Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Administracinė byla Nr. AS-146-259-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-426-554/2011Sprendimas · 2011-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
AS-146-259-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00002-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-259/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00002-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 55.1; 63.2; 63.3.1; 79.2; 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. sausio 4 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 17-18), kuriuo prašė:

1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), 19000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

panaikinti Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-88 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu“ patvirtinto tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimą, kuriuo ribojama pareiškėjo teisė dėvėti nuosavus rūbus;įpareigoti Kauno TI sudaryti pareiškėjui sąlygas susipažinti su reikalingais teisės aktais;uždrausti Kauno TI atimti iš pareiškėjo, jam atvykus į Kauno TI, kompaktinius diskus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 14-15) pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2011 m. sausio 25 d. pašalinti skundo trūkumus.

Šalies argumentai

2011 m. sausio 24 d. pareiškėjas pateikė teismui skundo patikslinimą (b. l. 2-3), kuriame prašė:

1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 19000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

Žemesnės instancijos teismas

panaikinti Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 1-88 normą dėl suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimo, kuriuo ribojama pareiškėjo teisė dėvėti nuosavus rūbus;įpareigoti Kauno TI sudaryti pareiškėjui tinkamas sąlygas naudotis visomis jo teisėmis ir laisvėmis, turint nevaržomą teisę gauti teisinę informaciją (priėjimą prie tokios);uždrausti Kauno TI, pareiškėjui naujai atvykus į šią įstaigą, atimti iš jo asmeninius daiktus, neuždraustus Lietuvos Respublikos įstatymų, šiuo atveju tai bet kokios informacijos laikmenos priemonės (prietaisai).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi (b. l. 19-21) pareiškėjo skundą dalyje dėl pirmojo reikalavimo (19000 Lt neturtinės žalos atlyginimo) priėmė nagrinėti, dėl antrojo reikalavimo (panaikinti Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 1-88 normą dėl suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimo, kuriuo ribojama pareiškėjo teisė dėvėti nuosavus rūbus) atsisakė priimti, o dalyje dėl trečiojo bei ketvirtojo skundo reikalavimų (įpareigoti Kauno TI sudaryti pareiškėjui tinkamas sąlygas naudotis visomis jo teisėmis ir laisvėmis, turint nevaržomą teisę gauti teisinę informaciją (priėjimą prie tokios); uždrausti Kauno TI, pareiškėjui naujai atvykus į šią įstaigą, atimti iš jo asmeninius daiktus, neuždraustus Lietuvos Respublikos įstatymų, šiuo atveju tai bet kokios informacijos laikmenos priemonės (prietaisai)) nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Dėl antrojo skundo reikalavimo teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomu panaikinti Kauno TI direktoriaus įsakymu yra patvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios yra norminiai aktai, todėl jų panaikinimas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 15 straipsniuose apibrėžtas administracinių teismų kompetencijos ribas. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirtina tirti norminių administracinių aktų teisėtumą tais atvejais, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo (ABTĮ 111 str. 1 d.), todėl šioje dalyje skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl trečiojo ir ketvirtojo skundo reikalavimų teismas nurodė, kad 2011 m. sausio 10 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams ištaisyti (ABTĮ 37 str. 1 d.). 2010 m. sausio 24 d. gautame pareiškėjo patikslintame skunde skundo reikalavimai, dėl kurių buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, palikti analogiški reikalavimams, pareikštiems pirminiame pareiškėjo skunde.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), kuri turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Be kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos, teismo vertinimu, užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyką ar pagrindą, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Nurodė, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėjo, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelia priimti pateiktą skundą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas V. K. iš esmės pateikė analogiškus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo paduotas skundas atitinka ne visus ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, savo skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino, todėl skundas dalyje dėl trečiojo, ketvirtojo reikalavimų laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

Likusioje dalyje teismas pareiškėjo skundą priėmė.

III.

Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu (b. l. 26) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kurioje teismas nepriėmė jo skundo reikalavimo, ir priimti skundą nagrinėti teisme.

