- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- 1-49-900/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70518-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- L. V., B. B.
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį ((duomenys neskelbtini)) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. įžūliu elgesiu kitų asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2015 m. gruodžio 23 d. apie 23⁵⁵ val. viešojoje vietoje – kavinėje bare „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), be priežasties stikliniu buteliu sudavė nukentėjusiajam L. V. tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, padarydamas jam kaktos ir nosies žaizdas, kaktos odos nubrozdinimus, abiejų poakinių sričių poodinių kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesunkiai sužalojo sveikatą, o būtent: 2015 m. gruodžio 23 d. apie 23⁵⁵ val. viešojoje vietoje – kavinėje bare „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), susigrūmęs su nukentėjusiuoju B. B. ir, abiem nugriuvus ant žemės, buvusiomis stiklinio butelio šukėmis nukentėjusiajam B. B. padarė dešiniojo riešo ir dilbio pjautinę žaizdą su daliniu dešiniojo riešo stipininės lenkiamosios sausgyslės pažeidimu, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. kaltę pripažino ir paaiškino (1 t. 109-111, 115-116, 120-121, 130 b. l.; 2 t. 73-76, 79-81, 85-86 b. l.), kad 2015 m. gruodžio 23 d. apie 20⁰⁰ val. jis su sutuoktine Ž. Š., sūnumis T. Š. ir M. Š. atėjo į kavinę – barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 23³⁰ val. susiruošė namo. Prieš tai buvo išgėręs apie 50 g. degtinės. Sutuoktinė jau stovėjo apsivilkusi paltą ir laukė, kol sumokės. Ji buvo atsisukusi veidu į jų staliuką, nugara į barą, kai jai iš už nugaros priėjo nepažįstamas, akivaizdžiai girtas vyras ir nepadoriais gestais imitavo liečiantis sutuoktinės krūtis ir sėdmenis. Vyras sutuoktinės nelietė, tačiau iš šono toks jo elgesys atrodė nepadorus. Po to apgirtęs vyras nuvinguriavo prie baro. Toks vyro elgesys jo sūnui M. Š. pasirodė įžeidžiantis. Kadangi baras buvo šalia stalelio, jis spėjo išgirsti, kad sūnus kažką pasakė vyrui. Tarp jų staiga kilo konfliktas ir nepažįstamasis puolė ant jo sūnaus mėgindamas jam suduoti. Pamatęs grėsmę sūnui ir norėdamas jį apginti, čiupo ant stalo buvusį tuščią degtinės butelį ir trenkė nepažįstamajam į galvą. Šalia baro buvęs dar vienas nepažįstamas vyras šoko ant jo ir jie su tuo vyru nugriuvo ant grindų. Su minėtu vyru ant grindų grūmėsi gal 10 sekundžių. Jis vyrui smūgių nesudavė, tik stengėsi išvengti smūgių ir išsivaduoti iš vyro glėbio, abu ritosi ant grindų. Gali būti, kad, jiems besigrumiant, stiklo šukėms, kurios buvo ant žemės, vyrui ir buvo padarytas sužalojimas. Išsivadavęs iš antro vyro glėbio, jis atsistojo ir su šeima išėjo iš baro. Nematė, ar vyras, su kuriuo grūmėsi, liko gulėti ant grindų, ar atsistojo, nes nuo grindų atsistojo pirmasis. Vyras, kuriam jis sudavė buteliu, stovėjo užsiėmęs kaktą, ant kaktos matėsi truputį kraujo.