Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Rasos Paužaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiosios D. K. rankinės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams;

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiosios C. P. kuprinės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams;

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiosios L. V. rankinės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams;

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiosios I. N. striukės kišenės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams;

A. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš nukentėjusiojo M. B. drabužių – striukės) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vagystę iš nukentėjusiosios D. K., pridedant už kiekvieną nusikaltimą paskirtų bausmių dalį, t. y. po šešis mėnesius laisvės atėmimo, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. (iš viso 16 dienų).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. P. pripažintas recidyvistu.

A. P. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystė iš nukentėjusiosios M. B. rankinės), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką,

nukentėjusiosios C. P. civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistojo A. P. priteista nukentėjusiajai 130 Eur turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiosios I. N. civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistojo A. P. priteista nukentėjusiajai 1 264,98 Eur turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiojo M. B. patikslintas civilinis ieškinys patenkintas ir iš nuteistojo A. P. priteista nukentėjusiajam 7 844,34 Eur turtinei žalai atlyginti;

nukentėjusiosios M. B. civilinis ieškinys dėl 300 Eur žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 7 d., apie 14 val., važiuodamas autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo viešojo transporto sustojimo stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), iki viešojo transporto sustojimo stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios D. K. rankinės, buvusios ant jos peties, ištraukė jos 150 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A51“, įdėtą į telefono dėklą, neturintį materialinės vertės, ir su paimtu telefonu pasišalino iš autobuso, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiosios D. K. 150 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.).

2. Be to, A. P. 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 09 val. 25 min., važiuodamas autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), iki stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios C. P. kuprinės, buvusios ant pečių, ištraukė jai priklausančią piniginę „Aldo“, kurios vertė – 40 Eur, su jos viduje buvusiu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Tailando Karalystės vairuotojo pažymėjimu, Tailando Karalystės ID kortele, Swedbank AB mokėjimo kortele, išduotais C. P. vardu, neturinčiais materialinės vertės, ir 130 Eur grynųjų pinigų bei pasišalino iš autobuso, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiosios C. P. 170 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.).

3. Be to, A. P. 2024 m. spalio 1 d., apie 12 val. 16 min., važiuodamas autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), iki viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios L. V. rankinės ištraukė jai priklausančią piniginę „Puma“, kurios vertė 30 Eur, su viduje buvusia asmens tapatybės kortele, pensijos gavėjo pažymėjimu, Swedbank AB mokėjimo kortele, išduotais L. V. vardu, „Norfa“, „Benu“, „Drogas“ nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis materialinės vertės, taip pat 6 Eur grynųjų pinigų ir pasišalino iš autobuso, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiosios L. V. 36 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.).

4. Be to, A. P. 2024 m. spalio 8 d., apie 08 val. 08 min., važiuodamas autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iki viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusiosios I. N. striukės kišenės ištraukė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 15 Pro“, kurio vertė 1 209 Eur, įdėtą į telefono dėklą, kurio vertė 49,99 Eur, ir asmens tapatybės kortelę, išduotą I. N. vardu, neturinčią materialinės vertės, taip pagrobė svetimą nukentėjusiosios I. N. 1 258,99 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.).

5. Be to, A. P. 2024 m. spalio 20 d., apie 12 val. 15 val., būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo M. B. striukės kairės kišenės ištraukė piniginę, kurios vertė 50 Eur, su viduje buvusia asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, pensijos gavėjo pažymėjimu, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos („POLA“) kortele, asmens su negalia pažymėjimu, išduotais M. B. vardu, neturinčiais materialinės vertės, 7 700 Eur, bei 90 svarų, taip pagrobė svetimą nukentėjusiojo M. B. 7 824,84 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.).

6. Taip pat A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o, būtent: 2024 m. liepos 13 d., apie 12 val. 20 min., važiuodamas troleibusu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), iki viešojo transporto stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios M. B. rankinės, buvusios ant dešiniojo peties, ištraukė jai priklausančią piniginę, 20 eurų vertės, su viduje buvusiu vairuotojo pažymėjimu, studento pažymėjimu, išduotais M. B. vardu, Revolut banko mokėjimo kortele, nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis materialinės vertės, 300 Eur grynųjų pinigų bei pasišalino iš troleibuso, tokiu būdu pagrobdamas svetimą nukentėjusiosios M. B. 320 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d).