Atskirajame skunde nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nepriėmė jo skundo dalyje dėl norminio teisės akto panaikinimo ir veiksmų atlikimo, kadangi, pareiškėjo manymu, jis aiškiai suformulavo savo reikalavimus, be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis suteikia galimybę apskųsti įstaigos veiksmus ir sprendimus. Pareiškėjo nuomone, teismas negali rūšiuoti jo skundo reikalavimų ir spręsti, ką pareiškėjas turėtų paduoti teismui. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pavedė jam atlikti tokį veiksmą, kurį atlikti jis negali, t.y. pateikti teismui Kauno TI direktoriaus priimtą norminį teisės aktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nepaisant to, kad pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kurioje teismas nepriėmė jo skundo reikalavimo, tačiau iš jo pateikiamų argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas skundžia tiek šios nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies atsisakė priimti jo skundą, tiek nutarties dalį, kurioje teismas nutarė iš dalies laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti

pareiškėjo skundo dalį

Pareiškėjas antruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo (toliau – ir Naudojimosi dušu tvarkos aprašas) 2 punktą, kuris, pasak pareiškėjo, riboja suimtojo ir nuteistojo teisę vedant į dušą dėvėti nuosavus rūbus.

Kaip matyti iš Kauno TI pateikto apeliacinės instancijos teismui Naudojimosi dušu tvarkos aprašo, pareiškėjo prašomame panaikinti punkte įtvirtinta nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji vedami į dušą privalo būti apsirengę drabužiais, atitinkančiais metų sezoną (ne su chalatais, pižamomis ir t.t.).

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Naudojimosi dušu tvarkos aprašas yra norminis teisės aktas ir kad pareiškėjas šiuo savo reikalavimu kelia klausimą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu vadovaudamasis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, t.y. dėl to, kad pareiškėjas šioje byloje nepareiškė jokio konkretaus reikalavimo, kurį sprendžiant byloje reikėtų taikyti Naudojimosi dušu tvarkos aprašą.

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimas vyksta ne pagal bendrąsias administracinių bylų teisenos taisykles, o pagal specialią procesinę procedūrą (ABTĮ 111-116 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti, ar atitinkamas aktas atitinka tokiam teisės aktui būdingų požymių visumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. nutartį Nr. A5-63/2003; 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-01/2007 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, priskirdamas Naudojimosi dušu tvarkos aprašą prie norminių teisės aktų nurodė vienintelį požymį, kad šiuo aktu patvirtintos bendro pobūdžio taisyklės. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar atitinkamas teisės aktas yra norminis, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma. Pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, jog Naudojimosi dušu tvarkos aprašas yra norminis teisės aktas, įvertino šio akto turinį, nes jis viešai nepaskelbtas, o 2011 m. sausio 11 d. nutartyje šio akto nepateikimas nurodytas kaip skundo trūkumas, kurį pareiškėjui reikia pašalinti. Pareiškėjas šio akto teismui nepateikė, pažymėdamas, kad jį pateikti neturi galimybės. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi šioje dalyje pareiškėjo skundą atsisakė priimti ne dėl to, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, o visiškai kitu pagrindu (ABTĮ 37 str.1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtą pareiškėjo reikalavimą šiuo pagrindu atsisakė priimti nepagrįstai, kadangi teismas nepasisakė, ar aktą, kurio atitinkamą nuostatą (2 punktą) prašo panaikinti pareiškėjas, galima laikyti norminiu administraciniu teisės aktu pagal visus požymius, kurie lemia akto priskirtinumą atitinkamai teisės aktų grupei (norminiams teisės aktams ar individualiems teisės aktams). Todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimas dalyje dėl nurodyto reikalavimo grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nustačius, kad administracinis teisės aktas neatitinka norminio administracinio teisės akto požymių, tokio akto teisėtumo ištyrimui nėra pagrindo taikyti specialiąsias tik norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimui taikytinas procesines taisykles, tokio akto teisėtumas turi būti tikrinamas pagal bendrąsias administracinių bylų teisenos taisykles pagal kurias administracinių aktų, nepriskirtų norminiams administraciniams aktams, teisėtumo vertinimas priklauso individualią administracinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (ABTĮ 18 -20 str.).

Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria teismas nutarė iš dalies laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui

Pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu suformulavo prašymą įpareigoti Kauno TI sudaryti jam tinkamas sąlygas naudotis visomis jo teisėmis ir laisvėmis, turint nevaržomą teisę gauti teisinę informaciją (priėjimą prie tokios), o ketvirtuoju reikalavimu suformulavo prašymą uždrausti Kauno TI, pareiškėjui naujai atvykus į šią įstaigą, atimti iš jo asmeninius daiktus, neuždraustus Lietuvos Respublikos įstatymų, šiuo atveju tai bet kokios informacijos laikmenos priemonės (prietaisai).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nurodyti pareiškėjo reikalavimai suformuluoti ydingai ir neapibrėžtai. Įvertinus tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 14-15) nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. sausio 25 d. pašalinti skundo trūkumus – t. y. aiškiai ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio nuostatomis suformuluoti savo reikalavimus, tačiau 2011 m. sausio 24 d. teismui pateiktame skundo patikslinime (b. l. 2-3) pareiškėjas pakartojo (t. y. analogiškai suformulavo) minėtus trečiąjį ir ketvirtąjį skundo reikalavimus bei nepateikė papildomo šių reikalavimų pagrindimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nutarė pareiškėjo skundą šioje dalyje laikyti nepaduotu bei grąžinti pareiškėjui.

Teisė kreiptis į administracinį teismą įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A17-217/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 sausis - balandis) konstatavo, jog iš “ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 82 straipsnio 7 dalies, 72 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies analizės teigtina, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties.” Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pavyzdžiui, administracines bylas Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010, Nr. AS525-392/2010, Nr. AS525-526/2010, Nr. AS822-549/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.) tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Teismas, prieš atsisakydamas priimti skundą dėl skundo dalyko neaiškumo, visų pirma turi nustatyti terminą atitinkamiems trūkumams pašalinti. Tik jų nepašalinus teismas gali skundo nepriimti – laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog patikslintame skunde nebuvo tinkamai suformuluoti trečiasis ir ketvirtasis skundo reikalavimai (skundo dalykas), kurių suformulavimas turi didelę reikšmę siekiant tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjas skunde ir jį patikslindamas nesilaikė ABTĮ nustatytų reikalavimų skundo dalykui, t. y. vienu atveju konkrečiai neįvardijo, kokią teisinę informaciją jis siekia gauti, kokias konkrečiai sąlygas atsakovas turi sudaryti pareiškėjui, suteikiant jam prašomą teisinę informaciją, ir pan., kitu atveju konkrečiai neįvardijo, kokias informacijos laikmenas ar prietaisus ir kada buvo bandoma (jeigu iš viso buvo bandoma) iš jo atimti, kokio pobūdžio informacija šiose laikmenose buvo įrašyta ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog paduotas skundas atitinka ne visus ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, savo skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino, todėl skundas dalyje dėl trečiojo, ketvirtojo reikalavimų laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kad skundžiama teismo nutartimi iš pareiškėjo buvo atimta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatyta teisė apskųsti pataisos įstaigos veiksmus ir sprendimus ir kad teismas negali savo nuožiūra rūšiuoti skundo reikalavimų bei spręsti, kokį reikalavimą pareiškėjas turi suformuluoti, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, kaip minėta aukščiau, turi būti įgyvendinama laikantis visų proceso įstatymuose (šiuo atveju ABTĮ) nustatytų procesinių reikalavimų skundo turiniui ir formai bei skundo padavimo tvarkai. Tačiau reikalavimas vykdyti šiuos proceso įstatymų nustatytus imperatyvus pats savaime nepaneigia suintersuoto asmens teisės į jo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų teisminę gynybą bei nesuteikia pagrindo teigti, kad tokiu būdu asmens teisės yra dar labiau suvaržomos.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytų motyvų visuma, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties dalis, kurioje teismas nutarė iš dalies laikyti V. K. skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, kaip priimta pagrįstai ir teisėtai, paliktina nepakeista, nes ją naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Kita šios nutarties dalis, kurioje teismas iš dalies atsisakė priimti pareiškėjo skundą, panaikinama, ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Naudojimosi dušu tvarkos aprašo 2 punktą, perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo. Likusioje dalyje Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1, 4 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo 2 punkto panaikinimo, ir perduoti skundo šioje dalyje priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisArūnas Sutkevičius