- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1-814-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55476-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas, Vida Povilaitienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis Lietuvos kariuomenėje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. B. 2018 metų spalio 24 dieną apie 17.07 valandą Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A4", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, dėl to kliudė iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją G. V., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo iki degalinės. Buvo prastos oro sąlygos, lijo lietus, bet tarpais pro debesis švietė saulė. Matė pėsčiuosius prie perėjos, stabdė. Saulė jį apakino, nieko nebematė, girdėjo tik cypimo garsą. Sustojo, išlipo iš mašinos, suteikė pirmą pagalbą ir kvietė tarnybas. Viskas vyko 2018-10-24, buvo vakaras. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį „Audi A4“, jis priklauso tėvui, bet valdytojas yra jis. Sutinka, kad pažeidė KET. Sutinka su specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais. Nukentėjusiosios atsiprašė. Bandė su nukentėjusiąja susitaikyti, bet nepavyko, nes jam sakė atlyginti 5000 Eur dydžio žalą. Patikslintas civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes 2000 Eur suma yra neadekvati. Mano, kad adekvati suma būtų 500 Eur. Tokią sumą galėtų atlyginti. Dabar bandė tartis su nukentėjusiąja, bet ji pasakė, kad žala 2000 Eur. Nėra susipažinęs su draudimo bendrovės nuostatomis, žino, kad draudimo bendrovė kažkokią dalį žalos turi atlyginti. Yra kaltas, dėl to nori ir jis atlyginti dalį žalos. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja. Vairuoja nuo 2017-04-29, įvykio metu dar buvo „klevo lapas“. Kariuomenėje dirba nuolatinį darbą. Jo mėnesinės pajamos yra apie 800 Eur. Su nukentėjusiąja dėl dalinio žalos atlyginimo nesitarė. Norėtų sumokėti bent dalį sumos. Jei teismas padarytų pertrauką, susitartų su nukentėjusiąja dėl dalinio žalos atlyginimo. Turi šeimoje asmenį, kuris sutiktų už jį laiduoti. Žino apie galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Važiavo apie 30 km/h greičiu. Kai saulė apakino, stabdė. Už jo važiavo automobiliai. Nukentėjusiajai davė 50 Eur už suplėšytą striukę, atpirko maisto produktus, kuriuos su savimi turėjo, važiavo pirkti vaistų. Neskaičiavo, kiek iš viso nukentėjusiajai atlygino žalos. Nukentėjusioji iš pradžių prašė 5000 Eur sumos. 500 Eur gali atlyginti ir jis, bet geriau būtų, kad tai būtų priteista iš draudimo bendrovės, nes juk moka už draudimą. Po įvykio atvyko du pareigūnai, kurie pirmi reagavo, po to atvyko Kelių policijos tarnybos pareigūnai. Kelių policijos pareigūnai užpyko ant jo, pasakė, kad jis yra melagis dėl oro sąlygų, o patrulis aiškino, kad tokios oro sąlygos buvo visą dieną, kad akino saulė. Jo darbovietė yra Klaipėdoje. Tarnybinio automobilio nevairuoja. Yra vyresnysis šaulys. Yra karių skyrius, skyriaus vadas ir vyresnysis šaulys, jo darbas yra padėti skyriaus vadui. Kol kas gyvena Klaipėdoje. Tarnauja naujai formuojamame batalione, jis kraustysis į Šiaulius, tuomet gyvens Šiauliuose. Supranta, kad turėjo laikiną vairuotojo pažymėjimą. Buvo atidus, bet padarė klaidą, kad nepasiėmė akinių nuo saulės. Nežino, kaip paaiškinti situaciją. Jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas važiuoti į darbą, iki darbo 12 km atstumas, mano, kad autobusai ten nevažiuoja. Labai gailisi dėl to, kas nutiko. Viską padarytų, kad galėtų susikeisti su nukentėjusiąja vietomis. Košmarus iki šiol sapnuoja. Norėtų, kad byla būtų nutraukta.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-10- 24 apie 17 valandą ji ėjo iš močiutės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), namo. Nešėsi maisto produktus, tuo metu lijo lietus, tačiau ji skėčio neturėjo. Priėjusi prie (duomenys neskelbtini) esančios pėsčiųjų perėjos (ties pėsčiųjų bulvaru) sustojo, o kadangi buvo einančių ir prieš ją ir už jos, iš kairės pusės (nuo (duomenys neskelbtini) pusės) važiavę automobiliai sustojo praleisti. Perėjusi (duomenys neskelbtini) dvi eismo juostas, ji, būdama pėsčiųjų salelėje, pažiūrėjo į dešinę pusę, matė nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiuojantį automobilį, tačiau jis dar buvo pakankamai toli, todėl drąsiai ėjo per pėsčiųjų perėją. Kas įvyko, neprisimena, atsimena, kad jai skaudėjo dešinę koją. Vaikinas (kaip po to suprato, ją partrenkusio automobilio vairuotojas) bandė ją apversti ant nugaros, tačiau ji sakė, kad jis nejudintų jos dešinės kojos. Vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir ją išvežė į ligoninę, o po apžiūros ją išleido gydytis ambulatoriškai. Ji buvo nuėjusi pas medicinos ekspertus, jie apžiūrėjo. Neseniai pagal siuntimą buvo padarytas dešinės kojos MRT tyrimas. Dėl sužalojimo ji kreipėsi į draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)" (ten buvo draustas ją partrenkęs automobilis), turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, draudimo bendrovė jai išmokėjo 1887 eurus. Automobilio vairuotojas M. B. po įvykio atsiprašė, jis naujai striukei įsigyti (eismo įvykio metu jos vilkėta striukė suplyšo) davė 50 eurų. Daugiau jis žalos neatlygino (1 t., b. l. 42-44).