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, taip pat nesutinka, kad vagystės iš nukentėjusiojo M. B. metu buvo pagrobta nuosprendyje nurodyta suma.

7.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas, tačiau neigia, jog iš nukentėjusiojo M. B. pavogė skundžiamame nuosprendyje nurodytą sumą, t. y. 7 824,84 Eur. Apelianto teigimu, įrodinėjant tokios didelės pinigų sumos vagystę turi būti pateikti konkretūs įrodymai, pavyzdžiui, pinigų kilmę įrodančios sutartys, tuo tarpu šiuo atveju nukentėjusysis teismui nepateikė jokių dokumentų, be to, viso proceso metu ne kartą keitė savo parodymus. Į teismą atvesti liudytojai, tariamai davę nukentėjusiajam pinigus, taip pat nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtų pinigų kilmę. Taigi nuteistasis neneigia pagrobęs M. B. piniginę, tačiau kategoriškai tvirtina, kad joje nebuvo 7 824,84 Eur, tokios didelės pinigų sumos jis nėra matęs gyvenime.

7.2. Likusia apeliacinio skundo dalimi prašoma sumažinti paskirtą bausmę, kuri, apelianto vertinimu, yra per didelė ir neadekvati.

8. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusysis M. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Šioje baudžiamojoje byloje paduotu apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. neginčija jo nuteisimo dėl nusikaltimų, kurių metu jis pagrobė iš nukentėjusiųjų D. K., C. P., L. V. ir I. N. joms priklausantį turtą. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija ir vagystės nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dalyje dėl nukentėjusiojo M. B. nurodomos ir civiliniu ieškiniu priteistos pinigų sumos. Taip pat keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

10. Nagrinėjamoje byloje nekyla esminio ginčo dėl to, kad nuteistasis A. P. inkriminuotai nusikalstamai veikai aktualiu laiku bei vietoje pagrobė iš nukentėjusiojo M. B. drabužių piniginę. Minėto turto pagrobimą (tuo pačiu ir konkrečius nuteistojo atliktus veiksmus) patvirtina ne tik paties nuteistojo A. P. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (4 t., b. l. 173), bet ir nukentėjusiojo M. B., kuris viso proceso (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme) metu iš esmės nurodė nuoseklias faktines įvykdytos vagystės aplinkybes, parodymai (3 t., b. l. 83-86, 87-89, 92-95, 97-100, 103-106; 4 t., b. l. 176,177). A. P. įvykdyta vagystė užfiksuota ir Kalvarijų turgaus administracijos pateiktame vaizdo įrašu, apžiūrėtame 2024 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokolu (3 t., b. l. 123, 124, 125-134).

