Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3845-598/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
1-3845-598/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53097-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
D. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3845-598/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53097-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;1.1.8.1.1;1.1.8.12;1.2.4.6.2.1;1.2.5.4.1; (S) 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53097-19 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), stalius, gyvenamoji veta paskyrus kardomąją priemonę (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, teistas 2017-04-05 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str., 64 ¹ str. 20 MGL (753,2 eurų) bauda, išieškota 2019-03-18

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. gruodžio 16 d. apie 01.30 val., namuose (duomenys neskelbtini) konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine G. D. metu, tyčia dešine ranka sugriebęs nukentėjusiąją G. D. už kaklo, jį suspaudė ir pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nugara atsitrenkė į buto lauko duris. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pagrasino nužudyti nukentėjusiąją G. D. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, pasakydamas jai „Aš tave vis tiek pasmaugsiu, tu nevaikščiosi“ ir iš karto po grasinimų, mažametės dukters O. D., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, panaudojo prieš G. D. fizinį smurtą, kas sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra parvertė nukentėjusiąją G. D. ant lovos ir tyčia rankomis suspaudė jos kaklą, tuo padarė nukentėjusiajai G. D. poodines kraujosruvas kakle ir krūtinėje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. D. sveikatą, sukėlė nukentėjusiajai O. D. išgąstį ir kitas neigiamas emocijas bei psichologinį nepatogumą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. D. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad G. D. yra jo sutuoktinė. Santuokoje gyvena apie du metus, turi dvi dukras - O. D., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasarą buvo išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę, o nuo 2019 m. spalio mėnesio dirba Norvegijoje. Pagal darbo grafiką, du mėnesius dirba Norvegijoje, po to turi 2 savaites atostogų. Į Lietuvą sugrįžo 2019 m. gruodžio 16 d. apie 01.00 val. Sutuoktinei buvo nurodęs, jog grįš į namus vėliau, nes įtarė, kad G. D. jam neištikima. Ji sakė, kad nori santuoką nutraukti, bet jis skirtis neketino. Namuose aptiko nepažįstamą vyrą. Pareikalavus išeiti, jis išėjo. Buvo blaivus. Klausė sutuoktinės, kas čia vyksta. Ji pradėjo isteriškai juoktis, šaipytis iš jo. Supyko, viena ar abiem rankomis, tiksliai nepamena, sugriebė ją už pečių ar krūtinės arčiau kaklo ir prirėmė prie lauko durų. Nustūmusi jo ranką, sutuoktinė jam įkando į kairį dilbį. Nepamena, kokiu būdu, bet atkreipė dėmesį, kad prabudo dukra O. D. Ji kažką pasakė, bet ką, nepamena. Pamatęs, kad nemiega dukra, trumpai su ja pasikalbėjo. Tuo tarpu abu su sutuoktine kuriam laikui aprimo. Tačiau netrukus po to, koridoriuje besikalbėdami vėl susibarė. Pasakė vienas kitam necenzūrinių žodžių. Tarpe keiksmų jai galėjo pasakyti kažkokių grasinimų, iš ko ji galėjo susidaryti įspūdį, jog jai grasina susidorojimu. Jai nesakė "Aš tave pasmaugsiu", tačiau kokius žodžius jai pasakė, neprisimena. Neketino įgyvendinti savo grasinimų. Supykusi dėl jai pasakytų keiksmų, G. D. jam dešiniu kumščiu smogė į kairę akį. Po šio smūgio, ją parvertė ant lovos, abiem rankomis sugriebė už pečių ties kaklu ir suspaudė. G. D. pasakė, kad kvies policiją, todėl paleido, nuo jos pasitraukė. Girdėjo, kad ji skambino ir tuo metu iš namų išėjo. Nežino, ar tuo metu, kai parvertė sutuoktinę ant lovos, O. D. jau miegojo. Mano, jog ji neverkė. Konflikto metu iš sutuoktinės trumpam buvo paėmęs mobiliojo ryšio telefoną, kad pasižiūrėtų, su kuo ji susirašinėjo, bet ne tam, kad ji negalėtų susisiekti su policija. Kadangi prieš sutuoktinę G. D. smurtavo, bet jos nesmaugė – spaudė labiau sprandą, o ne kaklą, be to, jai pasakė kažką grasinančio, bet negrasino pasmaugti, kaltę prisipažįsta iš dalies. Dėl sutuoktinės prieš jį panaudoto smurto jokių pretenzijų jai neturi (b.l. 50-52, 55-56).