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. Š. kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 23 d. su šeima susirinko kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ palydėti besibaigiančių darbo metų. Iš anksto čia rezervavo staliuką. Pavakaroję, atsiskaitę su kavinės darbuotojais, ruošėsi eiti namo. Sutuoktinė jau buvo apsivilkusi paltą, stovėjo prie staliuko, kai prie jos iš nugaros priėjo asmuo Nr. 1 ir, apkabinęs ją, lietė jos krūtis, sėdmenis, imitavo judesius. Jis tuo metu sėdėjo prie stalelio. Jiems nepatiko tokie vyro veiksmai. Vyras Nr. 1 apsisuko ir nuėjo. Jo sūnus M. nuėjo paskui jį ir pasakė, kad šis negražiai elgiasi. Negirdėjo, ką konkrečiai pasakė jo sūnus, nes aplink buvo šurmulys, grojo muzika. Sūnus M. apsisukęs norėjo grįžti prie jų staliuko, bet vyras Nr. 1 agresyviai jį puolė. Bent kaltinamajam atrodė, kad agresyviai puola. Pagalvojęs, kad gali įvykti kas nors baisaus, jei neįsikiš, griebė nuo staliuko tuščią degtinės butelį ir vieną kartą sudavė juo vyrui Nr. 1 į kaktą. Butelis sudužo. Paleido jį ant žemės, rankose nieko neliko. Tada ant jo puolė prie baro sėdėjęs vyro Nr. 1 draugas, t. y. vyras Nr. 2, ir užgriuvo. Jie abu pargriuvo ant žemės šalia trečio staliuko minkštasuolio. Ten galėjo būti pabirę sudužusio butelio šukių. Jis bandė išsilaisvinti, kad galėtų atsistoti. Prie jo priėjo sūnus M. ir liepė eiti lauk, kad neįsiveltų į dar didesnį konfliktą. Jie išėjo iš baro. Matė, kad vyras Nr. 1 stovėjo šalia nugriuvusiojo užsiėmęs kaktą, lyg ir kruvinas. Nematė, kaip nuo žemės atsikėlė vyras Nr. 2. Po kelių dienų sužinojo, kad nukentėjo ir vyras Nr. 2. Nesijaučia, kad būtų sužalojęs pastarąjį. Šiek tiek pervertino situaciją, persistengė. Gailisi, kad trenkė buteliu vyrui Nr. 1. Supranta, kad dėl jo veiksmų įvyko nelaimė, buvo sužaloti du žmonės. Girtumas jo veiksmams įtakos neturėjo. Kreipėsi į advokatą ir su juo nuvyko į policiją. Buvo susitikęs su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, atlygino patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis L. V. parodė, kad 2015 metais prieš Kalėdas su B. B. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Atėjo apie 23⁰⁰ val. ir nuėjo prie baro. Išgėrė po bokalą alaus. Po to išėjo į lauką, bet greitai grįžo atgal. Prieš 24⁰⁰ val. norėjo dar kažką užsisakyti prie baro, bet jam trenkė į viršugalvio kairę pusę. B. B. stovėjo jam iš dešinės, sukosi ir irgi gavo smūgį. Sudavusio žmogaus nematė. Jis (L. V.) patyrė didelį galvos skausmą. Po smūgio prarado sąmonę ir atsigavo lauke. Nežino, kas jį išvedė. Jis buvo kruvinas ir nesuprato, kas įvyko. Ligoninėje jam suteikė pirmąją pagalbą – susiuvo žaizdą. Specialistai nustatė galvos ir nosies žaizdas. Jis yra bedarbis, todėl gydėsi namuose. Tris mėnesius gėrė nuskausminamuosius vaistus. Privačioje gydymo įstaigoje, neprisimena kokioje, ištraukė siūlus. Už paslaugą sumokėjo pinigus, kvito neturi. Visą tą laiką negalėjo išeiti iš namų, nes žaizdos atrodė baisiai. Maistą į namus atveždavo tėvai, draugai. Įvykio metu buvau neblaivus. Neblaivumas netrukdo prisiminti aplinkybių. Spėja, kad kaltinamasis buvo visiškai girtas ir dėl to jam trenkė.
Nukentėjusysis B. B. parodė, kad 2015 m. gruodžio 23 d. susitiko su L. V. ir apie 23³⁰ val. nuėjo atšvęsti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Prie baro užsisakė alaus, išgėrė, pasikalbėjo. Buvo apie 23⁵⁰ val., kai sugalvojo išeiti. Išėję persigalvojo ir grįžo atgal. Grįžę nenusirengę priėjo prie baro. L. V. stovėjo šalia jo. Jis atsisuko į L. V. paklausti, ką jie gers, ir pamatė, kaip žmogus trenkė L. V. per galvą. Netrukus ir jis pajuto smūgį ir „atsijungė“. Jo ranka stipriai kraujavo. Žmogus davė diržą susiveržti. L. V. vaikščiojo kruvinas.
