Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamieji:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį;

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį;

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017 m. balandžio 08 d. apie 17.33 val. lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sėsti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą, t. y. aktyviais veiksmais muistydamasis vengė į jį įsėsti ir tyčia du kartus spyrė Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui M. Ž. į pilvą ir ranką, kuris buvo pasilenkęs paimti ant žemės nukritusios kito sulaikytojo piniginės ir tuo padarė M. Ž. kairio dilbio sumušimą ir kraujosruvą kairiajame dilbyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y., tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, - M. Ž., ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. M. 2017 m. balandžio 08 d. apie 17.33 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su M. T. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir bandant Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui D. K. sulaikyti R. K., jis kartu su juo aktyviais veiksmais bandė sutrukdyti pareigūnui tai padaryti, t. y. stumdė jį ir bendrai su R. K. sudavė ne mažiau penkis kartus delnais D. K. į įvairias kūno vietas bei laiptinėje D. K. vedant sulaikytą R. K., jis kartu su juo stumdė D. K., bandė bendrai suduoti ne nemažiau tris kartus delnais per šio rankas, tačiau smūgių nesudavė, nes D. K. jų išvengė ir po to jis pasipriešino jį vedančiai Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai K. G. (buvusi Š.), t. y. užsuko jai dešinę ranką ir užlaužė pirštą, tuo bendrai padarė D. K. kairio riešo kraujosruvą ir dešinės plaštakos pirštų nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė K. G. (buvusi Š.) fizinį skausmą, t. y., tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams: D. K. ir K. G. (buvusi Š.).

M. T. 2017 m. balandžio 08 d. apie 17.33 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su E. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir bandant Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui D. K. sulaikyti R. K., jis kartu su E. M. aktyviais veiksmais bandė sutrukdyti pareigūnui tai padaryti, t. y. stumdė jį ir bendrai su E. M. sudavė ne mažiau penkis kartus delnais D. K. į įvairias kūno vietas bei laiptinėje D. K. vedant sulaikytą R. K., jis kartu su E. M. stumdė D. K., bandė bendrai suduoti ne nemažiau tris kartus delnais per jo rankas, tačiau smūgių nesudavė, nes D. K. jų išvengė ir po to jis sudavė D. K. ne mažiau tris kartus rankos delnu jam per ranką ir tuo bendrai padarė D. K. kairio riešo kraujosruvą ir dešinės plaštakos pirštų nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y., tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, - D. K., ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. atsakė, jog prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Paaiškino, jog buvo namuose su T. ir M. O jie buvo T. namuose, šventė. Tarpusavyje kilo konfliktas, todėl kaimynai iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jų prašė pateikti dokumentus, jie šiems dokumentų nepateikė. Jis pareigūno ranką nustūmė nuo M. ir pareigūnų buvo surakintas. Lauke sudavė pareigūnui. Neatsimena, tačiau galėjo pareigūnai reikalauti sėsti į automobilį. Jis muistėsi. Tačiau, neatsimena, o galėjo būti, kad spyrė pareigūnui M. Ž. į pilvą ir į ranką. Buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Be to, prieš tai jam draugas pasakė „R., muša“, todėl taip ir sureagavo, nes buvo išgėręs alkoholio. Sutiko su M. Ž. patikslintu ieškiniu dėl 300 eurų neturtinei žalai atlyginti priteisimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. M. atsakė, jog prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Paaiškino, jog šventė pas T., vartojo alkoholį – degtinę, triukšmavo. Kai atvažiavo pareigūnai, jis miegojo. Pareigūnai jį prikėlė. Šie jo reikalavo pateikti dokumentus. Jis atsisakė tai padaryti, nes nežinojo kur jo piniginė su dokumentais. Nematė, ar pareigūnai ko nors reikalavo iš T. O matė, kaip pareigūnai bandė sulaikyti K. Alkoholis buvo kaltas, kad jis trukdė pareigūnams. O laikė pareigūnui už rankos, jis su pareigūnu susistumdė. Buvo neblaivus, visko neatsimena, galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinime. Patikslino, jog jis laiptinėje stumdė pareigūną, bandė suduoti K. G. (buvusi Š.), bandė jos ranką nuo savęs patraukti. Buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Pripažįsta, kad pasipriešino D. K. ir K. G. (buvusi Š.). Nesutiko su K. G. (buvusi Š.) ieškiniu dėl 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti priteisimo. Sutinka šiai neturtinei žalai atlyginti sumokėti 500 eurų. Su D. K. ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų atlyginti 200 eurų. Su VSDFV ieškiniu nesutiko, nes pareigūnė nebuvo sužalota. Su Marijampolės AVPK ieškiniu nesutiko.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. T. atsakė, jog prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Paaiškini, jog nelabai ką prisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Galėjo būti taip, kaip surašyta kaltinime. Viskas vyko jo namuose. O pareigūnai prašė pateikti dokumentus, šiems jis dokumentų nedavė. Pareigūnai bandė sulaikyti K., o jis su M. tam trukdė. Nepamena, kur viskas vyko. Pripažįsta, kad stumdė pareigūnus ir sudavė jiems į įvairias kūno vietas. O kai buvo vedamas, vėl stumdė pareigūnus ir bandė šiems suduoti. Patikslino, kad sudavė K. ne mažiau tris kartus rankos delnu. Jo galva, tuo metu dėl tokių veiksmų kaltas buvo alkoholis. Neprisimena, ką sakė pareigūnai, nes buvo neblaivus. Kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija. Su D. K. 800 eurų ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti 300 eurų, nes suma per didelė. Su Kauno TLK ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be to, teismo nustatytos kaltinamųjų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės pasitvirtino sekančiais rašytiniais duomenimis.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – BPK, 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K-467/2014), o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinė nutartis Nr. 2K-69-976/2015). Teismas pažymi, kad BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko paaiškinimus (parodymus), kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Kaip jau buvo minėta, pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

