamojo K. K. sesuo (b. l. 119, 120), jie gyvena kartu, todėl nurodo, jog ji galės daryti teigiamą įtaką savo broliui K. K., kadangi jis jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę, ji turi įtaką jo gyvenimui bei galės jį priversti keistis ir pasitaisyti. V. Č. neturi priklausomybių (b. l. 121), neteista (b. l. 128), administracine tvarka nebausta (b. l. 126). V. Č. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo broliui K. K., su kuriuo kartu gyvena, kuris jos nuomonės įsiklauso bei priima jos pagalbą. Visos šios aplinkybės rodo, kad V. Č. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo broliui kaltinamajam K. K.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį, jo sesers V. Č. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos V. Č. minėtas asmenines savybes bei į tai, jog ji šiuo metu gauna išmoką vaikui, jos gaunamos pajamos yra tik 583,80 Eur, taip pat atsižvelgiant, jog neturi finansinių galimybių sumokėti užstato, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, K. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos V. Č. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 7 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatyta, jog kaltinamasis K. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad K. K. nėra teistas (b. l. 77), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79), nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis vairavo motorinę transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 83), kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 22, 23). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 metai, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad motorinė transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai - kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamu atveju elektrinis paspirtukas (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje motorinė transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be motorinės transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant motorinę transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad elektrinis paspirtukas (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamojo K. K. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, motorinė transporto priemonė – elektrinis paspirtukas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94-96), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. K. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektrinis paspirtukas (duomenys neskelbtini), kuris 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu perduotas saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, perduodant Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (b. l. 72) (b l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perduotinas motorinės transporto priemonės konfiskavimą vykdančiai institucijai; 1 CD su „Kūno“ kamerų įrašais, esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

Teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi kaltinamajam K. K., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskyrė gynėją advokatą Algimantą Ruginį (b. l. 110).

2025 m. gruodžio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-14070, kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 256,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš K. K. (b. l. 131).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma, t. y. 256,25 Eur, yra protinga ir atitinka kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis nors ir nėra dirbantis, tačiau yra jauno bei darbingo amžiaus bei galintis užsidirbti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (b. l. 132-135), todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. K., gimusį (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti K. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti K. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – motorinės transporto priemonės – elektrinio paspirtuko (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- motorinę transporto priemonę – elektrinį paspirtuką (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui;

- 1 (vieną) vnt. CD, palikti baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išieškoti iš K. K. 256,25 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 25 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Swedbank, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

Luminor bank, AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-757-853/2025 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.