Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-892-953/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-18
Bylos Nr.
1-892-953/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03963-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
E. D.
Nukentėjusysis
T. L., R. L.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Rita Roščenkovienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-892-953/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03963-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,kaltinamajam E. D.,nukentėjusiesiems T. L., R. L. ir jų įgaliota atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei,

civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovei nedalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas praeityje - 1) 2016-05-03 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str.1d.- galutinė bausmė laisvės apribojimas 4 mėnesiams su įpareigojimais; 2) 2016-09-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138str.1d.,284 str.1d.- galutinė bausmė -laisvės apribojimas 1 metams ir 5 mėnesiams su įpareigojimais; 3) 2016-11-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str.1d.- galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams ir 8 mėnesiams su įpareigojimais, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. smurtaudamas nežymiai sužalojo T. L., o būtent: 2022-02-02 apie 17:35 val., (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia papurškė dujų iš dujinio balionėlio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam T. L. į akis ir taip sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - abiejų akių junginės cheminį nudegimą 1 A laipsnio.

Be to, jis smurtaudamas nežymiai sužalojo R. L., o būtent: 2022-02-02 apie 17:36 val., (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia papurškė dujų iš dujinio balionėlio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. L. į akis ir taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - abiejų akių junginės cheminį nudegimą 1 A laipsnio.

Kaltinamasis E. D. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko šių metų vasario 2-osios vakare (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Važiuodamas apsipirkti važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, buvo slidus kelias ir pastebėjo, kad mikroautobusas jam užstatinėja kelią, t. y. mikroautobusas „užkišo“ jam kelią, tada jis staigiai stabdė, nes buvo slidi kelio danga, o kadangi jie taip pat stabdė, tai ir jie truputį slydo į priekį. Kai jis slydo, tai vos neatsitrenkė į tą mikroautobusą. Po to mikroautobusas vėl pradėjo važiuoti, jis važiavo jam iš paskos, tada jie vėl staigiai stabdė ir jis irgi staigiai stabdė, vėl slydo ir vėl vos nesitrenkė į juos. Tuomet mikroautobusas pasuko į dešinę pusę į aikštelę šalia (duomenys neskelbtini) centro. Jis pagalvojo, kad asmenys gali būti išgėrę, todėl būtų gerai jam būti pilietiškam, važiuoti iš paskos ir pažiūrėti, ar asmenys yra adekvatūs ir ar jie gali vairuoti, o jei negali, tai juos neutralizuoti, kad nebevairuotų, ar kviesti pagalbą. Įsukęs į aikštelę sustojo, išlipo iš savo automobilio, nieko neturėjo rankose ir ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Priėjęs prie mikroautobuso, pamatė keleivį, kuris lyg buvo atsidaręs duris. Jis jo paklausė, kas vyksta, pažiūrėjo, ar iš išvaizdos mikroautobuse sėdintys vyrai yra adekvatūs, ar nėra išsiplėtę jų akių vyzdžiai. Tie vyrai buvo nusiteikę agresyviai, nors jie neva iš jo pusės matė agresiją, kurios iš tikrųjų nebuvo ir neturėjo, su kuo ją sukelti. Jis tuo metu tiesiog buvo nejaukioje situacijoje ir negeros nuotaikos, nes jam buvo sukeltos dvi avarinės situacijos sekundžių laikotarpyje. Pradėjus žodinį konfliktą, t. y. kai jam grubiai pasakė, o jis atsakė, vienas vyras iš keleivio vietos išlipo ir agresyviai nusiteikęs pradėjo greitu žingsniu eiti link jo. Būdamas mažesnis, pamatė, jog tas vyras yra stambus ir agresyviai nusiteikęs, todėl nuėjo į savo mašiną, o vyrai ėjo jam iš paskos. Jis atsidarė galines kairės pusės keleivio dureles, išsitraukė kuprinę, iš jos išsiėmė dujų balioną ir neutralizavo žmogų, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, t. y. priėjo prie jo ir purškė jam į veidą dujų. Kai pamatė, kad asmuo neutralizuotas, jis nieko nebedarė. Tuo metu, kai purškė dujas, matė, kad kitas vyras priėjo prie bagažinės, ją atsidarė ir kažką iš jos traukė - lyg matė diržus, lyg kažko ieško. Nutraukęs dujų srovę nuo pirmo agresyvaus vyro, atsuko į kitą ir papurškė kitam, nes matė, jog jis kažko ieško ir gali jį sužaloti. Po to jis nieko nebedarė, nieko nebelietė, nieko nemušė, jokių smurtinių veiksmų neatliko, o sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pagalbos taip pat nekvietė, nes asmenį neutralizavo ir nei jo automobiliui, nei jo turtui žala nebuvo padaryta. Viskas tiksliai yra užrašyta jo pirminiuose parodymuose, patvirtina, kad jie surašyti teisingai. Pripažįsta kaltę, kad sukėlė kitiems asmenims fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jų sveikatą. Teritorinei ligonių kasai atlygino žalą tą pačią dieną, kai jam paskambino tyrėjas. Nukentėjusieji yra pareiškę civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau jų nurodyta suma yra neadekvati, nei dalies nėra jos atlyginęs. Jis pats yra netyčia gavęs dujų ir žino, ką tai reiškia, tai prašyti 5000 eurų už dujų papurškimą, kurios Lietuvos Respublikoje yra legalios, yra neadekvatu. Dujos ir yra parduodamos neutralizuoti žmogų, priešininką, gyvūną ir t. t., o ne jį sužeisti. Šiuo atveju jis neutralizavo žmogų ir nedarė jokios žalos specialiai, nedarė žalos akims. Jei jis būtų su kažkuo dūręs į akį, tai tada būtų padaryta didelė žala, tada jis būtų sužalojęs žmogų, bet dabar tik papurškė dujomis, kurios yra leidžiamos ir tikrinamos. Teismas turi nuspręsti, kokia suma yra adekvati dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Jis sutinka, kad nukentėjusiems yra padaryta žala kažkokiai sumai, bet mano, jog už dujų papurškimą prašyti 5000 eurų, yra neadekvatu. Sutinka, kad gavus dujų patiriamas kažkoks momentinis skausmas, bet nežino, kaip įvertinti pusvalandžio akių graužimą. Sutinka, kad yra padaryta neturtinė žala nukentėjusiesiems, tačiau negali įvardinti, kokiai sumai, todėl ją palieka nuspręsti teismui pagal sužalojimo mastą. Jei ekspertai nustatė, kad abiem nukentėjusiesiems buvo padarytas akių junginės cheminis nudegimas, tai sutinka, jog jis atsirado nuo jo papurškimo dujų balionėliu. Dujas purškė į akis, kadangi jų gamintojas nurodo, kad reikia „pūsti“ į tam tikras ertmes, kurios sąveikauja. Jei nuo to gavosi cheminis akių nudegimas, tada reiktų kreiptis į institucijas, kurios atsako už dujų balionėlių gamybą, ir jas uždrausti, vadinasi, dujų balionėliai žaloja žmones. Jis neatsiprašė nukentėjusiųjų, nes ir jie prisidėjo prie šio įvykio, tačiau jis pripažįsta savo kaltę, pripažįsta, kad padarė žalą.