Teismas pažymi, kad BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnis pasipriešinimo būdo nenurodo. Taigi paprastai būtent veikos padarymo būdas, t. y. tyčinis fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti, teismų vertinamas kaip lemiantis didesnį veikos pavojingumą ir yra tas kriterijus, kuris leidžia atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kasacinio teismo nutartyse buvo laikomasi pozicijos, kad iki ANK galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, t. y. kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nukentėjusieji D. K., K. G. (buvusi Š.), M. Ž. yra policijos pareigūnai. D. K., K. G. (buvusi Š.) 2017-04-08 apie 17.27 val. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), penktame aukšte vyksta muštynės. Šiems tikrinant šią informaciją, minėtame bute pasigirdo necenzūriniai žodžiai iš gretimo kambario, kur nuėjus lovoje buvo rasti du neblaivūs asmenys. Paprašius pateikti asmens dokumentus, vienas iš jų jį atnešė ir paaiškėjo, kad tai R. K., o kitas atsisakė tai padaryti, teigė, kad jis gali daryti ką nori, nes miega. Po to E. M. minėtame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su M. T. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir bandant Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui D. K. sulaikyti R. K., jis kartu su juo aktyviais veiksmais bandė sutrukdyti pareigūnui tai padaryti, t. y. stumdė jį ir bendrai su R. K. sudavė ne mažiau penkis kartus delnais D. K. į įvairias kūno vietas bei laiptinėje D. K. vedant sulaikytą R. K., jis kartu su juo stumdė D. K., bandė bendrai suduoti ne nemažiau tris kartus delnais per šio rankas, tačiau smūgių nesudavė, nes D. K. jų išvengė ir po to jis pasipriešino jį vedančiai Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai K. G. (buvusi Š.), t. y. užsuko jai dešinę ranką ir užlaužė pirštą, o M. T. minėtame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su E. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir bandant Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui D. K. sulaikyti R. K., jis kartu su E. M. aktyviais veiksmais bandė sutrukdyti pareigūnui tai padaryti, t. y. stumdė jį ir bendrai su E. M. sudavė ne mažiau penkis kartus delnais D. K. į įvairias kūno vietas bei laiptinėje D. K. vedant sulaikytą R. K., jis kartu su E. M. stumdė D. K., bandė bendrai suduoti ne nemažiau tris kartus delnais per jo rankas, tačiau smūgių nesudavė, nes D. K. jų išvengė ir po to jis sudavė D. K. ne mažiau tris kartus rankos delnu jam per ranką, o R. K. lauke, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sėsti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą, t. y. aktyviais veiksmais muistydamasis vengė į jį įsėsti ir tyčia du kartus spyrė Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui M. Ž. į pilvą ir ranką, kuris buvo pasilenkęs paimti ant žemės nukritusios kito sulaikytojo piniginės.

