Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovui A. G., ieškovo atstovui – advokatui Aliui Galminui, atsakovui A. G., atsakovo atstovui advokatui Mantui Liugui, išnagrinėjusi žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui (tėvui) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Pareiga esant galimybei teikti išlaikymą artimiesiems, kuriems ji reikalinga, reglamentuojama Civilinio kodekso trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“: sutuoktinių – 3.27 straipsnyje, vaikų ir tėvų – XII skyriaus antrajame skirsnyje, kitų šeimos narių – XVI skyriuje. Vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ 3.205 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų.

Iš byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų matyti, jog ieškovas A. G. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš pilnamečio sūnaus A. G., prašydamas priteisti išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 1000 Lt per mėnesį nuo 2014-09-01 iki gyvos galvos. Atsakovas 2014-10-16 pateikė teismui prieštaravimus, nurodydamas, kad nors šiuo metu tėvas yra nedarbingas, tačiau savo neteisėtais veiksmais tiek jo, tiek motinos atžvilgiu, neteko savo subjektinės teisės reikalauti išlaikymo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi iš ieškovo sūnaus A. G. išlaikymui buvo priteista kas mėnesį mokėti po ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau, kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1998-10-06 iki vaiko pilnametystės (b. l. 21-24). Antstolių kontoroje užfiksuoti ieškovo pastovūs vaikui (atsakovui) išlaikymo įsiskolinimai. Tačiau, nepaisant to, kad ieškovas ir toliau nuolat vengė tinkamai mokėti sūnaus (atsakovo) išlaikymui priklausančias lėšas, ką patvirtina 1998-2007 m. antstolių kontoros išduoti patvarkymai, atsakovas atsižvelgė į ieškovo (biologinio tėvo) prašymą, atleisti jį nuo likusios skolos mokėjimo: atsakovas A. G. bei jo mama L. L. 2008 m. balandžio 21 d. pranešimu geranoriškai atsisakė vaiko išlaikymui priteistų ir jiems teisėtai priklausančių alimentų ieškovo naudai. Dėl šios priežasties, antstolė Brigita Tamkevičienė 2008 balandžio 22 d. patvarkymu Nr. 0005/02/2010 grąžino atsakovui A. G. ir jo mamai L. L. neįvykdytą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5936/1998 m.

Faktinės bylos aplinkybės ir liudytojų parodymai patvirtina atsakovo teiginius, jog ieškovas asmeniškai savo nepilnamečiu sūnumi rūpinosi tik naudojant valstybės prievartą, t. y. išieškant vaikui išlaikymą per antstolius. Tai, kad ieškovas keletą kartų bendravo su sūnumi bei jam nupirko dviratį, kelnes ir kitus smulkius daiktus, patvirtino ir pats atsakovas. Atsakovas teigė, jog ieškovui paskolino 500 Lt, žinodamas, kad skolos neatgaus. Taigi, ši ir tos faktinės aplinkybės, kuriomis atsisakė išlaikymo likučio, lankė tėvą ligoninėje, pirko tėvui (jo prašymu) įvairius higienos reikmenis, laikytina, kad atsakovas iš dalies gera valia taip pat rūpinasi tėvu. Ieškovas šių aplinkybių nepaneigė. Tai, kad ieškovas turi vykti į gydymo įstaigas, teismus, rūpintis savo sveikata, pirkti brangius vaistus, gerai maitintis, bei dėl to jam nepakanka lėšų sumokėti advokatams ir pragyvenimui, nereiškia, kad pats ieškovas neprivalo būti aktyvesnis ir susirasti pagal sveikatos stovį darbo. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, jog ieško būdų pagerinti savo materialinę padėtį ir tokią išeitį rado – prisiteisti iš pilnamečio sūnaus išlaikymą. Tuo tarpu jaunesnysis sūnus dar nepilnametis bei nuo gyvenimo su juo skyrium, jo neremia lėšomis, nes jo motina yra pasisavinusi didelę pinigų sumą.