Kaltinamasis E. D. 2022-05-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viską apgalvojęs, vis tik nusprendė, kad yra kaltas ir dėl to labai gailisi. Jis jau daug kartų davė savo parodymus, per apklausą, akistatas, tad nieko naujo papildyti jis neturi. Gali tik tuos savo parodymus tvirtinti. Tikrai labai nuoširdžiai gailisi. Yra kaltas, labai gailisi. Paminės, kad yra atlyginęs Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Su savimi neturi atsinešęs tai įrodančio dokumento, bet tikrai šį nufotografuos ir atsiųs tyrėjai į jos elektroninį paštą, šiandien. Teismo prašo mažesnės bausmės. Nurodo, kad su kalte sutinka, bet nesutinka su jam pareikšto civilinio ieškinio dydžiu. Kaltinamąjį aktą jam galima siųsti tik registruotu paštu - (duomenys neskelbtini). Elektroninio pašto neturi. Arba galės pats ateiti į prokuratūrą pasiimti pats. (2 t., b.l.73-75)

Kaltinamasis E. D. 2022-02-23 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, narkologiniame nesigydė. Įtarimo esmę supranta kaltu neprisipažįsta, nes dujas papurškė dėl gynimosi. 2022-02-02 po 17:00 val., jis sugalvojo apsipirkti ir išvažiavo iš namų. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Važiavo ramiai, niekur neskubėjo, važiavo pirmąja juosta. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, priešais jį užlindo mikroautobusas, kuris jam sukėlė avarinę situaciją ir jis turėjo staigiai stabdyti ir sukti į dešinę pusę, bortus, kad neatsitrenktų į minėtą mikroautobusą. Jis stabtelėjo ir pradėjo toliau važiuoti, toliau važiuojant, minėtas mikroautobusas vėl staigiai be jokios priežasties pradėjo stabdyti, dėl to jis vėl turėjo staigiai stabdyti, kad į juos neatsitrenktų. Minėtas mikroautobusas du kartus jam sukėlė avarinę situaciją. Nori paminėti, kad tą dieną kelias buvo slidus, automobilio greitis tikrai buvo nedidelis, laikėsi saugaus atstumo, tačiau mikroautobuso vairuotojas du kartus sukėlė avarinę situaciją. Jis pagalvojo, kad vairuotojas gal girtas. Minėtas mikroautobusas pasuko į (duomenys neskelbtini) aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis važiavo iš paskos, nes norėjo įsitikinti ar vairuotojas nėra išgėręs. Mikroautobusui sustojus, sustojo ir jis. Išlipo iš automobilio ir priėjo prie keleivio pusės durelių, nes jas atidarė vyriškis. Jam priėjus jis paklausė „kas čia yra, kodėl taip vairuotojas vairuoja“, dar pasilenkė pasižiūrėti į vairuotoja ar jis blaivus. Keleivio pusėje sėdėjęs vyras iššoko iš automobilio ir jam žodžiu pagrasino, kad jam kažką padarys, tiksliai atkartoti jo žodžių negali, nes nepamena. Kai vyras jam pagrasino žodžiu, jis nuėjo iki savo automobilio atsidarė galines dureles ir pasiėmė kuprinę, kurioje buvo ašarinės dujos. Jis laikė vienoje rankoje kuprinę, o kitą ranką buvo į kišęs į kuprinės vidų ir laikė dujų balionėlį. Mikriuko keleivis jam vėl pradėjo žodžiu grasinti ir pradėjo eit link jo, dėl to jis jam papurškė ašarinėmis dujomis į akis, mikriuko vairuotojas taip pat pradėjo artintis prie jo dėl to papurškė ir jam. Daugiau nieko nesakęs jis įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Gali pasakyti, kad jei būtų nejautęs grėsmės savo atžvilgiu jis nebūtų minėtiems vyriškiams purškęs dujų. Šiuo metu su savimi ašarinių dujų neturi, yra palikęs kaime, tačiau jas suras ir atveš. (2 t., b.l.48-51)

Nukentėjusysis T. L. teisme parodė, kad įvykis įvyko šių metų vasario 2 d. apie 17.15 val.-17.30 val., kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve mikroautobusu, kurį vairavo jo tėvas R. L.. Matė, kad tėtis rodo posūkį, nes pravažiavę vieną posūkį norėjo persirikiuoti, bet pabandę tą padaryti ir tik pradėję rikiuotis, jie sugrįžo atgal į savo eismo juostą, o atsiradus didesniam atstumui, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir pasuko į (duomenys neskelbtini) kiemą. Kai pradėjo suktis į tą kiemą, matė, kad iš paskos važiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Jie sustojo prie „šlachbaumo“, o E. D. sustojo maždaug už 10 m atstumu nuo jų ant važiuojamosios dalies posūkyje. Tuomet pamatė, kad tas žmogus ateina link jų. Kai jis priėjo, jis atsidarė duris ir sėdėjo autobuse, klausė, ko nori, tai tas vaikinas pradėjo sakyti, kaip jie čia važiuoja, ką daro, kad jis vos nesudaužė savo automobilio ir t. t. Jis jam pasakė atvėsti ir važiuoti ten, iš kur atvažiavo, nes niekas jam nieko neužkišo ir niekas nieko nepadarė. Tas vaikinas jam pradėjo grasinti, todėl jis išlipo iš autobuso, padėjo vieną žingsnį link jo, tai tada jis truputį atsitraukė ir nieko nesakęs apsisuko bei nubėgo į savo automobilį. Jis pasisuko ir padėjo vieną žingsnį atgal prie autobuso, tačiau dar atsisuko atgal pažiūrėti, ar asmuo išvažiuos, ir pamatė, kad jis iš automobilio galinių durų kažką pasiėmė ir eina link jų persisukęs bei kažką slėpdamas. Jis sušuko tėvui, jog tas žmogus kažką atsineša, ir pasiruošęs atsitraukė du žingsnius nuo autobuso. Buvo neaišku, ką E. D. atsineša: gal peilį, gal ginklą ar dar kažką. Kai jis prie jo artėjo ir liko apie porą metrų atstumas, jis pamatė, jog asmuo rankoje laiko „šlangos“ galą ir iš karto gavo į veidą didžiulį kiekį dujų. Jam stipriai pradėjo deginti akis, jis sušuko žiūrėti automobilio valstybinius numerius, bet po kelių sekundžių buvo nupurkštas ir tėvas. Žiūrėjo automobilio numerį, bet skausmas buvo nenormalus, negalėjo atplėšti akių ir iš pradžių net pagalvojo, kad gavo rūgšties. Veidą valė su sniegu, įbėgo į (duomenys neskelbtini), bet dėl Covid-19 jo ten neįleido, tačiau kažkokia moteris atnešė vandens, kurį pylė jį į akis, ant veido. Iš gesintuvo dydžio talpos gavo didžiulį kiekį dujų. Viskas būtų buvę gerai, jei E. D. būtų nuėjęs į savo automobilį, tačiau dabar jis pirmasis pradėjo konfliktuoti. Jis su tėčiu nėra konfliktiniai ir nedaro problemų, bet tas žmogus pirmasis pradėjo siūlyti „į galvą“ ir t. t. Jis jo neapspjovė ir būtų net neišlipęs iš autobuso, jeigu jis nebūtų siūlęs jį paguldyti ir duoti į galvą. Pamatęs kaltinamojo rankoje žarną, jis nespėjo atsitraukti. Nematė, kur buvo tėtis, kai jam į akis buvo purkštos dujos, nes kai su E. D. pradėjo konfliktuoti, jis išlipo iš autobuso, o tėtis dar jame sėdėjo. Kai tas žmogus pradėjo eiti link jų kažką atsinešdamas, tai tada tėtis išlipo iš mašinos ir, atrodo, ėjo link durų. Tas asmuo pirmiausia atėjo prie jo, bet jis negalvojo, kad jis atsineša dujas, ir galvojo, jog spės pasitraukti, tačiau viskas įvyko labai staigiai, jis to nesitikėjo, todėl net nespėjo užsimerkti. Po įvykio buvo apžiūrėti medikų, buvo įlipę į greitosios pagalbos automobilį, bet dėl šilumos negalėjo jame išsėdėti, todėl iš lėto patys atvažiavo į medicinos įstaigą. Atrodė, kad jam nusilups veidas. Reiškia 2500 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro pažeminimas, nedarbas atostogų sąskaita ir visa kita. Praėjus mėnesiui po įvykio, jie abu su tėčiu važiavo į kliniką, tai akyse dar buvo likę randai. Gydytoja sakė, kad gerai, jog buvo su kontaktiniais lęšiais, nes kitaip būtų nudegintos ragenos, o dabar nudegino tik tinklainę. Vėliau dar važiavo pas medikus, tai pas tėtį dar rado randus, o pas jį jau neberado - jie jau užsitraukė. Šiai dienai gal kažkiek blogiau mato viena akimi, medikamentų dabar nebenaudoja, tik po įvykio abu su tėčiu lašino antibiotikus ir kitus lašus. Vaistus į akis lašino apie dvi savaites nenutrūkstamai kiekvieną dieną. Ir kitus lašus, ir antibiotikus naudojo apie dvi savaites. Jis dirba prie kompiuterio valdišką darbą, dėl įvykio dvi savaites nėjo į darbą atostogų sąskaita. Jis paprašė E. D. tėčio telefono numerio, jis jam paskambino, tai pirmas jų pokalbis buvo gražus, jie siūlė bendrą 3000 eurų susitaikymo kainą, bet kaltinamasis su tėčiu nesutiko. Po to jam paskambino E. D. tėtis ir pasiūlė 1000 eurų, bet su tuo jie nesutiko, ir tas pokalbis „ne kaip“ pakrypo, nes pradėjo jį gąsdinti, kad susigadins gyvenimą, tai tada tas pokalbis ilgai netruko – jis pasakė, jog tokiu atveju nebeturi apie ką kalbėti.