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. D. parodė, kad D. D. yra jos sutuoktinis. Turi du bendrus vaikus - O. D., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena vieno kambario bute. Sutuoktinis keletą metų dirba užsienyje. Vasaros metu dirbo Anglijoje, o 2019 m. spalio mėnesį išvyko į Norvegiją. Nors su D. D. susituokę, maždaug nuo 2019 metų vasaros pradžios gyvena atskirai: jis gyvena ir dirba užsienyje, tačiau atvykęs į Lietuvą, apsistoja tame pat bute. Ji planuoja santuoką nutraukti ir D. D. apie tai žino. 2019 m. maždaug spalio mėnesį susipažino su A. P.. 2019 m. gruodžio 15 d. jis liko jos namuose nakvoti. 2019 m. gruodžio 16 d. apie 01.30 val. išgirdo beldimą į buto duris - iš užsienio parvyko sutuoktinis, nors turėjo parvykti apie 20 dieną. Buvo blaivus. Pamatęs, kad pas ją svečiuojasi draugas, ėmė šūkauti, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais. Nenorėdama konflikto, paprašė, kad A. P. išeitų. Jis išėjo. Draugui išėjus, buto koridoriuje D. D., stovėdamas pasisukęs į ją veidu, dešine ranka sugriebė ją už kaklo, jį suspaudė ir tuo pat metu stūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į buto lauko duris. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. D. D. atsitraukus, nuėjo į kambarį, kuriame miegojo dukterys. Sutuoktinis nusekė iš paskos, vėl ėmė šūkauti, ją keikti. Nuo triukšmo prabudo vyresnioji dukra O. D., ėmė verkti. Norėjo mergaitę nuraminti, bet D. D. užstojo praėjimą ir rankomis ją nuo savęs stumtelėjo į krūtinę, tuo fizinio skausmo nesukėlė. Sutuoktiniui pasakė, kad jei jis dar kartą ją palies, skambins policijai. Telefoną laikė rankoje. Po pasakytų žodžių, sutuoktinis telefoną atėmė. Norėjo jį atgauti, artinosi prie sutuoktinio, o jis, norėdamas ją ar jos ranką nustumti, kairės plaštakos šonine dalimi nestipriai smogė į veido dešinę, bet fizinio skausmo nesukėlė. Tuo metu dukra O. D. atsisėdo lovoje, atpažino tėtį, nurimo ir ėmė jį kviesti. D. D. priėjo prie dukters, ją kalbino, o telefoną grąžino jai. Palikusi sutuoktinį su dukra kambaryje, nuėjo į virtuvę. Netrukus į virtuvę atėjo ir kaltinamasis. Susėdo, pradėjo kalbėtis apie santuokos nutraukimą, išlaikymą po skyrybų. Pokalbio metu norėjo eiti į kambarį, kad įsitikinti, jog dukra atsigulė miegoti. Būnant prie kambario durų, tarp jų vėl prasidėjo žodinis konfliktas, nes sutuoktinis ją išvadino paleistuve, aiškino, jog džiaugiasi, kad skiriasi. Tada jai pagrasino "aš tave vis tiek pasmaugsiu, tu nevaikščiosi", prisiartino, abiem rankomis sugriebė už pečių ir stūmė nuo savęs, dėl ko ji griuvo ant lovos. Gulint ant nugaros, pasilenkęs prie jos, abiem rankomis sugriebė jos kaklą ir ėmė jį spausti - smaugti, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Kai nuo smaugimo ėmė kosėti, D. D. kaklą paleido, pasitraukė. Smaugimo metu rankoje laikė telefoną, todėl iš karto ėmė rinkti numerį 112. Sutuoktinis matė ir suprato, kad kvies policiją, todėl iš buto pasišalino. Nepamena, kuriuo konflikto metu, bet, greičiausiai, prieš D. D. išeinant, dar kažką kalbėjosi, jis gestikuliavo jai prieš veidą, o ji, pagalvojusi, kad gali jai smogti, jam įkando. Anksčiau D. D. prieš ją nesmurtaudavo. Mažesnioji dukra neprabudo. Tačiau vyresnioji dukra matė, kaip D. D. ją parvertė ant lovos ir smaugė. Mergaitė buvo labai išsigandusi, verkė ir dar kurį laiką negalėjo jos nuraminti. Mergaitė yra 4,5 metų amžiaus ir, mano, jog puikiai suprato, kad prieš mamą buvo smurtauta. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 27-29, 30-33).