Darytina išvada, kad ieškovas yra pasyvus socialine prasme, nes nesikreipia į socialinę rūpybą ar darbo biržą. Byloje esantys medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad ieškovas negali dirbti. Laikytina, kad esant ribotam darbingumui, ieškovas iš dalies dirbti gali (b. l. 32). Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas ieškosi darbo (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui 2014-07-08 yra atlikta kompiuterinė galvos tomografija, už kurią sumokėjo 17 Lt (b. l. 30). Gintarinės vaistinės kvitas patvirtina ieškovo teiginius, jog yra pirkęs vaistus vaistinėje, kurioje įsigijo Dolmen tablečių už 11,59 Lt (b. l. 35). Ieškovas dėl traumos liekamųjų padarinių yra stebimas ir gydomas VšĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre. Vyriausiasis gydytojas patvirtino, kad 2006 metais pacientas patyrė sunkią galvos traumą ir jam pripažintas 40 procentų, o nuo 2012-12-06 iki 2030-06-18 - 30 procentų darbingumo lygis. Be to, Plungės teritorinio skyriaus 2012-12-07 išvadoje nurodyti darbų apribojimai. Taip pat gydytojas pacientui išaiškino, kad dėl piniginių lėšų, skirtų ligonių gydymui iš PSPDF biudžeto, reikėtų teirautis Šiaulių teritorinėje kasoje, o kitais atvejais – rinkti vaistinių kvitus ir paskaičiuoti lėšas, skirtas vaistų įsigijimui (b. l. 66). Nustatyta, kad ieškovas nuo 2015-01-27 iki 2015-01-30 gydytas stacionare. Anamnezė – hemaroinis mazgas stebimas apie kelis metus (b. l. 106). Pažymos apie asmens įsidarbinimus pažymi, kad ieškovas 2006-05-16 iki 2007-06-08 dirbo UAB „Gilova“; nuo 2007-01-05 iki 2007-07-10 – UAB „Nordline“; nuo 2007-06-01 iki 2007-07-20 – UAB „Superija“ bei nuo 2006-11-28 gauna per 600 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 88-97).

Ieškovas jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, gyvena vienas Alytaus g. 13, Eigirdžių miestelyje (b. l. 29,31,34). Po santuokos nutraukimo su ieškovu, atsakovo motina 1999-02-06 sukūrė šeimą su P. L. (b.l.60), todėl tikėtina, kad šis asmuo padėjo motinai berniuką auginti. Atsakovas 2014-09-08 susituokė (b. l. 65).

Svarbu paminėti, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Taip pat įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto šalys. Nustatyta, jog ieškovas antstolių pagalba savo sūnų iš dalies padėjo išlaikyti apie dešimt metų. Įstatymas numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (Civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nustačius, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo įstatymu numatytos pareigos (Civilinio kodekso 3.206 straipsnis). Tokiu pagrindu išlaikymo prievolę gali patvirtinti faktiškai egzistuojantys išlaikymo santykiai: kai asmeniui išlaikymas yra reikalingas, jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių, o išlaikymą privalantis teikti asmuo tokius išlaikomojo poreikius tenkina, teikdamas būtinas lėšas, maistą, būstą ar kitais būdais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nebeveda bendro šeimos ūkio su antraja žmona ir septyniolikmečiu jaunesniuoju sūnumi, gyvena sesers būste, pats gaminasi maistą bei pagrinde ieškovas praranda lėšas per bylinėjimąsi teismuose ir tai patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2010-06-08 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-736-368/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2012, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-519-371/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-57-616/2015, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-57-646/2015, Palangos miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. 2.9.-38-890/2011, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Ieškovas teigia, jog vieno mėnesio jo pragyvenimo išlaidas sudaro apie 470 Eurų: maistui – 150 Eur (mėsa, žuvis, pieno produktai); higienos reikmenys – 20 Eur (šampūnas, dantų pasta, dušo želė, skutimosi priemonės ir kt.); vaistai, vitaminai – 30 Eur; nuoma, komunaliniai patarnavimai, internetas, telefono sąskaita – 200 Eur; degalai 40 Eur ir drabužiai – 30 Eur (b. l. 107).

Taigi, jei išlaikomasis turi savo pajamų, bet jų nepakanka apsirūpinti būsto nuoma, maistu ir kitų būtinų poreikių tenkinimu, o išlaikymo pareigą turintis asmuo tenkino bent dalį šių poreikių, t. y. sudarydamas galimybę nemažinti jam priklausančių lėšų (atsisakius alimentų likučio, patenkinus ieškovo prašymą - paskolinti pinigų, kurių negrąžino, esant ligoninėje, jam pirkti prašomus daiktus), yra pagrindas konstatuoti iš dalies egzistavusius vaiko – tėvo išlaikymo santykius. Taigi, teigti, kad atsakovas visiškai nesirūpina ieškovu, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad atsakovas dėl buvusio ieškovo nerūpestingumo ir nenoro su vaiku (atsakovu) bendrauti ir pakankamai jį remti lėšomis, turi nuoskaudų. Byloje pakanka rašytinių įrodymų, kurie patvirtina faktines aplinkybes, kad pats ieškovas iš dalies gera valia nesistengė su vaiku tinkamai bendrauti, juo rūpintis ar remti materialiai. Taigi, šiuo atveju atsakovas iš dalies taip pat gera valia nesutinka savo tėvą remti iki gyvos galvos ženkliai užaukštintomis lėšomis, nes, esant jam nepilnamečiui, tėvas jam mokėjo įstatymu leidžiančias pačias minimaliausias lėšas.