Nukentėjusysis T. L. 2022-02-02 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 vasario 02 d., apie 17.30 val., jis važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio vietoje, o jo tėvas R. L. gim. (duomenys neskelbtini) m. vairuotojo vietoje. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve ir jau pravažiavę (duomenys neskelbtini) šviesoforais reguliuojamą sankryžą. Jie važiavo antrąja eismo juosta ir norėjo persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kadangi jų tikslas buvo nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir reikėjo sukti į dešinę pusę. Jo tėvas R. L. įjungęs dešinio posūkio signalą su tikslu persirikiuoti, tačiau jam to daryti piktybiškai neleido (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris nei pats aplenkė juos, nei leido persirikiuoti į jiems reikiamą eismo juostą. Jo tėvas padidinęs greitį vis dėl to persirikiavo į pirmąją juostą ir kadangi jau buvo pravažiavę (duomenys neskelbtini) gatvės įsukimą, todėl nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) su tikslu apsisukti ir vėl išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvažiavę į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini), jis per galinio matymo veidrodėlį pastebėjo, kad ankščiau minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) kartu su jais įsuko į aikštelę. Jis iš karto suprato ir tėvui pasakė, kad neatsitiktinai jis įsuko į aikštelę. Kartu su jais įsukęs automobilis privažiavo prie jų automobilio galo ir jie nebegalėjo apsisukti. Jis žiūrėdamas per automobilio langus pastebėjo, kad vairuotojas išlipo iš vairuotojo pusės ir pradėjo eiti link jų automobilio. Pamatęs, tai jis išlipo iš priekinės keleivio vietos. Tik jam išlipus vairuotojas iš karto pradėjo žodžiu konfliktuoti, sakydamas : "Ką jus čia nemokat vairuoti, žiopliai, d***, asilai", "gausi į galvą, atmušiu", "tuoj tave p**". Kadangi jis jam pradėjo sakyti tokius žodžius jis jam atsakė : "žiūrėk, kad pats nekristum". Po jo šitų žodžių jis nuėjo iki savo automobilio bagažinės ir ją atsidaręs pasiėmę kažką iš jos. Eidamas link jo jis pasiimtą daiktą laikė už kairės pusės kojos. Jis iš karto pradėjo galvoti, kad jis gali būti pasiėmęs kokį tai nors šaltą ginklą, todėl šiek tiek atsitraukė. Priėjęs prie jo maždaug apie 2.5 metro pakėlė didelį, kaip dabar suprato pipirinių, dujų balioną ir nutaikęs jam į galvos sritį pradėjo purkšti geltonos spalvos neaiškų skystį. Kai jis panaudojo pipirinių dujų balioną jis iš karto nieko nebematė savo akimis ir pradėjo labai stipriai griaužti galvos sritį. Kai prieš jį buvo panaudotos pipirinės dujos jam skaudėjo - 10 balų. Tokiais savo veiksmais pastarasis vairuotojas jam sukėlė fizinį skausmą. Po to jis iš karto susigriebė už savo veido ir sušuko vairuotojo vietoje sėdėjusiam tėvui R. L. : "Oj b***, numerius žiūrėk, greitai". Iš vairuotojo pusės išlipęs tėvas supratęs, kad kažkas ne gero vyksta dar bandė ieškoti kokio nors tai daikto - savigynai, tačiau nieko nerado ir atėjo prie jų. Tik praėjęs visą mikroautobuso šoną ir išlindęs galinėje jo dalyje jis iš karto taip pat buvo nupurkštas dujomis kaip ir jis. Pasak jo tėvo jam buvo taip pat sukeltas fizinis skausmas, kurį jis vertina - 10 balų. (duomenys neskelbtini) vairuotojas panaudojęs pipirinių dujų balioną iš karto nuėjo į savo automobilį ir iš karto išvažiavo iš ankščiau minėtos aikštelės ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Kai asmuo nuvažiavo jis iš karto nuėjo iki galimai (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad duotu vandens veidui nusiplauti, kadangi jam jį labai griaužė. Kiek dabar prisimena kažkokia darbuotoja atnešė jam vandens veidui nusiplauti ir jis išėjo vėl prie jų automobilio. Taip pat jo tėvas R. L. iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė specialiąsias tarnybas į įvykio vietą. Daugiau informacijos apie įvykį neturi. Kiek jis atsimena (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo užsidėjęs : žieminę kepurę, juodos spalvos, ilgesnę striukę, juodos spalvos, juodos spalvos sportines kelnes ir galimai juodos spalvos batus. (1 t., b.l. 7-10,19)

Nukentėjusysis T. L. 2022-02-11 ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad asmenį, kuris purškė ašarines dujas jam ir jo tėvui į veidus, matė pirmą kartą ir apie 2 min. Asmens veido nedengė kaukė, veidas buvo atviras, ant galvos buvo užsidėjęs juodą, megztą kepurę. Asmens veido bruožus įsidėmėjo, tačiau abejoja ar atpažintų iš pateiktų foto nuotraukų. Asmuo buvo be barzdos, jo nosis artų akių šiek tiek platesnė. Jaunuolis buvo apie 25-27 metų amžiaus, ūgis jo apie 170 cm, sudėjimas tarp smulkaus ir vidutinio sudėjimo. Jokių išskirtinių bruožų, tai yra randų, tatuiruočių nepastebėjo. Asmenį atpažintų pamatęs gyvai sutiktą gatvėje ar atpažinimo metu tarp kitų asmenų. (1 t., b.l. 64-66)