11. Apeliaciniame skunde, neginčydamas paties vagystės fakto, nuteistasis visgi nesutinka iš nukentėjusiojo M. B. pavogęs skundžiamame nuosprendyje nurodytą sumą, t. y. 7 824,84 Eur. Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiojo piniginėje nebuvo tokios didelės pinigų sumos ir išsako abejones dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, kadangi, anot jo, nukentėjusysis M. B. ne kartą keitė savo parodymus, o teisme apklausti liudytojai dėl nukentėjusiojo nurodomų pinigų, kurių dalis pastarajam buvo sumokėta, kita padovanota bei paskolinta, nepateikė jokių įvardijamas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Sutiktina, kad pagrindinis šaltinis, kuris nurodo, jog įvykio dieną iš M. B. buvo pavogta 7 774,84 Eur pinigų suma (pas. – 7 824,84 Eur suma yra bendra nukentėjusiojo žala, kurią sudaro ir 50 Eur vertės piniginė bei 19,50 Eur išlaidos už naujo dokumento pagaminimą) yra paties nukentėjusiojo M. B. parodymai. Vis tik nėra pagrindo sutikti su nuteistojo pozicija, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl iš nukentėjusiojo M. B. pagrobtų pinigų sumos nepagrįsta objektyviais duomenimis. Nors nuteistasis 2025 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad nukentėjusiojo M. B. piniginėje buvo tik 20 Eur ir kortelės (4 t., b. l. 173), teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl pagrobtos pinigų sumos vertintina ne tik paties nuteistojo pateikta versija (dėl to, kiek pinigų buvo nukentėjusiojo piniginėje), kuri, beje, iškelta tik teisminio nagrinėjimo metu ir kurios patikimumas kelia abejones dėl apelianto suinteresuotumo išvengti padarytos žalos atlyginimo.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl pagrobtos pinigų sumos reikšmingas būtent nukentėjusiojo M. B. viso proceso eigoje dėstytų aplinkybių ir jo parodymų dėl pagrobtos sumos nuoseklumas bei kiti įrodymai. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (3 t., b. l. 135) bei Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikto garso įrašo 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokolu (3 t., b. l. 136-137) nustatyta, kad nukentėjusysis M. B. iš karto po įvykio, t. y. 2024 m. spalio 20 d., 12.43 val., būdamas namuose kreipėsi į BPC pranešdamas apie vagystę. Nors nukentėjusysis paminėjo tik piniginės vagystės faktą, tačiau pastarasis teiravosi ir dėl tolimesnių veiksmų, kuriuos jis turėtų atlikti. Taigi nukentėjusysis nedelsdamas pranešė apie vagystę, įvardino, kad iš jo buvo pagrobta piniginė, aiškinosi dėl tolesnių atliktinų veiksmų. Tai, kad kalbėdamas su BPC operatore nukentėjusysis neįvardino pagrobtos pinigų sumos, niekaip nerodo nei jo parodymų nenuoseklumo, nei reiškia, kad pastarasis privalėjo šią sumą įvardinti, kadangi skambučio BPC tikslas buvo gauti reikalingą informaciją dėl vagystės užfiksavimo. Preliminarią pagrobtą pinigų sumą nukentėjusysis nurodė apklausiamas tos pačios dienos apklausoje, nurodydamas „< ... > piniginėje buvo grynųjų pinigų, tiksliai nežinau, tačiau buvo virš 3 000 eurų < ... >“. Be pinigų sumos nukentėjusysis aiškiai nurodė ir priežastį, kodėl vyko į Kalvarijų turgų – užsakyti paminklą (3 t., b. l. 83-86, 87-89). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M. B. detalizavo iš jo pagrobtą pinigų sumą – 7 774,84 Eur. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad šis nurodė, jog 2024 m. spalio 20 d. Kalvarijų turgavietėje iš jo striukės kišenės buvo pavogta 50 Eur vertės juodos spalvos odinė piniginė, kurioje buvo 3 950 Eur dydžio pinigų suma, kurią tą dieną turėjo sumokėti už dvi paminklo plokštes; kitame piniginės skyrelyje buvo įdėta 2 000 Eur pinigų suma, kurią jam 2024 m. spalio 18 d. sumokėjo už surištas vantas A., o dar kitame piniginės skyrelyje buvo 1 750 Eur, kuriuos jam 2024 m. spalio 20 d. sumokėjo už surištas vantas vyras, vardu J.; pinigai buvo 500 Eur, 200 Eur, 100 Eur, 50 Eur nominalo banknotais. Taip pat nurodė, kad piniginėje buvo ir 90 svarų, kurių santykis vagystės dieną pagal Lietuvos banko duomenis yra 0,83165 Eur, todėl jų vertė yra 74,84 Eur (3 t., b. l. 92-95, 97-100, 103-106). Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis M. B. parodymų dėl pagrobtų pinigų nekeitė. Taigi, nukentėjusiojo, kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai neprieštaravo tarpusavyje ir buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu. Tam tikri tikslinimai ikiteisminio tyrimo metu dėl pinigų sumos yra pateisinami, jie susiję su gebėjimu atkurti ir (ar) atpasakoti informaciją apie įvykį, tikėtina, kad jiems įtakos turėjo nukentėjusiojo susijaudinimas bei šokas dėl įvykdytos vagystės, apie ką šis taip pat yra parodęs. Tokiu būdu, nenustačius pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai vadovavosi grįsdamas nuteistojo kaltę.