Tai patvirtina minėtų nukentėjusiųjų D. K., K. G. (buvusi Š.), M. Ž. aukščiau aprašyti paaiškinimai, kurie tiesiogiai matė kaltinamųjų R. K., E. M., M. T. minėtus aktyvius veiksmus, bei lauke minėtą įvykį matęs liudytojas K. P.. Įvertinus visa tai, neabejotinai nustatyta, kad šiems nukentėjusiesiems, atliekant tarnybines funkcijas, veikiant teisėtai, t. y. bandant sulaikyti minėtus kaltinamuosius šie elgėsi netinkamai, įžeidinėjo ir naudojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, kas paskui peraugo į fizinį smurtą kai tik jie (pareigūnai) bandė šiuos nuvesti, įlaipinti į tarnybinį automobilį. Pagal nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamųjų neteisėtų veiksmų kryptingumą, aiškų suvokimą, kad jie priešinasi pareigūnams, tuo tikslu panaudodami ir fizinį smurtą bei norą taip veikti, kas sudaro priežastį (išvadą) konstatuoti, kad nustatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma užtraukia visiems kaltinamiesiems baudžiamąją atsakomybę. Būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, kvalifikacijos požymis – fizinio smurto panaudojimas, šioje byloje akivaizdus ir neginčytinas. Nukentėjusysis M. Ž. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, kad nuo spyrių pajuto fizinį skausmą, pilvą, ranką, skaudėjo. Netrukus dėl sužalojimų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nukentėjusysis D. K. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, kad nuo smūgių rankomis, apdraskymo pajuto fizinį skausmą, rankas skaudėjo. Vėliau dėl sužalojimų kreipėsi į medikus. Nukentėjusioji K. G. (Š.) patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, kad dėl rankos užsukimo, piršto užlaužimo, ji pajuto fizinį skausmą, ranką, pirštą skaudėjo. Netrukus dėl sužalojimų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Taigi byloje nustačius esminį nusikaltimo numatyto BK 286 straipsnyje sudėties požymį - fizinio smurto panaudojimą – nėra teisinio pagrindo kaltininko veiksmus kvalifikuoti kitaip nei nusikalstamą veiką. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad kaltinamieji, nenorėdami, jog juos nuvestų, įlaipintų ir pristatytų į policijos komisariatą, atlikdami aukščiau nurodytus veiksmus, nesiekė sužaloti policijos pareigūnus (minėtus nukentėjusiuosius). Bylos duomenimis nustatytas fizinio smurto panaudojimas kiekvieno kaltinamojo buvo tyčinis, visi kaltinamieji suvokė, kad nevykdo policijos pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentus, be to nevykdė išreikštų pareigūnų reikalavimų vykti į policijos komisariatą. Be to, jie ir vengdami sulaikymo sąmoningai smurtavo prieš nukentėjusiuosius, sukeldami šiems atitinkamai fizinį skausmą, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į byloje esančius aukščiau aprašytus duomenis, šiuos pripažinus kaltinamųjų kaltės įrodymais, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo ir ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo atribojimo, įvertinus tai, kad:

priešinantis pareigūno M. Ž. atžvilgiu tyčia buvo panaudotas fizinis smurtas, teismas sprendžia, kad R. K. veiksmuose yra visi nusikaltimo numatyto BK 286 straipsnyje sudėties požymiai;

priešinantis pareigūnų D. K., K. G. (buvusi Š.) atžvilgiu tyčia buvo panaudotas fizinis smurtas, teismas sprendžia, kad E. M. ir M. T. veiksmuose yra visi nusikaltimo numatyto BK 286 straipsnyje sudėties požymiai.