Kaip žinia, nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), bet tas dydis neturėtų būti mažesnis negu 38 Eur minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Bylos duomenimis, ieškovas išlaikymą sūnui mokėjo sekančiai: 1999 m. spalio mėnesį – 45,63 Lt; lapkričio – 106,25 Lt; gruodžio – 106,25 Lt; 2000 metais nuo sausio iki birželio mėnesio po 104,11 Lt; liepos mėnesį – 68,20 Lt; išieškotoja (atsakovo motina) 2002-11-14 pareiškimu antstolei pranešė, jog per 2002 metus gavo 2100 Lt; gruodžio mėnesį 200 Lt; 2003 metais sausio mėnesį – 200 Lt; 2003 metais liepos mėnesį – 350 Lt; 2004-03-23 – 300 Lt; 2004-05-26 – 600 Lt; 2004-07-22 – 700 Lt; 2004-09-29 – 500 Lt; 2004-12-05 – 300 Lt; 2004-12-24 – 700 Lt; 2005-05-08 – 200 Lt; 2005-05-17 – 250 Lt; UAB „Gelvora“ iš A. G. darbo užmokesčio per 2006 m. rugsėjo iki 2007 m. liepos mėnesio išskaitė ir pervedė išieškotojai (atsakovo motinai) 2700,87 Lt bei išieškotoja 2008-04-21 pranešimu atsisakė likusio 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio iki sūnaus A. G., gimusio 1988-06-13, pilnametystės (b. l. 33).

Darytina išvada, kad byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių ieškovo pragyvenimo išlaidas, dedamas pastangas gauti socialines paramas, darbo paieškos ir kitų galimų pragyvenimo šaltinių suradimas. Anaiptol, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo teiginius, kad iš dalies dėl savo pablogėjusios materialinės būklės ieškovas yra kaltas pats, nes dėl bylinėjimosi teismuose yra susidariusios išlaidos, o pagal administracinius teisės pažeidimus - jam yra paskirtos baudos, kurios iki šiol nesumokėtos (b. l. 112,-114).

Taigi, ir sprendžiant ginčą šioje byloje tarp šalių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, byloje surinktais įrodymais ir, atsižvelgus į teisminę praktiką, laikytina, kad išlaikymo dydis ieškovui iš atsakovo neturėtų būti didesnis negu esantis minimalus gyvenimo lygis (MGL).

Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsižvelgiant į šalių šeimyninę ir turtinę padėtį bei į paminėtas kitas svarbias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui atsirado pareiga iš dalies išlaikyti savo tėvą (ieškovą) dešimt metų, nes tokiu terminu vaikui reikalingą, bet minimalią paramą iš dalies teikė ieškovas. Tokiu būdu, priteistinas kas mėnesį po 38 Eur iš atsakovo nuo pareiškimo į teismą padavimo dienos (2014-09-23) iki 2024-09-23 išlaikymas ieškovui (Civilinio kodekso 3.205 straipsnio 4 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina 13,68 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (38,00 Eur x 12 mėn. = 456, 00 Eur x 3 procentai žym. mok. = 13,68 Eur), nes ieškovas įstatymu nuo šio mokesčio yra atleistas (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Tačiau bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio daliai. Šiuo atveju šalių patirtos išlaidos neprieštarauja rekomendacijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovas patyrė 272,24 Eur išlaidų (8,10 Eur Regitros pažyma, 1,04 Eur dokumentų kopijavimas ir 5,10 Eur jų siuntimas bei 258,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti). Tuo tarpu atsakovas patyrė 869,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas 13,12 procentų (ieškovo reikalavimas priteisti 289,62 Eur (1000 Lt) patenkintas iš dalies, t. y. priteistina 38 Eur, liko nepatenkinti 86,88 procentai ieškovo reikalavimų), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 35,72 Eur, o atsakovui iš ieškovo - 754,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kita ieškinio dalis atmestina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 96, 259, 263 - 270, 271 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Gėlių g. 8-2, Klaipėda, kas mėnesį po 38,00 Eur (trisdešimt aštuoni Eur ir 00 ct) ieškovui A. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Telšių rajonas, nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d.;

priteisti iš atsakovo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 35,72 Eur (trisdešimt penki Eur ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Telšių rajonas.

Priteisti iš ieškovo A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Telšių rajonas, 754,98 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt keturi Eur ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam, Klaipėda.

Priteisti iš atsakovo A. G., gimusio 1988-06-13, 13,68 Eur (trylika Eur ir 68 ct) žyminį mokestį valstybei, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis ir įmokos kodą -5660).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą, nuo jo paskelbimo dienos, galima per 30 dienų apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.