Iš 2022-02-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. L. atpažino E. D. kaip asmenį , kuris 2022-02-02, apie 17:40 val. (duomenys neskelbtini) jam ir jo tėvui į akis pripurškė ašarinių dujų. Su asmeniu jis bendravo apie 1 metro atstumu, bendravimas vyko apie 2 min, bendravimo metu jis žiūrėjo į nuotraukoje Nr. 4 pažymėto asmens veidą, įsidėmėjo jo platesnę nosį, taip pat įsidėmėjo bendrus veido bruožus, iš ko ir atpažįsta iš nuotraukos šį asmenį. Atpažinimo metu nedalyvavo asmuo, kurį jis atpažino. (1 t., b.l. 67-73)

Iš 2022-02-02 asmens apžiūros protokolo matyti, kad vizualiai apžiūrėjus nukentėjusįjį T. L. matyti, kad apžiūrint vyro veidą ant barzdos viršaus, matosi ne aiškios kilmės, geltonos spalvos turinys, kuris yra įsigėręs į odą. Daugiau jokių akivaizdžių kūno sužalojimų nėra. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta. (1 t., b.l. 75-80)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 182/2022(04) matyti, kad T. L. padarytas abiejų akių junginės cheminis nudegimas I A laipsnio. Rastas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki 2022-02-02 19.02 val. T. L. kreipiantis į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. T. L. abiejų akių junginės cheminis nudegimas I A laipsnio padarytas chemiškai aktyvių medžiagų poveikiu. T. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 86)

Nukentėjusysis R. L. teisme parodė, kad įvykis įvyko šių metų vasario 2 d. apie 17.15 val., kai su sūnumi T. L. važiavo mikroautobusu (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuojant norėjo persirikiuoti į dešinę pusę, kadangi važiavo antroje eismo juostoje, tačiau buvo piko metas ir daug automobilių, tai praleido važiuojančius automobilius, o kai pradėjo rikiuotis, pamatė iš galo greitai artėjantį automobilį, todėl jis nebesirikiavo, tačiau tas automobilis pristabdė ir jį įleido. To automobilio vairuotojas turbūt tapo nepatenkintas, kad juos įleido, todėl važiavo labai arti iš paskos. Jie norėjo sukti į (duomenys neskelbtini) kiemą, bet kadangi iš paskos važiuojantis automobilis buvo tiek „prilipęs“ prie autobuso galo, tai parodė posūkį iš toliau ir įsuko į (duomenys neskelbtini) kiemą, kad apsisuktų, nes kitu atveju jis galėjo jiems įvažiuoti į automobilio galą. Kai sustojo (duomenys neskelbtini) kieme, kad apsisuktų, pamatė, kad iš galo važiavęs automobilis taip pat įvažiavo į tą patį kiemą ir sustojo įvažiavimo važiuojamojoje dalyje. Iš automobilio išlipo vairuotojas ir atėjo prie jų. Sūnus atidarė dureles, tai tas atėjęs vaikinas pradėjo klausti, kaip jie čia važiuoja, ką daro, tai sūnus sakė, jog nieko neatsitiko, nes jie tiesiog persirikiavo piko metu. Tas asmuo pradėjo grasinti, tai sūnus jam atsakė, kad negąsdintų, ir tuomet tas vaikinukas nurodė, kad jį „iškirs“. Tuo metu jis sėdėjo šalia, mikroautobusas nebuvo užgesintas. Sūnus išlipo iš autobuso, dėjo žingsnį ir pasakė tam asmeniui, kad jį patį „paklos“. Tada tas asmuo apsisuko ir nuėjo link savo automobilio. Sūnus įlipo atgal į mikroautobusą, bet neuždarė durelių. Jie tikėjosi, kad tas žmogus išvažiuos, bet pamatė, jog jis atsidarė galines savo automobilio dureles ir kažką pasiėmė. Apsisukęs pradėjo eiti link jų, kažką užsikišęs už poilgio palto. Jie nematė, ką jis turi pasislėpęs, todėl spėliojo, kad gal lazdą, gal šautuvą ar dujas. Suprato, kad kažkas bus, todėl išlipo iš autobuso ir nuėjo per galinę pusę, nes iš priekio buvo „šlachbaumas“. Kai išlindo iš mikroautobuso galo, pamatė, jog sūnus susiėmė už galvos ir susikeikė. Jis pagalvojo, kad jam sudavė per galvą. Tuomet atidarė galines autobuso duris ir pamatė, kad tas žmogus ateina prie mikroautobuso galo ir, kai tik jis išlindo iš po durelių, jis per 2-3 m pradėjo purkšti į jį dujas. Iš pradžių nesuprato, ar buvo purkšta dujomis, ar rūgštimi, nes pamatė to vaikino rankose flakoną su žarna ir purkštuvu. Apipurškęs jį, jis nuėjo į automobilį ir išvažiavo, jie bandė žiūrėti išvažiuojančio automobilio valstybinį numerį. Sūnus buvo atsitūpęs, sakė, jog nieko nemato. Jie bandė nueiti į (duomenys neskelbtini), tačiau ten jų neįleido dėl pandemijos ir tik išnešė buteliuką vandens. Jie dėjo ant galvos sniegą, kad kažkiek nuplautų dujas, nes nuo jų buvo šlapi. Arba jis, arba kažkas iš (duomenys neskelbtini) paskambino 112, atvyko greitoji medicinos pagalba, siūlė važiuoti į priimamąjį, todėl atsisėdo į jų automobilį, tačiau dėl ten esančios šilumos buvo neįmanoma išbūti, nes degė akys. Medikai kažkiek praplovė akis ir liepė į gydymo įstaigą važiuoti su savo automobiliu atsidarius langus paskui greitosios pagalbos automobilį. Gydymo įstaigoje jiems išplovė akis, patikrino blaivumą, sulašino antibiotikų ir išleido. Paskui paskambino iš policijos ir liepė atvažiuoti į komisariatą, kur vyko apklausa ir apie 23.30 val. iš ten išleido. Reiškė bendrą 5000 eurų civilinį ieškinį, t. y. po 2500 eurų kiekvienam. 2500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sudaro atsiradę akių apdeginimo randai, dabar viena akis blogiau mato. Gydytojas sakė, jog gerai, kad jis buvo su akiniais, o sūnus su kontaktiniais lęšiais, nes kitaip būtų buvę blogiau. Po mėnesio dar kreipėsi į gydytojus dėl akių, vėl buvo paskirti antibiotikai. Pas medikus dar buvo nuėję po mėnesio laiko ir buvo rasti randai akyse, tačiau nepaėmė apie tai pažymos, todėl vėliau sūnui šie randai jau buvo išgiję, o jam dar likę. Po įvykio pasiėmė atostogų savaitę, o antibiotikai buvo išrašyti greitojoje, tačiau kai buvo blogai, tai dar porą kartų vyko į klinikas. Jo autobusas „(duomenys neskelbtini)“ yra su stiklais, keleivinis, bet ilgas – 7,5 m ilgio. Iš mikroautobuso išlipusiam jo sūnui buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai, kurie buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu, jais galima remtis. Kai kaltinamasis išsakė tokius žodžius, jo sūnus dar nebuvo išlipęs iš autobuso, o kai pagrasino, tai tada išlipo ir nuo laiptelio padėjo žingsnį. Jie neplanavo lipti iš mikroautobuso, nes žadėjo tiesiog apsisukti. Iš pradžių jis sėdėjo automobilyje šalia sūnaus, tai jokio fizinio kontakto tarp jo ir kito automobilio vairuotojo nebuvo. Jis nematė, ką atsinešė tas nepažįstamas žmogus, bet jis kažkokį daiktą buvo užsikišęs. Kai išlipo iš autobuso, jis nematė, kad sūnui buvo papurkštos dujos, o tik nuėjęs į galą pamatė, jog jis yra susiėmęs už galvos, sakė, kad nieko nemato, ir net susikeikė. Jie nesivijo kaltinamojo, buvo įsitikinę, kad jis po apsižodžiavimo išvažiuos, bet jis sugrįžo atgal. Nuo jų automobilio iki kaltinamojo automobilio buvo 10-15 m. atstumas, o sūnus nuo jų mikroautobuso buvo atsitraukęs maždaug per metrą. Kaltinamasis turėdamas kažkokį daiktą atėjo nuo savo automobilio link jų. Nežino, kodėl jis teigia, kad gynėsi nuo jo sūnaus. Kai kaltinamasis pagrasino „pakloti“ jo sūnų, tai tada jo sūnus išlipo iš automobilio sakydamas: „aš pats tave tuoj paklosiu“, dėjo žingsnį, tai kaltinamasis apsisuko ir nuėjo link automobilio. Jie galvojo, kad tuo viskas ir baigėsi, tačiau iš tikrųjų viskas tik prasidėjo. Balionas, kurį atsinešė kaltinamasis, buvo panašus į litro tūrio talpą su „šlangute“: vienoje rankoje jis laikė balioną, o kitoje rankoje - kažkokį purkštuką. Policijoje jiems sakė, kad tokiuose prietaisuose laikomos dujos, naudojamos malšinti riaušes, jie purškia gana toli, o į juos purškė iš 2-3 m. atstumo, tai nuo tokio didelio kiekio jie buvo šlapi ir rudi. Nuo papurkštų dujų jie patyrė beprotišką skausmą, stresą, nes nebegalėjo nieko matyti, nežinojo, ko jiems pripurškė, sūnus sakė, kad gal rūgšties. Dėl šito papurškimo jam buvo nustatytas abiejų akių junginės cheminis nudegimas 1 A laipsnio. Po mėnesio buvo pas gydytojus, tai dar buvo likę randai tiek pas jį, tiek pas sūnų, ir sakė, kad jeigu reikės, tai apie tai parašys pažymą. Dabar gydytoja taip pat patvirtino, kad pas jį dar yra likę randai, bet pas T. jau nebėra. Kaltinamasis važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Palaiko civilinį ieškinį, dėl jo sumos galima tartis. Su kaltinamuoju susitikę nebuvo, bet (duomenys neskelbtini) skambino jo tėvui, papasakojo apie patirtas išlaidas, tai vėliau kaltinamojo tėtis perskambino ir iš pradžių pokalbis vyko gražiai, bet paskui prasidėjo grasinimai, todėl pasakė, jog nebeturi apie ką su jais kalbėti. Gyvo susitikimo su kaltinamuoju ar jo tėčiu nebuvo, taip pat nebuvo atsiprašymo, nesiūlė pervesti 300 eurų - telefoninis pokalbis vyko su kaltinamojo tėvu. Prašo 2500 eurų žalos atlyginimo, nes yra išlikusios pasekmės, viena akimi mato blogiau. Jau kai buvo pas tyrėją, jie laukė atsiprašymo ir nebūtų toliau ėję ar reiškę civilinį ieškinį. Pas tyrėją apsikeitė telefonų numeriais, bet per visą tyrimo laikotarpį nebuvo niekas daryta, iš kaltinamojo nesulaukė nei vieno skambučio. Vėliau tyrėja sakė, kad taikymasis negalimas ir turi būti teismas.

