Kauno apylinkės teismo nutartis

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Raimundas Stanislauskas, G. J., I. J. (Ž.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, jog antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo išieškojimą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-5194-429/2010, kuriuo priteista iš atsakovo G. J., ieškovei AB Swedbank, 112029651, 657,24 Eur (2203,31 Lt) skola, 14,50 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos, 15,00 procentų dydžio metinės sutartinės palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 19,10 Eur (66,00 Lt) žyminis mokestis.

2015 m. birželio 1 d. nutartimi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5194/2010, pradinė išieškotoja Swedbank AB, įmonės kodas 112029651, pakeista nauja išieškotoja UAB „Gelvora“, įmonės kodas125164834.

Antstolis Raimundas Stanislauskas užklausęs AIS antstolių informacinę sistemą dėl G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinės, nustatė, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinė yra I. J. (Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis I. J. (Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gauna pensiją iš (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gegužės 7 d. patvarkymu antstolis areštavo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinės I. J. (Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pensijos dalį, t. y. nurodė nuo ½ pensijos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pensijos dalies, neviršijančios vieno MMA gaunamo iš VSDFV Kauno sk. 2-ojo pensijų poskyrio. 2018 m. gegužės 7 d. nurodymu priverstinai sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo I. J. (Ž.) priklausančių banko sąskaitų.

Areštavęs pensijos dalį ir lėšas, esančias banko sąskaitose, antstolis pasiūlė skolininkui G. J. per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos, pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą skolininkui nepateikus sutikimo, 2018 m. liepos 31 d. priimtas patvarkymas dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2VP-22709-375/2018 ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis areštavo skolininko sutuoktinės gaunamos pensijos dalį ir lėšas, esančias banko sąskaitose bei pateikė skolininkui siūlymą pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkas per nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, išieškotoja kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamos pensijos ir lėšų, esančių banko sąskaitose, iš kurių būtų galima išieškoti pareiškėjai UAB „Gelvora“ vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini).

Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies, todėl antstolis turėjo teisę pasiūlyti išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o Civilinio kodekso 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Suinteresuoto asmens I. J. nurodyta aplinkybė, kad G. J. skola susidarė iki santuokos sudarymo neturi teisinės reikšmės. Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad tik pavyzdžiui santuokos nutraukimo byloje gali būti teismo nusprendžiama ar ši prievolė yra asmeninė, ir kurio iš jų konkrečiai (ar abiejų sutuoktinių kartu) ji turi būti vykdoma. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmeninė sutuoktinio prievolė atlyginti žalą vykdoma ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.115 str.), o tik iš asmeninio turto. Šiuo atveju yra priteista ne žala, o paskola, palūkanos dėl netinkamo prievolinių santykių vykdymo. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka, tai kreditorius, skolininkas ar kitas bendraturtis, turi inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ar turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Taigi, nurodytų nuostatų pagrindu teismas tik konkretizuoja skolininko turimą turtą, įskaitant jo dalį ir bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko asmenines prievoles. Todėl turto dalies nustatymo šiuo atveju niekaip neįtakoja ta aplinkybė, jog paskolą suinteresuoto vykdymo procese asmens sutuoktinis gavo dar iki santuokos sudarymo.

Byloje nesant įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Išieškojimas skolininko atžvilgiu pradėtas ir pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas G. J. ir I. J. (Ž.) esant santuokoje, todėl konstatuotina, jog skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas, gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nei skolininkas, nei jo sutuoktinė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikytina, jog skolininkui G. J. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. J. (Ž.) gaunamos pensijos ir lėšų, esančių jos banko sąskaitose (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės I. J. (Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamos pensijos bei lėšų, esančių jos banko sąskaitose.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.