Teismas, skirdamas bausmę R. K., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. K. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltę pripažino. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos ligoninėje neregistruotas, nedirbantis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. K. skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, nes asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), o atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, į nusikalstamos veikos aplinkybes ir pasekmes, pripažintina, kad R. K. skirtini viešieji darbai, kurių trukmė, valandų skaičius parenkamas pagal BK 46 straipsnyje numatytą šios bausmės vidurkį. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, manytina, yra tinkama pasiekti bausmės tikslus.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl R. K. bausmė mažinama vienu trečdaliu.

R. K. 2017 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (1 tomas, b. l. 154 - 156), panaikintina (BPK 139 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę E. M., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltę pripažino. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos ligoninėje neregistruotas, dirbantis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. M. skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, nes asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), o atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, į nusikalstamos veikos aplinkybes ir pasekmes, pripažintina, kad E. M. skirtini viešieji darbai, kurių trukmė, valandų skaičius parenkamas pagal BK 46 straipsnyje numatytą šios bausmės vidurkį. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, manytina, yra tinkama pasiekti bausmės tikslus.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl E. M. bausmė mažinama vienu trečdaliu.

E. M. 2017 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (1 tomas, b. l. 106 - 108), panaikintina (BPK 139 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę M. T., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. T. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltę pripažino. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos ligoninėje neregistruotas, nedirbantis. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. T. skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, nes asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), o atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, į nusikalstamos veikos aplinkybes ir pasekmes, pripažintina, kad M. T. skirtini viešieji darbai, kurių trukmė, valandų skaičius parenkamas pagal BK 46 straipsnyje numatytą šios bausmės vidurkį. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, manytina, yra tinkama pasiekti bausmės tikslus.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl M. T. bausmė mažinama vienu trečdaliu.

M. T. 2017 m. balandžio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (1 tomas, b. l. 194 - 196), panaikintina (BPK 139 straipsnis).

Nukentėjusioji K. G. (buvusi Š.) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš E. M. priteisimo (1 tomas, b. l. 18, 19).

Nukentėjusysis D. K. teisiamojo posėdžio metu patikslinęs civilinio ieškinio reikalavimą, prašo iš M. T. priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš E. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 27, 2017-11-14 teisiamojo posėdžio protokolas).

Nukentėjusysis M. Ž. teisiamojo posėdžio metu patikslinęs civilinio ieškinio reikalavimą, prašo iš R. K. priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 34, 2017-11-14 teisiamojo posėdžio protokolas).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, ir tai vertybei padaroma skirtingo dydžio žala, - neturtinė žala patiriama individualiai, tai, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo, atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką. Teismas pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuketėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, pažeistos vertybės pobūdis, specifika, kaip objektyvus kriterijus, pripažintinas vienu iš esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų, į kurį atsižvelgiant nustatomi teisės pažeidimo sukelti neigiami neturtinio pobūdžio padariniai nukentėjusiam asmeniui, tačiau, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcijai reikalaujant ne tik užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą bei proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, nes kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį, neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti turi reikšmės visos – tiek susijusios su pažeistų teisių ir teisių pažeidimo pobūdžiu, tiek leidžiančios įvertinti konkrečią nukentėjusiojo, taip pat žalą padariusio asmens situaciją ir taip individualizuoti piniginės kompensacijos dydžio parinkimą – bylos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginamos vertybės pobūdį ir specifiką, būtina įvertinti kriterijų visumą, t. y. vadovautis tiek įstatyme nustatytais, tiek teismų praktikoje suformuotais bei taikomais vertinamaisiais kriterijais, sudarančiais pagrindą nustatyti didesnį ar mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, taip pat atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., 2K-229/2014 ir kt.).