Nukentėjusysis R. L. 2022-02-02 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 vasario 02 d., apie 17.30 val., jis važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, o jo sūnus T. L. gim. (duomenys neskelbtini) m. keleivio vietoje. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve ir jau pravažiavę (duomenys neskelbtini) šviesoforais reguliuojamą sankryžą. Jie važiavo antrąja eismo juosta ir norėjo persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kadangi jų tikslas buvo nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir reikėjo sukti į dešinę pusę. Jis įjungė dešinio posūkio signalą su tikslu persirikiuoti, tačiau jam to padaryti piktybiškai neleido (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris nei pats aplenkė jį, nei leido persirikiuoti į jam reikiamą eismo juostą. Jis šiek tiek padidinęs greitį vis dėl to persirikiavo į pirmąją juostą ir kadangi jau buvo pravažiavę (duomenys neskelbtini) gatvės įsukimą, todėl nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) su tikslu apsisukti ir vėl išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvažiavę į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini), jo sūnus per galinio matymo veidrodėlį pastebėjo, kad ankščiau minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) kartu su jais įsuko į aikštelę. Sūnus iš karto jam pasakė, kad neatsitiktinai jis įsuko į aikštelę, kartu su jais. Kartu su jais įsukęs automobilis privažiavo prie jų automobilio galo ir jie nebegalėjo apsisukti. T. L. žiūrėdamas per automobilio langus pastebėjo, kad vairuotojas išlipo iš vairuotojo pusės ir pradėjo eiti link jų automobilio. Pamatęs, tai jis išlipo iš priekinės keleivio vietos. Tik jam išlipus, vairuotojas iš karto pradėjo žodžiu konfliktuoti, sakydamas : "Ką jus čia nemokat vairuoti, žiopliai, d***, asilai", "gausi į galvą, atmušiu", "tuoj tave p***". Kiek jis dabar prisimena jo sūnus jam iš karto atsakė : "žiūrėk, kad pats nekristum". Po šitų jo sūnaus žodžių jis nuėjo iki savo automobilio bagažinės ir ją atsidaręs pasiėmę kažką iš jos. Eidamas link jo sūnaus jis pasiimtą daiktą laikė už kairės pusės kojos. Kiek jis galėjo matyti, tai jo sūnus šiek tiek atsitraukė atgal. Jis tuo metu sėdėjo ankščiau minėtame savo automobilyje ir dar nebuvo išlipęs iš jo. Po keleto sekundžių jis išgirdo, kad jo sūnus garsiai sušuko : "Oj b***, numerius žiūrėk, greitai". Jis iš karto puolė lipti iš automobilio ir iš jo išlipęs pradėjo eiti link mikroautobuso galo. Supratęs, kad kažkas vyksta ne gero jis automobilyje pradėjo ieškoti kokio nors tai daikto savigynai, tačiau nieko nerado. Tik išlindęs iš už galo jis pastebėjo vyrą, kuris dėvėjo : žieminę kepurę, juodos spalvos, ilgesnę striukę, juodos spalvos, juodos spalvos sportines kelnes ir galimai juodos spalvos batus ir rankose laikė galimai pipirinių dujų, didelį balioną. Jam išlindus jis iš karto ankščiau minėtą balioną atsuko į jį ir jį panaudojo. Po panaudojimo jis iš karto nieko nebematė savo akimis ir pradėjo griaužti veidą. Kai prieš jį buvo panaudotos pipirinės dujos jam skaudėjo - 10 balų. Tokiais savo veiksmais pastarasis vairuotojas jam sukėlė fizinį skausmą. (duomenys neskelbtini) vairuotojas panaudojęs pipirinių dujų balioną iš karto nuėjo į savo automobilį ir iš karto išvažiavo iš ankščiau minėtos aikštelės ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Jis iš karto paėmęs savo mobilaus ryšio telefoną pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė specialiąsias tarnybas į įvykio vietą. (1 t., b.l. 24-27, 31)