2019 m. gruodžio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulės A. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. G. D. pranešė apie namuose (duomenys neskelbtini) patirtą fizinį smurtą. Įvykio vietoje G. D. paaiškino, kad konflikto metu sutuoktinis D. D. ją smaugė, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva kaklo kairėje. D. D. iš namų pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams (b.l. 16-20).

2019 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu butas (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota. (b.l. 21-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3367/2019(02) G. D. nustatyta poodinės kraujosruvos kakle ir krūtinėje. Poodinės kraujosruvos kakle ir krūtinėje padarytos kietais bukais daiktais, galimai suspaudžiant pirštais ar suduodant kumščiu. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis. G. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai G. D. padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (b.l. 39).

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kaltinamasis D. D., nustatyta D. D. kairio dilbio išoriniame paviršiuje matomas ovalo formos odos nubrozdinimas, primenantis įkandimo žymę, 35x25 mm dydžio (b.l. 65-68).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARJF-0056 įrašų kopija nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. 02.14 val. atlikus asmens blaivumo testą G. D., ji buvo blaivi (0,00 ‰) (b.l. 40-43).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine G. D. metu, tyčia dešine ranka sugriebęs nukentėjusiąją G. D. už kaklo, jį suspaudė ir pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nugara atsitrenkė į buto lauko duris. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija ir kita bylos medžiaga.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011). Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nors kaltinamasis dalinai pripažįsta kaltę, tačiau teismas tai vertina kaip sąžiningą klydimą, nes jis buvo susijaudinęs, supykęs, įvykio aplinkybių gerai neprisimena ir atkartoti negali, o pagal tai kokius sužalojimus ir jis patyrė, nukentėjusioji tikrai turėjo gintis. Manoma, kad nukentėjusiajai buvo iškilusi reali grėsmė. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis pagrasino nužudyti nukentėjusiąją G. D. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, pasakydamas jai „Aš tave vis tiek pasmaugsiu, tu nevaikščiosi“ ir iš karto po grasinimų, mažametės dukters O. D. akivaizdoje, panaudojo prieš G. D. fizinį smurtą, kas sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra parvertė nukentėjusiąją G. D. ant lovos ir tyčia rankomis suspaudė jos kaklą, tuo padarė nukentėjusiajai G. D. poodines kraujosruvas kakle ir krūtinėje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. D. sveikatą, sukėlė nukentėjusiajai O. D. išgąstį ir kitas neigiamas emocijas bei psichologinį nepatogumą. Kaltinamojo kaltę be jo paties dalinio prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis D. D. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka (b. l. 93-96).

Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 96).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi nesunkios baigtos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinsnčių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. D. teistas (b. l.73-77), baustas administracine tvarka (b. l. 88-90), nedirbantis (b. l. 87), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 83-84).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. D. skirtina viešųjų darbų bausmė. Kartu su bausme skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir nubausti D. D. 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

D. D. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Banga Bartkienė