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgtina į pažeistos vertybės pobūdį ir specifiką, būtent, kad nukentėjusieji yra policijos pareigūnai ir D. K., M. Ž. buvo sužaloti, o K. Š. sukeltas fizinis skausmas, vykdant savo pareigas. Policijos pareigūnui, vykdančiam savo pareigas, užtikrinant viešą tvarką, pastoviai yra grėsmė susidurti su pasipriešinimu ir būti sužalotu. Taigi, darytina išvada, kad pareigūnas turi būti pastoviai pasiruošęs psichologiškai patirti neigiamas pasekmes iš pažeidėjų. Taigi, ir patirtos neigiamos pasekmės palieka mažesnius dvasinius išgyvenimus, negu kitam nukentėjusiajam analogiškoje situacijoje. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų turtinę padėtį. O duomenų, kad kaltinamųjų turtinė padėtis gera byloje nesurinkta.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.

Byloje nustatyta kaltinamojo R. K. kaltė padarius M. Ž. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, jis padarė šį nusikaltimą prieš M. Ž., šiam esant policijos pareigūnu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje M. Ž. surašytus bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus patikslintam reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog M. Ž. dėl R. K. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. M. Ž. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 300 EUR. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad R. K. nusikalstama veika M. Ž. padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, jog M. Ž. neprireikė ilgesnio gydymo, pagal specializaciją kelių medikų pagalbos, o byloje nėra duomenų, kad R. K. turtinė padėtis gera, ar labai gera, sprendžia, kad 300 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam M. Ž. priteistinas jo prašomas priteisti iš kaltinamojo R. K. neturtinės žalos atlyginimo dydis, būtent 300,00 EUR. Šis dydis priteistinas atsižvelgus ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu su šiuo dydžiu sutiko R. K..

Byloje nustatyta tiek M. T. kaltė, tiek E. M. kaltė padarius D. K. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, jie padarė šį nusikaltimą prieš D. K., šiam esant policijos pareigūnu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje D. K. surašytus bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus patikslintam reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog D. K. dėl M. T. ir E. M. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. D. K. jam M. T. padarytą neturtinę žalą įvertino 300 EUR, o E. M. 500 EUR. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad M. T., E. M. nusikalstamomis veikomis D. K. padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, jog D. K. neprireikė ilgesnio gydymo, pagal specializaciją kelių medikų pagalbos, o byloje nėra duomenų, kad minėtų kaltinamųjų turtinė padėtis gera, ar labai gera, sprendžia, kad iš abiejų kaltinamųjų po 300 EUR neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta kaltinamojo E. M. kaltė padarius K. G. (buvusi Š.) atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, jis padarė šį nusikaltimą prieš K. G. (buvusi Š.), šiai esant policijos pareigūne. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje K. G. (buvusi Š.) surašytus bei teismo posėdžio metu išsakytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog K. G. (buvusi Š.) dėl E. M. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. K. G. (buvusi Š.) jai E. M. padarytą neturtinę žalą įvertino 1500 EUR. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad E. M. nusikalstama veika K. G. (buvusi Š.) padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, jog K. G. (buvusi Š.) neprireikė ilgesnio gydymo, pagal specializaciją kelių medikų pagalbos, o byloje nėra duomenų, kad minėto kaltinamojo turtinė padėtis gera, ar labai gera, sprendžia, kad iš kaltinamojo E. M. 200 EUR neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, atitinka sąžiningumo, protingumo kriterijus.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 154,30 EUR žalos sumos atlyginimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusių D. K., M. Ž., K. G. (buvusi Š.) gydymo (1 tomas, b.l. 61, 62).