Iš 2022-02-02 asmens apžiūros protokolo matyti, kad vizualiai apžiūrėjus nukentėjusįjį R. L. matyti, kad apžiūrint vyro veidą ant kairės pusės žando matosi ne aiškios kilmės, geltonos spalvos turinys, kuris yra įsigėręs į odą. Daugiau jokių akivaizdžių kūno sužalojimų nėra. Apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta. (1 t., b.l. 107-112)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 181/2022(04) matyti, kad R. L. padarytas abiejų akių junginės cheminis nudegimas I A laipsnio. Rastas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki 2022-02-02 18.49 val. R. L. kreipiantis į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. R. L. abiejų akių junginės cheminis nudegimas I A laipsnio padarytas chemiškai aktyvių medžiagų poveikiu. R. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b.l. 118)

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad praeitų metų galbūt rudenio pabaigoje apie 18 val., kai jau buvo tamsu, į (duomenys neskelbtini), kur ji dirba (duomenys neskelbtini), įbėgo aukštas, stambus vaikinas paprašyti vandens nusiplauti akims, nes į jas buvo pripurkšta dujų. Tam vaikinui išnešė vandens, nes tuo metu į (duomenys neskelbtini) vidų dėl karantino žmonių neįleido. Jis išsiplovė akis. Asmuo pasakojo, kad jam į akis pripurškė dujų, o daugiau ji nieko jo neklausinėjo, tik padėjo nukentėjusiajam nusiplauti akis ir grįžo į savo darbo vietą. Lauke dar vaikščiojo to vaikinuko draugas, kuris kartu važiavo, bet jam pagalbos nereikėjo. Nukentėjusysis jai nieko neaiškino, o ji jo ir nekalbino, tik policijoje jai sakė, kad įvyko įvykis su mašinomis, nepraleidimu. Iš vieno galo (duomenys neskelbtini) teritorija yra stebima vaizdo kameromis, o ar stebima iš priekio – ji nežino, bet gal ir stebima. Jos darbo vietoje monitorių, kad matytų vaizdo kamerų fiksuojamus vaizdus, nėra. Lauke vaikščiojo vaikino, kuris prašė vandens, draugas, bet jis pagalbos jos neprašė. Matė baltos spalvos mikroautobusą. Tiksliai neprisimena, kada įvyko įvykis, tuo metu lyg buvo šlapdriba, bet sniego nebuvo.

Liudytoja A. K. 2022-02-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2022-02-02, apie 18:00 val., lauke buvo sutemę. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) pagrindines patalpas. Pro paradines duris įėjo aukštas vaikinas, kuris rankomis buvo užsidengęs veidą, akis. Vaikinas pasakė, kad jam į akis pripurškė ašarinių dujų ir nori vandens akių prasiplovimui. Vaikino akys buvo raudonos, ašarojo. Ji pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) neužsiregistravę asmenys negali įeiti, paprašė, kad vaikinas palauktų lauke. Į lauką išnešė vandens butelį. Vaikinas su vandeniu prasiplovė akis, sakė, kad nepažįstamas asmuo, lauke pribėgęs jam į akis pripurškė dujų. Matė, kaip po automobilių aikštelę vaikščiojo vyresnio amžiaus vyras, kuris taip pat valėsi akis, tačiau vandens neprašė. Suprato, kad abu vyrai į aikštelę buvo atvažiavę baltos spalvos mikroautobuso, kurio valstybinių numerių ir markės neįsidėmėjo. Ji konflikto nematė ir asmenų automobilių aikštelėje nematė, todėl apie įvykį daugiau nieko paaiškinti negali. (1 t., b.l. 147-149)

Iš 2022-02-02 T. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2022 vasario 02 d., apie 17.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo tėvas R. L. gim. (duomenys neskelbtini) m. Jiems išlipus iš ankščiau minėto automobilio pastebėjo prie jų privažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo juos nepažįstamas asmuo ir iš karto pradėjo garsiai šaukti, kad jie nemoka važiuoti ir iš savo automobilio bagažinės skyriaus išsitraukė galimai didelį, pipirinių dujų balioną. Žodinio konflikto metu jis panaudojo galimai pipirinių dujų balioną ir pradėjo purkšti jam ir jo tėvui į akis, dujas. Panaudojęs dujų balioną jis iš karto įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais jam T. L. ir jo tėvui R. L. buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo policijos surasti tai padariusį asmenį ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (1 t., b.l. 7-10, 19)

Iš 2022-02-02 R. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2022 m. vasario 2 d., apie 17.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo į automobiliu stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi T. L. gim. (duomenys neskelbtini) m.. Jiems išlipus iš ankščiau minėto automobilio pastebėjo prie jų privažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo juos nepažįstamas asmuo ir iš karto pradėjo garsiai šaukti, kad jie nemoka važiuoti ir iš savo automobilio bagažinės skyriaus išsitraukė galimai didelį, pipirinių dujų balioną. Žodinio konflikto metu jis panaudojo galimai pipirinių dujų balioną ir pradėjo purkšti jam ir jo sūnui į akis, dujas. Panaudojęs dujų balioną jis iš karto įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tokiais savo veiksmais jam R. L. ir jo sūnui T. L. buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo policijos surasti tai padariusį asmenį ir nubausti įstatymų nustatyta tvarka. (1 t., b.l. 24-27, 31)

Iš 2022-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 34-40)

Iš 2022-03-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis E. D. geranoriškai pateikė dujų balionėlį "(duomenys neskelbtini) ". (1 t., b.l. 171-174)

Iš 2022-04-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įtariamojo E. D. pateiktas dujų balionas.Balionas pats yra juodos spalvos. Paspaudimo mygtukas yra geltonos spalvos. Baliono etiketėje yra užrašai - pavadinimas (duomenys neskelbtini) (išvertus - Aukštos kokybės namų apsauga), Diffuse jet spray (išvertus - difusinis purškalas), nurodoma galiojimo data - iki 2024/08. Yra ir kitų užrašų, tačiau šie yra labai apsitrynę, sunku ką įžiūrėti. balionėlio aukštis - 24 cm.Šis dujų balionėlis yra perduotinas saugoti į Šiaulių AVPK MRPK daiktų saugyklą. (1 t., b.l. 175-179)

Iš 2022-02-10 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš UAB "(duomenys neskelbtini) ". (1 t., b.l. 188-191)

Iš 2022-02-10 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 195, 2 t., b.l. 1-5)

Iš 2022-04-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo R. L. pokalbis su BPC operatoriumi. (2 t., b.l. 14-16)

Iš 2022-03-23 akistatos protokolo matyti, kad akistaton suvesti įtariamasis E. D. ir nukentėjusysis T. L. davė parodymus. Prieštaravimų pašalinti nepavyko. (2 t., b.l. 60-64)