Iki įvykio žmogaus, kuris trenkė, nematė, su juo nebendravo ir nekonfliktavo. Jis nesuprato konflikto esmės, kas įvyko. Mano, kad yra draugiškas, nekonfliktiškas žmogus. Nesąmonė, kad jo draugas pristojo prie kaltinamojo sutuoktinės. Prieš smūgiuodamas kaltinamasis stovėjo tarp jo ir L. V. už nugaros. Gavęs smūgį, L. V. susvirduliavo, kažką šaukė, bet nugriuvęs nebuvo. Kai kaltinamasis sudavė L. V. į galvą, pabiro šukės. Kaltinamojo rankoje matė dūžtantį daiktą – bokalą ar butelį. Negali atsakyti, ar draugas buvo be sąmonės. L. V. veidas kraujavo. Norėjo sulaikyti L. V., kad tasai nenugriūtų. Jis (B. B.) žengė žingsnį arčiau draugo, kad jį palaikytų, bet pats gavo smūgį į kairę galvos pusę toje vietoje, kur galva jungiasi su kaklu. Nematė, kas jam sudavė į galvą. Mano, kad jam sudavė kumščiu. Iš jo (B. B.) dešinės rankos riešo per sausgyslę pradėjo bėgti kraujas. Pamatęs kraujuotą ranką, nelabai suprato, kad jo ranka perpjauta. Nesuprato, kas vyksta. Su kaltinamuoju nebuvo nugriuvęs ir susirėmęs. Ten net nėra kur nugriūti. Atstumas tarp baro ir staliukų yra apie 1 metras. Įvykis įvyko per vidurį tarp antro ir trečio staliuko, kur yra kolona.
Ligoninėje B. B. susiuvo žaizdą rankoje. Chirurgas stebėjosi, kad ranka dailiai perpjauta. Ekspertas nustatė dešinės rankos dilbio sausgyslės pažeidimus aštriu daiktu. Dvi savaites negalėjo apsirengti ir nusirengti. Du mėnesius jautė skausmą, stengėsi nieko nedaryti. Tris savaites lankėsi reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Jam atliko įvairias procedūras: magnetinį impulsą, ultramagnetą, šildymus, masažus, mankštos pratimus. Gėrė papildus, kad atsistatytų, sustiprėtų kraujas, vaistus, kad suminkštintų randus. Per gijimo ir gydimosi laikotarpį prarado atlyginimą. Nors turėjo nedarbingumo pažymėjimą, bet (duomenys neskelbtini) ligos pašalpos nemokėjo, nes įvykio metu jis buvo neblaivus. Dirbti pradėjo po 2,5 mėnesio. Dirba padangų montuotoju, yra dešiniarankis. Dabar dirbant buvusi sužalota ranka greičiau pavargsta, tirpsta, traukia mėšlungis.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 60 b. l.) teigiama, kad L. V. nustatytos kaktos ir nosies žaizdos, kaktos odos nubrozdinimas, abiejų poakinių sričių poodinės kraujosruvos, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais paveikus veidą. Nėra galimybės atsakyti, kuo buvo padaryti sužalojimai, nes nėra aprašytas žaizdų makromorfologinis vaizdas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 55 b. l.) nurodyta, kad B. B. nustatyta dešiniojo riešo ir dilbio pjautinė žaizda su daliniu dešiniojo riešo stipininės lenkiamos sausgyslės pažeidimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu paveikus dešinę ranką. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. B. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo riešo ir dilbio pjautinės žaizdos su daliniu dešiniojo riešo stipininės lenkiamos sausgyslės pažeidimu jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 22-31 b. l.) užfiksuota įvykio vietos - kavinės - baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Tyrimui naudingų objektų ar pėdsakų neaptikta.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamajam V. Š. inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo. Nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam L. V. viešoje vietoje tuščiu buteliu trenkė per galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrukdymą sukėlusius sužalojimus. Fizinio smurto prieš nukentėjusįjį L. V. panaudojimo priežastis neaiški, todėl laikoma, kad kaltinamasis taip pasielgė be priežasties. Tokiu įžūliu elgesiu kaltinamasis kitų asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Išnagrinėjęs bylą, teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinamojo versija, esą jis veikė būtinosios ginties sąlygomis (gynė sūnų M. Š.), ar aplinkybė, kad kaltinamasis būtų grūmęsis su nukentėjusiuoju B. B., abu būtų nugriuvę ant žemės ir grumtynių metu buvusios butelio šukės nukentėjusiajam B. B. būtų sužalojusios dešinę ranką. Greičiau nukentėjusiojo B. B. dešinę ranką sužalojo krentančios stiklinio butelio šukės, kai pastarasis artinosi prie sužaloto draugo L. V., kad jį prilaikytų ir šis nenuvirstų, t. y. nukentėjusiajam B. B. stovint, o ne grumiantis, ritantis su kaltinamuoju ant grindų.
