- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-5984-760/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02322-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- N. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. prašymą suinteresuotam asmeniui N. B. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki ieškinio pareiškimo teismui dienos laikinai nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su pareiškėju, M. M., pagal jo gyvenamąją vietą iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje bei priteisti laikiną materialinį išlaikymą iš nepilnamečio sūnaus motinos N. B. sūnui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Prašo nustatyti 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti, šį terminą skaičiuojant nuo privalomosios mediacijos pabaigos.
Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas su sūnaus motina N. B. susituokę nebuvo. Susipažino apie 2009 m. 2013 m. kartu su N. B. ir jos vyresniąja dukterimi T. K. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, vėliau į Šiaurės Airijos Dungannon miestą. Ilgai kartu gyventi nepavyko, kadangi sūnaus motina N. B. pradėjo vartoti narkotikus, buvo netvarkinga, nesirūpino nei vaikais, nei šeimos reikalais. 2018 m. bendras gyvenimas nutrūko. N. B. gavo socialini būstą ir liko gyventi su abiem nepilnamečiais vaikais. Pareiškėjas nuomojo kitą butą ir sūnų M. pasiimdavo į savo namus kas antrą savaitgalį, nuolat bendravo elektroninėmis ryšių priemonėmis ir jų ryšys, kaip tėvo ir sūnaus, visuomet buvo ir yra stiprus. Visuomet gera valia (be teismo sprendimo) teikė sūnui M. M. materialinį išlaikymą, lėšas pervesdamas į N. B. sąskaitą. Likus dviem savaitėms iki praėjusių mokslo metų pabaigos, gavo pranešimą iš sūnaus mokyklos administracijos ir socialinės darbuotojos, kad vaikas nelanko mokyklos ir, kad negali gyventi su motina, nes motinos namuose yra antisanitarinės sąlygos. Jam paliepta pasiimti nepilnametį sūnų gyventi su savimi. Tą pačią dieną nuvažiavo į sūnaus mokyklą ir pasiėmė jį gyventi pas save. Nuo to laiko jis gyvena su pareiškėju. 2024 m. liepos 11 d. iš Šiaurės Airijos Dungannon vaiko teisių apsaugos skyriaus gavo pranešimą, kad vyksta jo nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenimo sąlygų tyrimas. Skyriuje paaiškino, kad jo nepilnamečiui vaikui M. M. gyventi su motina sąlygos yra netinkamos ir oficialiai jam perdavė nepilnamečio sūnaus globą. N. B. vyresnę dukterį T. K. paliko gyventi su močiute. Tuo metu N. B. buvo pagimdžiusi trečią vaiką A. B., kurią paliko gyventi su motina ir mergaitės tėvu, socialinių darbuotojų priežiūroje. 2024 m. rugpjūčio 5 d. su šeima grįžo gyventi į Lietuvą. Gyvena jo sutuoktinės I. M. mamai priklausančiame gyvenamajame name, jame visi deklaravę gyvenamąją vietą. Šiuo metu remontuoja gyvenamąjį namą ir plečia gyvenamąsias patalpas, kad būtų erdviau gyventi. Nepilnametis sūnus M. M. turi atskirą kambarį, visus reikalingus baldus ir priemones. Sūnus priimtas į (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasę. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė užsirašė į Užimtumo tarnybos įskaitą, kaip ieškantys darbo. Nepilnametis sūnus M. M. ir pats išreiškė norą nuolat gyventi su pareiškėju. Su nepilnamečio sūnaus motina N. B. gražiuoju susitarti labai sunku. Manytina, kad dėl narkotinių medžiagų naudojimo ji pati turi sunkių psichologinių problemų. Reikalinga pradėti rengtis naujiems mokslo metams, todėl pritaikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su pareiškėju.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. B. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka. Paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to kad Šiaurinės Airijos socialines darbuotojos buvo įtrauktos į jos šeimą, nes buvo susirūpinta dėl jos namų būklės. Jai teko persikraustyti gyventi pas draugę ir pateikė prašymą dėl socialinio būsto gavimo Šiaurės Airijoje. Kadangi M. M. sužinojo, kad ji yra prisiglaudusi pas draugę ir jis įvardino kad ji yra „benamė“, nepasitaręs su ja savavališkai pasiėmė sūnų M. M. iš mokyklos. Priekaištų jam neturėjo, nes abu yra jo tėvai. Jis pradėjo ją šmeižti, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaikas liks gyventi su juo. Ji su tuo nesutiko, nes žinojo, kad M. M. greitu metu vyks į gyventi į Lietuvą. Neprieštaravo, kad sūnus M. M. būtų su tėvu iki tol kol jis išvažiuos į Lietuvą ir grąžins jai vaiką prieš išvykdamas, tačiau jis pasidarė kitą dokumentą sūnui M. M. ir išsivežė jį į Lietuvą. Šiaurės Airijoje buvo išduotas teismo orderis neišvežti sūnaus M. M. be jos sutikimo. Sutikimo ji nebuvo davusi ir M. M. savavališkai išvežė sūnų iš Šiaurinės Airijos į Lietuvą. Šiaurinėje Airijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savavališko vaiko išvežimo. Taip pat buvo susisiekta su Lietuvos instancijomis ir pranešta dėl situacijos. Kartu su atsiliepimu suinteresuotas asmuo pateikė teismo orderį ir teismo sprendimą.