Iš 2022-03-23 akistatos protokolo matyti, kad akistaton suvesti įtariamasis E. D. ir nukentėjusysis R. L. davė parodymus. Prieštaravimų pašalinti nepavyko. (2 t., b.l. 65-67)

Iš pinigų pervedimo kvito kopijos matyti, kad įtariamasis E. D. sumokėjo 42,64 € Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. (2 t., b.l. 76)

Laiduotoja D. D. teisme paaiškino, kad ji nieko nežino apie įvykį, jame nedalyvavo, todėl neturi, ką pasakyti. Žino, kuo sūnus yra kaltinamas. Blogai vertina jo poelgį, kai dujomis papurškė žmonėms į veidus, jie kalbėjo apie įvykį, jis gailisi. Sūnus pasakojo, kad buvo užpultas, bet nepasakojo, kokiu būdu tai įvyko. Jis įsivaizdavo, kad jam iškilo pavojus. Su sūnumi nėra blogai, tai galbūt jo elgesys gerėja. Ji neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba. Sūnus gyvena atskirai, bet jie nuolat susitinka, jos jis klauso, jai nieko nėra padaręs. Ji neprisimena, kada sūnus papasakojo apie įvykį, bet gal kai iš jo grįžo, tačiau jam ji nieko negalėjo pasakyti, nes nieko nematė. Su vyru taip pat kalbėjo apie įvykį. Nežino, kiek žalos galėtų atlyginti nukentėjusiesiems, bet gal tiek, kiek įvardijo sūnus, t. y. mano, jog nukentėjusiesiems reikia atlyginti po 300 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis E. D. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiesiems T. L. ir R. L. fizinis skausmas buvo sukeltas, nes jis gynėsi. Nurodė, kad jam važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, nukentėjusiųjų vairuojamas automobilis sukėlė dvi avarines situacijas ir nusuko į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Jis nuvažiavo iš paskos ir išlipęs nuėjo įsitikinti, ar nukentėjusieji yra blaivūs. Prasidėjus žodiniam konfliktui, vienas iš nukentėjusiųjų, stambus ir agresyviai nusiteikęs išlipęs iš automobilio pradėjo eiti link jo, todėl jis nuėjo iki savo automobilio, pasiėmė kuprinę, kurioje buvo dujų balionėlis ir juo papurškė nukentėjusiajam į akis. Tuo metu kitas nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie bagažinės kažką paimti, todėl jis nutraukęs dujų srovę nuo vieno nukentėjusiojo, papurškė kitam nukentėjusiajam į akis. Kai abu nukentėjusieji buvo neutralizuoti, jis sėdo į automobilį ir išvyko iš įvykio vietos.

Šie kaltinamojo E. D. parodymai yra paneigti baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl jie vertinti tik ta apimtimi, kuri neprieštarauja kitiems įrodymams.

Nukentėjusysis T. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis kartu tėčiu R. L. važiavo automobiliu ir bandė rikiuotis iš vienos eismo juostos į kitą, kol galiausiai jiems pavyko ir jie įsuko į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Jiems iš paskos įsuko automobilis, kuris neleido jiems rikiuotis. Iš automobilio išlipo jaunuolis ir atėjo iki jų automobilio ir vartodamas keiksmažodžius reiškė pretenzijas dėl vairavimo bei grasino jiems, kad juos sumuš. Tada jis išlipo iš automobilio ir žengė vieną žingsnį link kaltinamojo, o kaltinamasis tuo metu apsisuko ir nuėjo iki savo automobilio bei kažką pasiėmęs grįžo atgal. Jis tada atsitraukė nuo automobilio, o kaltinamasis priėjęs prie jo pradėjo purkšti dujas jam į veidą. Jis tuo metu suriko tėčiui žiūrėti automobilio numerius ir tėtis išlipo iš automobilio, tačiau ir jis gavo dujų į akis.

Šiuos nukentėjusiojo T. L. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis R. L., kuris nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir nukentėjusysis T. L.. Be to, papildomai parodė, kad jis išlipęs iš automobilio pamatė, kad sūnus susiėmė už galvos ir susikeikė, todėl jis pagalvojo, kad sūnui buvo suduota, todėl jis atidarė galines automobilio dureles ieškoti daiktų savigynai, tačiau kaltinamasis išlindo iš po automobilio durelių papurškė jam dujų į akis.

Kaltinamojo E. D. padarytus sužalojimus nukentėjusiesiems T. L. ir R. L. patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 181/2022(04) ir G 182/2022(04) iš kurių matyti, kad T. L. padarytas abiejų akių junginės cheminis nudegimas I A laipsnio, o R. L. padarytas abiejų akių junginės cheminis nudegimas I A laipsnio. Nukentėjusiesiems nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino nukentėjusiųjų parodymus nurodydama, kad jai būnant darbo vietoje atbėgo vienas iš nukentėjusiųjų, kuris prašė vandens akims plauti, nes ką tik buvo nupurkštas dujomis. Kitas nukentėjusysis tuo metu buvo kieme ir pagalbos neprašė.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad E. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, t.y. 2022-02-02 apie 17:35 val., (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia papurškė dujų iš dujinio balionėlio (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam T. L. į akis ir taip sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - abiejų akių junginės cheminį nudegimą 1 A laipsnio ir 2022-02-02 apie 17:36 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia papurškė dujų iš dujinio balionėlio (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiajam R. L. į akis ir taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - abiejų akių junginės cheminį nudegimą 1 A laipsnio.

Kaltinamojo E. D. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. (2 veikos) yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, ją pateikia teismų praktika. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Kasacinės bylos Nr. 2K-307/2007; Nr. 2K-P-421/2007). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Nenustačius vieningos kaltininko tyčios, vien tai, kad tarp atskirų nusikalstamų veikų yra nedidelis laiko tarpas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti veiką tęstine (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007).

Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo E. D. veiksmai abiejų nukentėjusiųjų T. L. ir R. L. atžvilgiu buvo atlikti beveik tuo pačiu metu, tačiau kaltinamojo E. D. neteisėti veiksmai buvo nukreipti į skirtingus nukentėjusiuosius. Kaltinamojo E. D. sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką R. L. atžvilgiu kilo tik po to, kai jis papurškė dujų į nukentėjusįjį T. L., kas patvirtina kaltinamojo E. D. tyčia padaryti nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kilo iš naujo, o tai reiškia, kad E. D. tyčia buvo susiformavusi ne visumai nusikalstamų veikų, o atskiriems konkretiems nusikaltimams. Toks E. D. veiksmų teisinis vertinimas visiškai atitinka vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktiką ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis E. D. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis E. D. nurodė, kad nukentėjusiuosius nupurškė dujomis, nes jis gynėsi.

Pagal LR BK 28 str. 1 d. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Pagal LR BK 28 str. 2 d. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Be to, būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų šių sąlygų buvimas nesudaro būtinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo E. D. teiginių, kad jis gynėsi, t.y. įvykus žodiniam konfliktui iš automobilio išlipo aukštas stambus nukentėjusysis ir ėjo link jo, ko pasėkoje jis nuėjo į automobilį, pasiėmė dujų balioną ir grįžęs bei purkšdamas dujas taip neutralizavo asmenį, o po to neutralizavo ir kitą nukentėjusįjį, nes jis taip pat išlipo iš automobilio ir kažko jame ieškojo, byloje esantys įrodymai nepatvirtina.