Kaltinamųjų tiek M. T. kaltė, tiek E. M. kaltė nežymiai sužalojus D. K. sveikatą įrodyta. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų D. K. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jo gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų D. K. gydymo paslaugų kaina – 12,86 EUR. Ieškinys pagrįstas. Todėl ieškinys tenkintinas pagal CK 6.263, 6.279 straipsnių nuostatas. Priteistina iš kaltinamųjų M. T., E. M. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai 12,86 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamojo R. K. kaltė nežymiai sužalojus M. Ž. sveikatą įrodyta. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų M. Ž. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jo gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų M. Ž. gydymo paslaugų kaina – 12,86 EUR. Ieškinys pagrįstas. Pagal tai šis tenkintinas (CK 6.263 straipsnis). Priteistinas iš kaltinamojo R. K. 12,86 EUR turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai.

Kaltinamojo E. M. kaltė K. G. (buvusi Š.) sukėlus fizinį skausmą įrodyta. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų K. G. (buvusi Š.) buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jos gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų K. G. (buvusi Š.) gydymo paslaugų kaina – 128,58 EUR. Ieškinys pagrįstas. Pagal tai šis tenkintinas (CK 6.263 straipsnis). Priteistinas iš kaltinamojo E. M. 128,58 EUR turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius civiliniu ieškiniu (1 tomas, b. l. 69,70) prašo jo naudai priteisti iš R. K., E. M., M. T. 2067,14 EUR žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas Marijampolės AVPK civiliniu ieškiniu (2 tomas, b. l. 35-37) prašo jo naudai priteisti iš E. M. 1076,46 EUR žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai at­sakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Byloje įrodyta, jog tik kaltinamasis E. M. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal teismo nustatytas jo nusikalstamos veikos aplinkybes, pasipriešino policijos pareigūnei K. G. (buvusi Š.), kartu šiai sukėlė fizinį skausmą.

Bylos duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius už K. G. (buvusi Š.) laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. birželio 9 d. priskaičiavo 2067,14 EUR ligos pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. O Marijampolės AVPK dėl to, kad K. G. (buvusi Š.) dėl jos sveikatos sutrikdymo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. birželio 9 d. negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, priskaičiavo ir išmokėjo šiai 1076,46 EUR kompensaciją. Taigi, šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius K. G. (buvusi Š.) ligos pašalpą išmokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio, t. y. tarpusavio sutarties pagrindu, o Marijampolės AVPK K. G. (buvusi Š.) kompensaciją išmokėjo dėl šios lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, t. y. statuto pagrindu. Tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, tiek Marijampolės AVPK E. M. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus regresinis reikalavimas draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui, tiek Marijampolės AVPK regresinis reikalavimas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą padariusiam asmeniui, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus, Marijampolės AVPK regresiniai ieškiniai turi būti paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pripažinti R. K. kaltu pagal BK 286 straipsnį už pasipriešinimą policijos pareigūnui ir už tai jį nubausti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą R. K. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

R. K. bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

Pripažinti E. M. kaltu pagal BK 286 straipsnį už pasipriešinimą policijos pareigūnui ir už tai jį nubausti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą E. M. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

E. M. bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

Pripažinti M. T. kaltu pagal BK 286 straipsnį už pasipriešinimą policijos pareigūnui ir už tai jį nubausti 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą M. T. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti kiekvieną mėnesį po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

M. T. bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos.

M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

Nukentėjusiosios K. G. (buvusi Š.) civilinį ieškinį dėl 1500 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš E. M. priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš E. M. K. G. (buvusi Š.) naudai 200 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo D. K. patikslintą civilinį ieškinį dėl 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš M. T., o iš E. M. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš M. T. ir E. M. po 300 EUR neturtinei žalai atlyginti D. K. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo M. Ž. patikslintą civilinį ieškinį dėl 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo iš R. K. priteisimo patenkinti visiškai. Priteisti iš R. K. M. Ž. naudai 300 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš M. T. ir E. M. solidariai 12,86 EUR, iš R. K. 12,86 EUR, iš E. M. 128,58 EUR turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai. Įpareigoti M. T., E. M., R. K., įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius, aukščiau nurodytas pinigines sumas sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 191351679, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.

Civi­li­nio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civi­li­nio ieškovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.