13. Nukentėjusiojo parodymus dėl pinigų vagystės ir pagrobtos sumos netiesiogiai patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai: A. J. parodė, kad nukentėjusysis yra Lietuvoje žinomas vantų rišėjas, jam yra žinoma, jog M. B. ėjo mokėti už paminklus ir jį apvogė, taip pat patvirtino, kad pirko vantas iš nukentėjusiojo ir galėjo jam prieš vagystę spalio mėnesį sumokėti 2 000 eurų. Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas A. J. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 118-121); J. K. parodė, kad jam žinoma, jog iš nukentėjusiojo galėjo būti pavogta apie 7 000 Eur, nurodė, jog jis praėjusiais metais iki vagystės momento nukentėjusiajam buvo sumokėjęs apie 1 750 Eur, kuriuos šiam atidavė (duomenys neskelbtini) skvere; J. B. patvirtino skolinęs nukentėjusiajam 2 200 Eur, kadangi M. B. norėjo dėti kapinių plokštes, taip pat teigė žinantis, kad M. B. buvo apvogtas, iš jo pagrobta didelė pinigų suma, dėl ko nukentėjusysis labai pergyveno, nes pinigai buvo skirti kapams. Taigi apklausti liudytojai patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, duomenų, leidžiančių spręsti, jog liudytojų parodymai yra nepatikimi ir jais negalima vadovautis, nenustatyta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę, o įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 13 punktas). Apelianto reikalavimas nukentėjusiojo turėtų, liudytojų sumokėtų ar paskolintų pinigų faktą pagrįsti atitinkamais rašytiniais dokumentais yra nepagrįstas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, skolinimo, pirkimo-pardavimo sandoriai vyko tarp fizinių asmenų, reikalavimo tokius sandorius fiksuoti rašytiniuose dokumentuose nėra.

14. Įvertinusi šios nutarties 12-13 pastraipose aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie įrodymai visumoje sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš nukentėjusiojo M. B. pagrobtų pinigų suma buvo 7 774,84 Eur. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. B. parodymų patikimumu, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam buvo priteistas būtent tokio dydžio turtinės žalos atlyginimas, kuris įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma, dėl ko nėra teisinio pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Kaip galima matyti, nuteistasis nenurodo iš esmės jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta, tik deklaratyviai tvirtina, kad ši bausmė yra per griežta ir neadekvati.

16. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves.

17. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas (dėl vagysčių iš nukentėjusiųjų D. K., C. P., L. V., I. N., M. B.), jas bendrindamas bei paskirdamas subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą bei savo paskirtį atitinkančią bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas A. P. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir savo sprendime motyvavo laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Teismo argumentai yra aiškūs, konkretūs, atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes.

18. Skirdamas nuteistajam A. P. bausmę už šio padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė penkias baigtas nusikalstamas veikas, pagal pavojingumą priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), visos veikos baigtos, jų metu iš nukentėjusiųjų drabužių, rankinių buvo pagrobtas pastariesiems priklausantis turtas. Atsižvelgta ir į nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai konstatuota esant jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis: daug kartų teistas, teistumai neišnykę, taip pat ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas (3 t., b. l. 168-182), į tai, jog kišenvagystės yra būdas nuteistajam gauti lėšų pragyvenimui, ir, kaip pripažino pats, įsigyti psichiką veikiančias medžiagas; daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už administracinius nusižengimus dėl važiavimo be bilieto (pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį) (3 t., b. l. 183-189), nedirba, anksčiau darbinius santykius palaikė tik epizodiškai ir tik nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki birželio mėnesio UAB „V.“ (3 t., b. l. 190), Užimtumo tarnyboje registravosi tik nuo 2024 m. birželio 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., atlieka laisvės atėmimo bausmę, (3 t., b. l. 191).

19. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nuteistasis A. P. nėra linkęs daryti jokių kritiškų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas šioje baudžiamojoje byloje, skiriamos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, savo gyvenimo būdo apeliantas nekeičia, aiškiai yra linkęs nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, juo labiau, parinkus kitą bausmės rūšį, pastarasis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. pagrįstai už kiekvieno BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas didesnį nei šios bausmės, skiriamos už apysunkius nusikaltimus, minimalus dydis, t. y. po vienerius metus. Laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo akivaizdų ignoravimą visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, sistemingą nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymą, nėra jokio pagrindo. Bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam A. P. palankesnį bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą), todėl nuteistajam paskirta subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

20. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. APD-2025-14312, kuria prašoma iš nuteistojo A. P. valstybės naudai priteisti 150 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro advokatės Agatos Aganauskienės darbo užmokestis (5 t., b. l. 190-193).

21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

22. Šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Kadangi A. P. nebuvo pasirinkęs gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri parinko advokatę Agatą Aganauskienę, ji ir buvo paskirta nuteistojo gynėja (5 t., b. l. 173). Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą, gynėja buvo paskirta teismo iniciatyva, t. y. A. P. neturint teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo yra netikslingas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. P. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.