Iš teismo posėdžio metu ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis E. D. pats pirmas papurškė dujas nukentėjusiajam T. L. į veidą, o po to papurškė dujas ir nukentėjusiajam R. L. į veidą. Nukentėjusieji kaltinamojo E. D. atžvilgiu neatliko jokių fizinių veiksmų, o tik nukentėjusysis T. L. necenzūriniais žodžiais atsakė kaltinamajam į jo grasinimus. Be to, nukentėjusiojo T. L. žengtas žingsnis link kaltinamojo E. D. ir atsakymas, kad ir jis naudos smurtą, jei kaltinamasis jį naudos, niekaip nesukuria būtinosios ginties sąlygų, t.y. kaltinamojo E. D. nurodytos aplinkybės dėl būtinosios ginties yra paneigtos, kadangi kaltinamasis E. D. nebuvo užpultas, po nukentėjusiojo išsakytų žodžių ir žengto žingsnio, kaltinamasis E. D. turėjo visas galimybes pasišalinti ir konflikto nebetęsti, sėsti į automobilį ir išvažiuoti, nes jo niekas įvykio vietoje nesivijo, jokių fizinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, tačiau pats kaltinamasis E. D. turėdamas visas galimybes konflikto nebetęsti, pasirinko kitą savo elgesio veiksmų variantą, grįžo su duju balionu ir jį panaudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu, nors tuo metu jokios realios grėsmės jam pačiam nebuvo, dėl ko jis turėjo gintis. Šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašo medžiaga įvykio vietoje. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių kaltinamojo E. D. veiksmuose nėra nustatytos būtinosios ginties sąlygos kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės.

Bausmės skyrimas

Skirdamas E. D. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą (atlygintas Šiaulių teritorinės ligonių kasų pareikštas civilinis ieškinys). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. D. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Kaltinamasis E. D. praeityje buvo teistas 3 kartus, šiuo metu teistumai išnykę (2 t., b.l. 171-175), baustas administracine tvarka, baustumai neišnykę (2 t., b.l. 166-170), (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 165), (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 32), (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 34).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalto neteistas, nedirbantis, jauno amžiaus, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, asmuo nors praeityje ir teistas, šiuo metu teistumas išnykęs, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Kaltinamajam E. D. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (2 t., b.l. 52-54)

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 42,64 eurų turtinės žalos atlyginimo, tačiau kaltinamasis E. D. ikiteisminio tyrimo metu minėtą turtinę žalą atlygino (1 t., b.l. 153-158, 2 t., b.l. 76). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas pagal civilinį ieškinį visiškai įvykdytas, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Nukentėjusysis T. L. pareiškė 2500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusysis R. L. pareiškė 2500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l.127-129). Tiek ieškinyje, tiek teisme nukentėjusieji nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jie jautė didelį skausmą, buvo nedarbingi atostogų sąskaitą, turėjo vartoti akių lašus, antibiotikus, po įvykio buvo akyse likę randai, kurie R. L. išlikę iki šiol, be to, įvykio metu jautė stresą, didelį skausmą, kurį laiką negalėjo matyti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji pareiškė po 2500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vertindamas neturtinės žalos kriterijus teismas įvertina tai, kad nukentėjusieji nukentėjo fiziškai, buvo sužaloti, nukentėjusiųjų fizinio skausmo išgyvenimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 181/2022(04) ir G 182/2022(04) iš kurių matyti, kad T. L. padarytas abiejų akių junginės cheminis nudegimas I A laipsnio, o R. L. padarytas abiejų akių junginės cheminis nudegimas I A laipsnio. Nukentėjusiesiems nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusieji patyrė išgąstį, stresą, baimę bei fizinį skausmą ir iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji dėl patirtų nežymaus sveikatos sužalojimų patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą. Nukentėjusiųjų įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį, tačiau nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, kadangi baudžiamojoje byloje nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiesiems kilusias pasekmes jų sveikatai, regėjimo pablogėjimą, nėra duomenų kokios pasekmės bus ateityje. Be to, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į kaltinamojo E. D. turtinę padėtį – asmuo yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, todėl teismo nuomone, neturtinės žalos dydis po 1500 Eur nukentėjusiesiems nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas.

2022-05-18 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtas laikinas nuosavybių teisės apribojimas į E. D. pinigines lėšas 5000 Eur sumai (2 t., b.l.80-82) 2022-10-06 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pratęstas 3 mėnesiams terminas skaičiuojant nuo 2022-10-18 iki 2023-01-18, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. D., priklausantį turtą, tai yra 5000 Eur pinigines lėšas, esančias AB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-10-06 nutartis keistina apribojant E. D. nuosavybės teises į 3000 Eur, esančią sąskaitoje AB ,, (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant E. D. disponuoti iki 700 Eur suma.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, bei į tai, kad civilinis ieškinys neatlygintas, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniui užtikrinti taikymas kaltinamajam E. D. paliekamas iki visiško ieškinio patenkinimo.

Nukentėjusysis R. L. pateikė 2022-04-11 kvitą 500 Eur sumai už advokato teisines paslaugas (1 t., b.l. 136) ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo E. D..

Nukentėjusysis T. L. pateikė 2022-04-11 kvitą 500 Eur sumai už advokato teisines paslaugas (1 t., b.l. 137) ir prašo jas priteisti iš kaltinamojo E. D..

Šias išlaidas nukentėjusieji patyrė dėl kaltinamojo E. D. padarytų nusikalstamų veikų, nukentėjusiųjų interesams atstovavo gynėja advokatė, kuris ruošė procesinius dokumentus – ieškinį, teikė teisines konsultacijas, atstovavo teisminiame bylos nagrinėjime, dalyvavo teismo posėdžiuose atstovaudamas nukentėjusiųjų interesams, todėl šios nukentėjusiųjų patirtos išlaidos už teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo E. D. nukentėjusiųjų naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Dujų balionas "(duomenys neskelbtini) " saugomas Šiaulių AVPK daiktų saugykloje ( 1 t., b.l.182), konfiskuotinas ir sunaikintinas.

- Kompaktiniai diskai - 3 vnt. saugomi prie 1 tomo viršelio, paliekami saugoti byloje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis E. D. teisminio nagrinėjimo metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

LR BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos ir kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis E. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, o ne vieną kaip to reikalauja LR BK 40 str. nuostatos, kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, nukentėjusiesiems nėra atlyginęs nei dalies žalos ar susitaręs dėl žalos atlyginimo, be to, asmuo praeityje yra 3 kartus teistas, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam E. D. taikyti LR BK 40 straipsnyje numatyta Laidavimo institutą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 1 metus 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti E. D., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalį, nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo, laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti E. D., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Išaiškinti E. D., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bylos procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 42,64 eur civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo T. L. civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. D. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nukentėjusiojo T. L. naudai.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. D. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nukentėjusiojo R. L. naudai.

Pakeisti 2022-10-06 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo apribojant E. D. nuosavybės teisės į 3000 Eur pinigines lėšas, esančias sąskaitoje AB ,, (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant E. D. disponuoti iki 700 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Dujų balioną "(duomenys neskelbtini) " saugomą Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, konfiskuoti ir sunaikinti.

- Kompaktinius diskus - 3 vnt. saugomus prie 1 tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Pripažinti R. L. 500 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš E. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų) sumą R. L. naudai.

Pripažinti T. L. 500 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš E. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų) sumą T. L. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Martynas Galvičius