2018-11-25 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu (1 t., b. l. 10).
2018-10-24 eismo įvykio vietos plane, fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilis „Audi A4", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-16).
Iš 2018-10-29 specialisto išvados Nr. G 1463/2018(04) matyti, kad G. V. padaryti sužalojimai: dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs kraujo susikaupimu kelio sąnaryje, poodine kraujosruva, pereinančia į pakinklį ir blauzdą, skausmingais ir ribotais kelio sąnario judesiais, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, kairio kelio srityje, dešinės čiurnos srityje, pereinati į pėdą, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame momenyje. Sprando raiščių ir raumenų patempimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais medicininiais dokumentais. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais. G. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio kelio sumušimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 38-39).
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklausta nukentėjusioji, taip pat tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog M. B., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo, dėl to kliudė pėsčiųjų perėjoje iš kairės pusės judėjusią pėsčiąją G. V., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios bei su ja susitaikė, tai patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame kaltinamasis bei nukentėjusioji nurodė, jog M. B. nukentėjusiosios atsiprašė, susitarė, jog padarytą žalą, t. y. 500 Eur, atlygins iki liepos 1 d., bei sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.
Kaltinamasis M. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusios, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos, sumokėjo 150 Eur, o likusią dalį įsipareigojo atlyginti iki liepos 1 d. (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).
M. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t., b. 1. 112), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. 1. 114), dirbantis Lietuvos kariuomenėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir M. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis pažeidė KET ir jo padarytas KET pažeidimas lėmė eismo įvykį, kurio metu G. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Padaryta veika susijusi su KET nesilaikymu: kaltinamasis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiosios, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiosios, kurią turėtų praleisti, ir todėl kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją, kuriai dėl šio įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kilusias pasekmes, kurios negali būti vertinamos kaip itin skaudžios, taip pat į tai, kad kaltinamasis M. B. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, būdamas neteistas, blaivus, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiąja, iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, įsipareigojo atlyginti likusią žalą, į tai, kad kaltinamasis M. B. teisę vairuoti transporto priemones turi kiek daugiau nei 2 metus, per šį laikotarpį nėra baustas už KET pažeidimus, kas rodo, jog šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra atsitiktinis, be to, administracine tvarka patrauktas nebuvo ir už kitos rūšies administracinių nusižengimų įvykdymą, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis M. B. dirba Lietuvos kariuomenėje, o jo darbovietė nuo namų nutolusi apie 12 km, viešasis transportas iki darbovietės nevažiuoja, remiantis teismų praktika, jam baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, neskirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–644/2012).
Visgi, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam turėtų būti skiriama kita baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.). Įmokos dydis parinktinas įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo padarytą KET pažeidimą, kilusius padarinius (nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinamojo vairavimo patirtį (įvykio metu beveik 2 metai), taip pat aplinkybę, kad M. B. praeityje nėra baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
M. B. kardomosios priemonės neskirtos.
Nukentėjusioji G. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 67-69). Teismo posėdžio metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 177-178). Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. V. ADB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1859,23 Eur (1700 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 20,23 Eur kelionės išlaidoms į gydymo įstaigą ir 139 Eur gydymo išlaidų) (1 t., b. l. 74). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patikslino pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad prašoma suma yra 500 Eur. Tačiau teismui pateiktas susitaikymo protokolas liudija, kad dėl šios žalos atlyginimo nukentėjusioji ir kaltinamasis susitarė. Tai liudija, kad civilinio ieškinio klausimas išspręstas.
Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajai G. V. buvo skirta atstovė advokatė Vida Povilaitienė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. patikslinta pažyma Nr. (2.19)NTP-7-3279, iš kurios matyti, kad už G. V. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 280,54 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. V., patyrė išlaidų, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo (LR BPK 103 str.).
Daiktinis įrodymas - automobilis „Audi A4", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas saugoti M. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai M. B. nuosavybei.
Daiktinis įrodymas - Micro SD kortelė „Reboto", kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta M. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina neribotai M. B. nuosavybei (1 t., b. l. 31-33).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajai G. V. susitaikius ir baudžiamąją bylą M. B. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2019-05-30 susitaikymo protokolą tarp M. B. ir G. V., kuriame užfiksuota, kad M. B. susitaikė su nukentėjusiąja, ji jam atleido, 500 Eur padarytą neturtinę žalą M. B. įsipareigojo atlyginti iki 2019-07-01, G. V. pretenzijų kaltinamajam neturi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įspėti M. B., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Priteisti iš M. B. 280,54 Eur valstybei už nukentėjusiajai G. V. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinį įrodymą - automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas saugoti M. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai M. B. nuosavybei.
Daiktinį įrodymą - Micro SD kortelę „Reboto“, grąžintą M. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai M. B. nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.