Išvadą teikianti institucija byloje 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko M. M. teises ir teisėtus interesus tikslinga iki civilinės bylos baigties nustatyti M. M. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu M. M., priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M. iš motinos N. B., laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teisės paskirti vaiko tėvą M. M.. Išvadoje taip pat nurodyta, kad 2024-09-09 gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su M. M.. Vaikas paaiškino, kad šiuo metu gyvena su tėčio šeima, jo niekas neskriaudžia, labai gerai sutinka su tėčio žmona Ieva. Jis nori gyventi su tėčio šeima, į Airiją pas mamą grįžti nenori.
2024 m. rugsėjo 11 d. institucija pateikė papildomus dokumentus – tarnybinių pranešimų kopijas bei šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto kopijas, kurių pagrindu nurodyta, kad 2024-08-12 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautas Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijos centrinės institucijos persiųstas N. B. prašymas dėl galimai neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvežto vaiko M. M., sugrąžinimo į Jungtinę Karalystę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams, sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iki ieškinio pareiškimo teismui grindžia tuo, kad vaikas šiuo metu gyvena Lietuvoje, kad reikalinga ruoštis naujiems mokslo metams. Tvirtina, kad sūnus yra išreiškęs pageidavimą likti nuolat gyventi su tėvu. Nurodo, kad su nepilnamečio sūnaus motina N. B. susitarti labai sunku, ji turi sunkių psichologinių problemų, galimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Teismas, įvertinęs prašyme ir jo prieduose pateiktą informaciją konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad Šiaurės Airijos vaiko teisių institucija buvo laikinai perdavusi sūnų M. M. pareiškėjui, kol bus baigtas tyrimas dėl vaiko mamos N. B. netinkamų gyvenamojo būsto sąlygų.
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. tarnyboje gautas Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijos centrinės institucijos persiųstas N. B. prašymas dėl galimai neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvežto pareiškėjos N. B. vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), sugrąžinimo į Jungtinę Karalystę. Nurodyta, kad vaiko tėvai susituokę nebuvo, vaikas nuo gimimo gyveno Šiaurės Airijoje. Prašyme nurodyta, kad 2024 m. liepos 31 d. kompetentingo Jungtinės Karalystės teismo nutartimi buvo uždrausta vaiką M. M. išvežti iš Jungtinės Karalystės, tačiau vaiko tėvas nepaisė teismo nutarties ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. keltu su vaiku išvyko iš šalies. Jungtinės Karalystės kompetentingas teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatė vaiko M. M. gyvenamąją vietą su motina. Tarnybos turimais duomenimis, suinteresuotas asmuo N. B. jau kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl galimybės gauti nemokamą teisinę pagalbą teikiant prašymą Vilniaus apygardos teismui dėl leidimo sugrąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę išdavimo.
Šią informaciją, t. y. dėl galimai neteisėtai iš Šiaurės Airijos išvežto nepilnamečio M. M., patvirtina ir suinteresuoto asmens N. B. paaiškinimai bei pateiktų Šiaurės Airijos kompetentingų institucijų dokumentų kopijos – 2024 m. rugpjūčio 6 d. orderio dėl uždraudimo išvežti sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos (Šiaurės Airijoje) be mamos N. B. sutikimo bei 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo sprendimo dėl inicijuoto vaiko grąžinimo mamai N. B. proceso Šiaurės Airijoje.
1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatomis, kiekvienas asmuo, teigiantis, kad jo nepilnametis vaikas buvo neteisėtai išvežtas į užsienio valstybę arba yra laikomas joje pažeidžiant asmeniui suteiktas globos teises, numatytas 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnyje, turi teisę kreiptis į valstybės, iš kurios buvo išvežtas vaikas, centrinę instituciją, arba valstybės, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinę instituciją dėl tarpininkavimo siekiant vaiko grąžinimo, arba kreiptis tiesiogiai į valstybės, į kurią buvo išvežtas vaikas, kompetentingą teismą dėl galimai neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.
Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo 16 straipsnyje numatyta, kad gavusi pranešimą apie neteisėtą išvežimą ar laikymą, nurodytą 3 straipsnyje, Susitariančiosios Valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal šią Konvenciją, arba sprendžia dėl globos teisių iš esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo minėto pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pagal šią Konvenciją.
Taigi, nors institucija pirminėje išvadoje nurodė, kad sutinka su pareiškėjo prašyme nurodytais reikalavimais, tačiau vėlesni tos pačios institucijos pateikti dokumentai patvirtina, kad Šiaurės Airijoje inicijuotas procesas dėl galimai neteisėtai išvežto nepilnamečio M. M. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos (Konvencijos 3 straipsnio pagrindu), todėl nagrinėjamoje situacijoje teismas neturi jokio pagrindo šia išvada vadovautis, kadangi ji pateikta nevisapusiškai įvertinus situaciją esamoje byloje bei neatsižvelgiant į savalaikiai gautus užsienio institucijų pranešimus.
Atsižvelgiant į aptartą tarptautinės teisės reglamentavimą bei į faktines byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad turimais duomenimis teismas neturi kompetencijos spręsti klausimą dėl vaiko M. M. gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjamoje situacijoje, todėl pareiškėjo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.