Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-03 · Administracinė byla Nr. I-804-821/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
I-804-821/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02994-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-804-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02994-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde ir jo papildyme (b. l. 1, 7-8) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-12-02 iki 2016-02-10 Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Nurodytu laikotarpiu buvo laikomas perpildytose kamerose. Tualetas įrengtas kameroje, nuo jos atskirtas nedidele sienele, blogai nusileidžia vanduo, nuolat sklinda nemalonūs kvapai, netinkami santechnikos įrenginiai, nėra karšto vandens. Naudodamasis tualetu buvo stebimas kitų asmenų. Gyvenamosiose patalpose nėra tinkamos ventiliacijos, todėl būna drėgna, nuo sienų ir lubų byra tinkas. Kamerose netinkamas apšvietimas, blogai atsidaro langai, todėl trūko gryno oro. Kamerose taip pat buvo daug buitinių parazitų. Dėl nežmoniškų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų buvo pažemintas orumas, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, taip pat buvo padaryta žala sveikatai, pablogėjo regėjimas. Papildymas skundą pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeista jo teisė judėti gryname ore, nes nebuvo sudaryta galimybė būti gryname ore aštuonias valandas per dieną.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 13-19) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Akcentavo tai, kad asmenys, sergantys aktyvia plaučių turberkulioze, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K apskaita (pagal vardus ir pavardes) kokie asmenys buvo laikomi kartu su pareiškėju nevedama, todėl jų pateikti neturi galimybės.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K sudaro sutartis su bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengiamos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kratą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušo patalpos atitinka higienos reikalavimus. Suimtiesiems užtikrinama jų teisė kasdien ne mažiau nei vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 1,98 EUR su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Atsiliepimas

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kamerose laikomų asmenų skaičius buvo didesnis nurodyta atsiliepime: kameroje Nr. 256 buvo laikyti ne 5, o 7 asmenys, 253 kameroje buvo 11, o ne 10 asmenų, o kameroje Nr. 271 visą laiką buvo 3 žmonės. Sveikatos pablogėjimą pajuto atvykęs į Pravieniškių pataisos namus 2015-12-18. Dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į psichologus, vartojo raminamuosius vaistus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo laikotarpiu nuo 2015-12-05 iki 2016-02-10.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, pareiškėjas į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2015-12-03 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, jos plotas - 7,45 kv. m. (3 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 256, plotas - 23,32 kv. m. (5 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-12-16 (7 asmenys kameroje). 2015-12-17 perkeltas į kamerą Nr. 253, jos plotas - 34,43 kv. m. (10 asmenų kameroje). 2015-12-18 išvyko į Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją.

2016-01-27 atvyko iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, jos plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-28 išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.

2016-02-04 atvyko iš Marijampolės apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, jos plotas - 6,34 kv. m. (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 271, kurios plotas - 7,76 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2016-02-09 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3).

Žemesnės instancijos teismas

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m. turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Logothetis ir kt. prieš Graikiją). EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (žr., pvz. LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o šis reikalavimas nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Pareiškėjas nesutinka su atsiliepime nurodytų asmenų, laikytų kartu su juo kamerose Nr. 256, 253 ir 271, skaičiumi. Teigia, kad jų buvo daugiau nei nurodoma atsiliepime, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti jokių objektyvių duomenų nepateikė, neįvardijo, kokie konkretūs asmenys su juo buvo laikyti minėtose kamerose. Tikėtina, kad asmenų skaičius per dieną gali pasikeisti, tačiau teisės aktai neįpareigoja kamerose laikomų asmenų skaičių fiksuoti keletą kartų per dieną. Be to, asmenų pokytis kelių valandų laikotarpiui esminės įtakos laikymo sąlygoms neturėtų. Byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą abejoti Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kameroje laikytų asmenų skaičių teisingumu, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikytas 22 dienas, iš jų 15,5 dienų jam nebuvo užtikrinta minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui (pareiškėjui teko 3,33 – 2,59 kv. m.).

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Šiuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde nurodė, kad jo laikymo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų, t. y. kamerose buvo drėgna, trūko gryno oro, šviesos, neužtikrintas vėdinimas, yra pelėsio, parazitų, nuo lubų ir sienų krenta tinkas, nėra karšto vandens.

Ginčo metu galiojusios higienos normos nustatė, kad turi būti sudaryta galimybė išvedinti laisvės atėmimo vietų gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (134:2015 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (HN 134:2015 16 punktas). Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (HN 134:2015 18 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akt7 nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais) nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 29-32). Patikrinimų metu taip pat buvo nustatyti nedideli temperatūros rodiklių neatitikimai (b. l. 40-41), kurie grįžtamosios kontrolės metu pašalinti (b. l. 43-46). Vienoje iš kamerų sienelės, skiriančios gyvenamąjį plotą nuo sanitarinio mazgo, buvo nuskilęs plytelės kampas ir sienos dalyje prie įėjimo kai kur buvo suskilusios plytelės (b. l. 29-32). Buitinių parazitų kamerose nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (b. l. 29-32, 50-53). Dušų santechnikos įrenginiai techniškai, patalpos higienos reikalavimus atitinka (b. l. 47-48). Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kitus higienos pažeidimus, nei patikrinimų metu nustatė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, byloje nėra. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K nesikreipė, šalinti higienos reikalavimų neatitikimų neprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K ne visada atitiko higienos normų reikalavimus, tačiau nustatyti pažeidimas nėra esminiai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose įrengti tualetai atskirti tik nedidele sienele ir nėra visiškai izoliuoti, todėl turėjo juo naudotis kitų asmenų ir pareigūnų akivaizdoje. Tai keldavo diskomfortą, žemino garbę ir orumą.

Eksploatavimo taisyklių 14.5. punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN reikalavimus (b. l. 17). Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Be to, tinkamas tualeto atskyrimas leistų išvengti ir nemalonių potyrių dėl sklindančių kvapų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).

Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad Lukiškių TI-K buvo pažeista jo teisė judėti gryname ore, nes nebuvo sudaryta galimybė būti gryname ore aštuonias valandas per dieną. Pagal SVĮ 29 straipsnio nuostatas, suimtasis turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam tokia teisė buvo suteikta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo sveikta, gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas psichologą. Sveikatos pablogėjimą pajuto 2015-12-18. Taip pat pablogėjo regėjimas. Tačiau į bylą pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu ar netrukus po jo pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus dėl skunde minimu nusiskundimų (b. l. 56-68). Pirmą kartą pas vidaus ligų gydytoją pareiškėjas kreipėsi 2016 m. gegužės mėnesį, t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams nuo ginčo laikotarpio pabaigos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 15,5 dienas buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nustatyti keli higienos normų pažeidimai. Teismo vertinimu, vien privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimas ir asmeninės erdvės trūkumas yra pakankami, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius ir pertrauką tarp jų, pažeidimo trukmę, jo pobūdį, mastą ir nesant duomenų, kad tai neigiamai įtakojo pareiškėjo sveikatą, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos priteisti 5 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 150 EUR.

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 1,98 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 33 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 1,98 EUR (33 x 0,06).

Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo L. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui L. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 150 EUR (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė