- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- 2YT-3193-1069/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01083-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- B. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“, Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, byloje suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė ir V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas B. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 1-2), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po O. L. mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė jos sutuoktinis B. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini), taip pat, kad po B. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), likusi palikimą priėmė jo sūnus B. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo V. D. yra mirusių sutuoktinių O. L. ir B. L. vaikai. Tėvai santuokos metu 1992-08-28 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4978 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Būtų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo trijų kambarių butą, kurio bendras plotas 55,35 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ir ¼ ūkinio pastato 2Ip 35,6 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. L., testamento nepaliko. Jos palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinis B. L. ir palikimą valdė iki savo mirties. Dėl O. L. palikimo priėmimo į vietos notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė nei palikėją pergyvenęs sutuoktinis B. L., nei jos vaikai. Mirusios O. L. palikimą sudarė: ½ dalis trijų kambarių buto, kurio bendras plotas 55,35 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis ūkinio pastato 2 Ip 35,6 kv. m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl O. L. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į Šilutės rajono l-ojo notaro biuro notarę Albiną Radavičienę kreipėsi suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas B. L., kuris testamento nepaliko, o jo palikimą priėmė faktiniu valdymu ir tebevaldo sūnus pareiškėjas B. L.. Pareiškėjas dėl tėvo B. L. palikimo į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Pareiškėjas iki tėvo mirties gyveno kartu su palikėju jam nuosavybės teise priklausančiame bute, po tėvo mirties jis ir toliau liko gyventi minėtame bute, jame tebegyvena iki šio laiko, todėl jis yra teisėtas paveldimo turto savininkas. Mirusio B. L. palikimą sudaro: trijų kambarių butas, kurio bendras plotas 55,35 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), 1A2p , esantis (duomenys neskelbtini) ir ¼ ūkinio pastato 2Ip 35,6 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl B. L. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę Albiną Radavičienę kreipėsi suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas. Pareiškėjas B. L. po tėvo mirties jam nuosavybės teise priklausančiame bute liko gyventi, t. y. mirusiojo turtu naudojasi, jį prižiūri ir juo rūpinasi kaip savu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pradėta rinkti informacija dėl valstybės galimybės paveldėti mirusiųjų O. L. ir B. L. turtą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Byloje pareiškėjas nėra pateikęs patvirtinančių įrodymų, kad faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą. AB „Energijos skirstomo operatoriaus“ 2017-12-15 raštu Nr. 3231-5755 nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-07-02 iki 2017-03-01 už pateiktą elektros energiją B. L. vardu registruotam butui nebuvo apmokama laiku, už patiekta elektros energiją yra susidaręs 227,73 Eur įsiskolinimas, prašoma priimti bešeimininkį turtą valstybės nuosavybėn bei apmokėti susidariusį įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją. VĮ „Turto bankas“ prašo pareiškėjo prašymą tenkinti, jei jis įrodytų, kad palikimai buvo priimti faktiškai pradėjus juos valdyti per tris mėnesius po palikėjų mirties, pareiškėjui to neįrodžius prašo pareiškimą atmesti.
4. Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė atsiliepime į B. L. pareiškimą nurodė, kad notaras nėra suinteresuota šalis, įpėdiniams sprendžiant tarpusavyje ginčus.
5. Suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepimų į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė, procesiniai dokumentai, skirti suinteresuotam asmeniui, buvo įteikti tinkamai (b. l. 52).
6. Suinteresuoti asmenys V. D., notarė Albina Radavičienė ir VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. VĮ „Turto bankas“ prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 32-34).
7. Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jau 40 metų gyvena (duomenys neskelbtini), jis yra pareiškėjo kaimynas. Pareiškėjas pradėjo gyventi nuo 2000 m. Pažinojo pareiškėjo tėvus. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) bute pradėjo gyventi kai jo tėvai dar buvo gyvi. Pareiškėjas gyvena minėtame bute ir jį prižiūri.
8. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra jo kaimynas. Pažinojo pareiškėjo tėvus. Pareiškėjas pradėjo gyventi tėvų bute prieš 20 metų. Po tėvų mirties liko gyventi bute, kuriame ir dabar gyvena. Yra buvęs svečiuose pas pareiškėją, jo butui reikalingas remontas.
9. Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo kaimynas, jo namas yra šalia pareiškėjo namo. Jis A. kaime gyvena 30 metų. Pažinojo pareiškėjo tėvus. Pareiškėjas po tėvų mirties liko gyventi tėvų bute ir jį prižiūri.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
11. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
12. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 19 punktas).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo B. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens V. D. (L.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai - O. L., gim. 1930-01-08, ir B. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 12, 13). Pareiškėjo tėvas, B. L., mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), pareiškėjo mama O. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tėvas B. L. 1992-08-28 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 4978 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Būtų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374 įgijo nuosavybės teisę į trijų kambarių butą, kurio bendras plotas 55,35 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 21) su priklausiniu ¼ ūkinio pastato 2 Ip 35,6 kv. m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-26). Kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto registruoto palikėjų B. L. ir O. L. vardu nėra (b. l. 16-20). VĮ „Registrų centro“ testamentų registro išrašuose nurodyta, kad dėl palikėjų B. L. ir O. L. palikimo parėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, tačiau palikimo priėmimo liudijimai nėra išduoti (b. l. 5-9). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnija 2018-09-20 rašte nurodė, kad B. L., gim. (duomenys neskelbtini), iki jo tėvo B. L. mirties (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą nebuvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1998-02-13 iki 2015-03-15 buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o nuo 2015-03-18 iki 2017-12-31 buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Antstolės Andželos Tamašauskienės 2018-07-05 pažymoje nurodoma, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis pareiškėjo vardu yra vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo (b. l. 54).
14. Palikimo priėmimą faktiniu valdymu pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju įrodinėjo savo, o taip pat liudytojų (S. Š., A. M. ir S. M.) žodiniais paaiškinimais. Liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, kadangi šių asmenų paaiškinimai yra logiški, informatyvūs, nuoseklūs. Pareiškėjo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) likusį turtą taip pat buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad teismas nenustatė pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.
15. CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar, kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais. CPK 185 straipsnyje dėl įrodymų vertinimo nenustatytas rašytinių įrodymų prioritetas prieš kitus įrodymus. Teismų praktikoje ir teisės teorijoje laikomasi nuomonių, kad rašytiniai įrodymai gali būti patikimesni dėl jų didesnio objektyvumo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, neturi įtakos jo paaiškinimų patikimumui, bet gali turėti įtakos bendrai išvadai, ar iš viso pakako pareiškėjo pateiktų įrodymų. Spręsdamas dėl įrodymų visumos pakankamumo teismas vertina visus tuos įrodymus, kurie yra pateikti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 31 punktą).
16. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimu naudotis kaip savo turtu. Pareiškėjo teisės paveldėti ar palikimo priėmimo fakto byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, nepateikė palikimo priėmimo veiksmus paneigiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnis). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintys faktai pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo B. L. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo tėvas B. L. po savo sutuoktinio O. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė ir jį faktiškai valdė iki savo mirties, taip pat nustatyta, kad po B. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė sūnus B. L., pradėjęs faktiškai jį valdyti, nepraleidęs įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmė jos sutuoktinis B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti, taip pat, kad po B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), likusi palikimą priėmė jo sūnus B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjo B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.