Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-08 · Civilinė byla Nr. 2S-27-661/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
2S-27-661/2016
Teisminio proceso Nr.
2-61-3-04063-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Ieškovas
Z. Z., L. P., S. K., T. R., M. Š.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-27-661/2016Teisminio proceso Nr. 2-61-3-04063-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių Z. Z., L. P., S. K., T. R., M. Š. atstovo advokato J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių Z. Z., L. P., S. K., T. R., M. Š. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja LR Generalinė prokuratūra ir LR Teisingumo ministerija.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės pateikė byloje patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti po 1 808,50 eurų turtinę ir po 20 000 eurų neturtinę žalą kiekvienai (b.l. 38-49).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-07 nutartimi (b.l. 80-81) nustatė ieškovėms terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinyje neįvardindamos, kaip įvertina žalą dėl kiekvienos nurodomos aplinkybės ir kaip pagrindžia neturtinės žalos dydį; nėra aiškiai nurodoma, ar neturtinės žalos prašoma tik dėl civilinių bylų nagrinėjimo. Ieškovės turėtų aiškiai nurodyti, dėl kurių bylų ilgo nagrinėjimo (ilgo persekiojimo) jos teigia patyrusios neturtinę žalą ir kodėl vertina, kad kiekviena iš bylų buvo nagrinėjamos pernelyg ilgai, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami/nepagrįstai vilkinami, dėl kokių priežasčių, jų nuomone, bylų nagrinėjimas nepateisinamai ilgai užtruko; Ieškovės nenurodė, kaip pasireiškė tas žeminimas, ar jis buvo nagrinėjant baudžiamąją bylą ar po jos, kiek jis truko, kaip tai paveikė ieškoves; ieškinyje nenurodo, nei kokiu pagrindu (nutartys, antstolio apyrašai), nei koks konkretus turtas buvo areštuotas, kada ir kas bandė jį realizuoti; Ieškovės nenurodė, ar prašė areštą panaikinti, kaip buvo išspręsti tokie prašymai ir pan. Ieškovės nenurodo, kokią įtaką joms turėjo turto areštas; Ieškinyje nenurodoma, nei kada T. I. mirė, nei kada ieškovė pradėjo dalyvauti teismo procesuose ir pan.; Ieškovės nenurodo aplinkybių, kokiu pagrindu ir statusu ši ieškovė dalyvavo civilinėse bylose, kokiose bylose dalyvavo, kokiuose posėdžiuose ir pan; Iš pateikto ieškinio neaišku, kodėl visoms ieškovėms prašoma priteisti po lygiai turtinės žalos, nors patirtų išlaidų lygios dalys nėra niekaip pagrįstos ieškinyje, o iš pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo daryti tokią išvadą.

Šalies argumentai

Ieškovių atstovas advokatas J. J. atskiruoju skundu (b.l. 84-86) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad vykdant trūkumų šalinimą yra itin didelis ir sudėtingas darbas, o terminas nustatytas tik 7 dienos, o išjungiant išeigines – tik penkios, kai tuo tarpu reikia mažiausiai 40 dienų. Taip pat nurodo, kad trūkumai neprieštarauja reikalavimams. Nurodo, kad CPK 141 kalba tik apie patikslintą ieškinį, neliesdamas pirminio ieškinio.

Atsiliepimas

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, LR generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apelianto reikalavimų turiniu. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t.y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t.y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs apeliančių (ieškovių) 2015-10-05 teismui pateiktą ieškinio pareiškimą bendrų ir papildomų - formos bei turinio reikalavimų aspektu, skundžiama nutartimi konstatavo, jog pateiktas ieškinys nevisiškai atitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus. Teismas ieškovui nutarties motyvuojamojoje dalyje įvardijo, kas turėtų būti ištaisyta ieškinyje, t.y. kad iš ieškinio turinio nėra aišku žalos padarymo (atsiradimo aplinkybės) – nėra nurodytas detalus žalos dydis, žalos priežastinis ryšys su atsakovų neteisėta veika, neveikimu, kuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai. Nurodė, kad neatskleista iš kur ir kokiu pagrindu ieškovui atsiranda teisė reikalauti, kad atsakovai atlygintų ieškovui žalą. Todėl teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti konkrečiai žalos dydžio paskaičiavimą, atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nurodė, kad ieškinio neaišku, kodėl visoms ieškovėms prašoma priteisti po lygiai turtinės žalos, nors patirtų išlaidų lygios dalys nėra niekaip pagrįstos ieškinyje, o iš pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo daryti tokią išvadą, taip pat kitas aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo buvo įvardintos kaip trūkumai skundžiamoje nutartyje.

Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-10-05 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje (b.l. 38-49) ieškovas įvardijo ieškinio reikalavimą (dalyką) – priteisti iš atsakovų ieškovėms po 1808,50 euro turtinės žalos atlyginimo, taip pat po 20 000 eurų kiekvienai ieškovei neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų; ieškovas taip pat nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia minėtą reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), t.y. kad šios sumos susidarė neatlyginus patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat kad dėl neteisėtų teismo veiksmų ieškovės negalėjo naudotis savo žeme, taip pat kitos ieškinyje dėstomos aplinkybės.

Kaip minėta, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Kiekvienas asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeidžiami, gali kreiptis dėl jų gynybos į teismą (CPK 5 str. 1 d.). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 str. 5 d.). Taigi, pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti.

Visų išdėstytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovių Z. Z., L. P., S. K., T. R., M. Š. atstovo advokato J. J. pareikštas ieškinys atitinka formaliuosius reikalavimus, keliamus šio procesinio dokumento turiniui bei formai. Pirmosios instancijos teismo 2015-10-07 nutartyje įvardinti trūkumai nekliudo iškelti civilinę bylą ir gali būti pašalinti pasirengimo bylai nagrinėti metu.

Nurodytais motyvais teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su ieškovių reikalavimo teise, nepakankamumą ir nustatyti įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikšmę ateityje, sprendžiant ar pareikšti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis. Duomenų, galinčių akivaizdžiai patvirtinti asmens teisių pažeidimo ar jo teisinio suinteresuotumo iškeltu klausimu, nebuvimas negali turėti įtakos ieškinio priėmimui ir jo nagrinėjimui, neturi riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Alvydas Barkauskas