Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo

D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dviems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, paskiriant D. S. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2014 m. spalio 12 d. apie 14 val., būdamas savo motinos namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė rankoje laikoma lėkšte savo motinai G. S. per galvą, padarydamas jai žaizdą pakaušio srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendį dėl D. S. skirtos bausmės palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo bei jo kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme, prašo švelninti Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu jam skirtą bausmę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytus bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio skyrimo motyvus, taip apelianto nurodomus argumentus dėl jam paskirtos bausmės švelninimo, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. nepažeidė. Teismas tinkamai atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, skundžiamame nuosprendyje nurodė išsamius bausmės rūšies parinkimo ir parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvus. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. S. už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį bei nustatydamas parinktos bausmės trukmę, įvertino jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, veikos motyvus ir tikslus, taip pat D. S. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., nors pripažino padaręs šią veiką, ją padarė artimoje aplinkoje ir ne pirmą kartą. Anksčiau jis buvo teistas keturis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Be to, aptariamą nusikaltimą D. S. padarė, esant neišnykusiam teistumui. Jis baustas administracine tvarka, iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios niekur nedirbo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. S. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus, dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus apeliantui realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu D. S. teisingai nustatė ir bausmės dydį. Nuteistajam D. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytą nusikaltimą atitinka tiek jo asmenybę, tiek nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir savo trukme nelaikytina aiškiai per griežta.

BK 61 str. 2 d. numato, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmės trukmę, atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą dėl D. S. padarytos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., bei už šią veiką atitinkamai skyrė žymiai mažesnę, nei BK 140 str. 2 d. numatytas bausmės vidurkis bausmę, t.y. minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmę, kuri pagal BK 50 str. 2 d. nuostatas yra trys mėnesiai. Be to, BK 64¹ str. pagrindu D. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei dar labiau ją švelninti apelianto nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, kadangi ji atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Be to, aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad švelnesnės bausmės skyrimas nepaveiktų nuteistojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, paskirdamas apeliantui bausmę ir nustatydamas jos trukmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, įvertino visas šio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Be to, kaip matyti, paskirtoji bausmė BK 63 str. 1 d., 3 d. pagrindu visiško bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2015 m. vasario 9 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmę ir buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, pasirenka bausmių subendrinimo būdą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatydamas galutinės subendrintos bausmės trukmę, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Apelianto ir jo gynėjo argumentai, jog jis kaltę pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, pastaroji jam jokių pretenzijų neturi ir prašė griežtai nebausti, taip pat jog nukentėjusiajai – jo motinai namuose yra reikalinga jo pagalba, šiuo metu apeliantas yra susiradęs darbą, suprato tokių savo veiksmų pasekmes, atsižvelgus į šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, laikytini nesudarantys pagrindo kitokio sprendimo priėmimui. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad apeliantas sistemingai daro smurtines nusikalstamas veikas artimoje aplinkoje, todėl ir jam taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui, kuris paveiktų asmenį ir sulaikytų jį nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Be to, kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas D. S. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė ne vien tik į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, įvertino visų bylos faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės tik vienai kuriai nors aplinkybei.

Atsižvelgus į D. S. nusikalstamų veikų darymo sistemingumą, prašymas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą taip pat negali būti tenkinamas. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais ne kartą buvo taikomos baudžiamajame įstatyme numatytos pakankamai švelnios bausmės rūšys, suteikiant galimybę jam pasitaisyti, tačiau šios bausmės tikslų nepasiekė ir D. S. nesiliovė daryti nusikaltimų. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, D. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pobūdį, jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad pagrindo taikyti BK 75 str. nuostatas nėra.

Konstatuotina, kad D. S. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, yra teisinga ir tinkama pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus, todėl ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.