Nusikalstamas nerūpestingumas – neatsargi kaltės rūšis, kai nusikalstamą veiką darantis asmuo pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti veikos pavojingą ar rizikingą pobūdį ir numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti neigiamai padariniai, bet to nepadarė. Kitaip tariant, asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai, jei nebuvo nepakankamai rūpestingas, atidus, dėmesingas. Teismo nuomone, nukentėjusiajam B. B. kilusios pasekmės didžia dalimi priklausė nuo nukentėjusiojo B. B. kūno padėties, atstumo iki nukentėjusiojo L. V. ir kaltinamojo bei reakcijos į neteisėtus kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusįjį L. V.. Kaltinamasis nei turėjo, nei būtų galėjęs numatyti, kuriuo momentu, kaip pasisuks nukentėjusysis B. B., kaip greitai ir kiek arti jis prieis prie sužaloto nukentėjusiojo L. V., o jei nukentėjusysis B. B., pvz., būtų traukęsis atgal ir bėgęs nuo sužaloto nukentėjusiojo L. V., tokios sunkios pasekmės vienareikšmiškai nebūtų kilusios. Pripažinus, kad nukentėjusiojo B. B. sužalojimas - labiau atsitiktinis, o ne dėsningas (įprastai tokiais atvejais būdingas) dalykas, kaltinamasis dėl pagal BK 139 straipsnio 1 dalį inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
2017 m. sausio 1 d. neteko galios BK 284 straipsnio 2 dalis ir dabar BK 284 straipsnį sudaro viena dalis. Kaltinamajam V. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį inkriminuota veika į veiką pagal BK 284 straipsnį neperkvalifikuojama, nes ji nelengvina kaltinamojo padėties ir neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 1-2 d.).
Už nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, [...], visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 284 str. 1 d.).
Kaltinamojo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.) kategorijai. Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra vedęs, į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos ar VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registrus neįtrauktas (1 t., 132, 134, 136-137 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad atvyko į policiją, prisipažino padaręs pagal BK 284 straipsnio 1 dalį inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, apgailestavo; atsiprašė nukentėjusiojo L. V.; atlygino jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis V. Š. ir nukentėjusieji L. V. ir B. B. 2016 m. gruodžio 21 d. pasirašė susitaikymo protokolą, prašo, pritaikius BK 38 straipsnį, atleisti kaltinamąjį V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu nagrinėjamą baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis V. Š. prisipažino padaręs pagal BK 284 straipsnio 1 dalį inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailėjosi ją padaręs, atsiprašė nukentėjusiojo L. V. (ir B. B.), susitaikė su juo (-ais); atlygino turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas 2 600 € (lygiomis dalimis kiekvienam nukentėjusiajam po 1 300 €), padengė atstovavimo išlaidas, sumokėdamas 1 300 € (lygiomis dalimis kiekvienam nukentėjusiajam po 750 €) (2 t., 135-138 b. l.). Kaltinamasis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka (1 t., 138-139 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kitų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį V. Š. neigiamai, nėra. Ar kaltinamasis pakeis požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir pasimokys iš savo klaidų, parodys laikas. Susiklosčiusioje situacijoje teisėja parodo jam pasitikėjimą ir atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.
Civilinis ieškovas L. V. 2016 m. kovo 30 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 € turtinės žalos ir 1 500 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 181-182 b. l.). Civilinis ieškovas B. B. 2016 m. kovo 31 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 870 € turtinės žalos ir 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t, 183-196 b. l.). 2016 m. gruodžio 21 d. susitaikymo protokolu civiliniai ieškovai L. V. ir B. B. atsisakė pareikštų civilinių ieškinių. Nenustatęs, kad civilinių ieškinių atsisakymas prieštarautų imperatyvioms normoms ar viešajam interesui, teismas priima civilinių ieškinių atsisakymą ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukia (BPK 113 str. 2 d., CPK 293 str. 4 p.).
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė, siekdama užtikrinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. V. ir B. B. civilinius ieškinius, 2016 m. birželio 1 d. nutarimu (2 t., 90-91 b. l.) laikinai (6 mėn.) apribojo nuosavybės teises į kaltinamajam V. Š. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi (3 t., 3-4 b. l.), siekdamas užtikrinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. V. civilinį ieškinį dėl 150 € turtinės ir 1 500 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. B. civilinį ieškinį dėl 870 € turtinės ir 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki bylos išnagrinėjimo ir baigiamojo teismo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos nutarė iš naujo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam V. Š. nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini) dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viso vidutinė rinkos vertė 63 427 € (BPK 116 str.).
Kadangi civiliniai ieškovai L. V. ir B. B. atsisakė civilinių ieškinių ir teismas jų atsisakymą priėmė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas tuoj pat (BPK 151 str. 8 d.).
Išaiškinti V. Š., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju yra sąlyginis. Jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 m. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 m. padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3-4 d.).
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 29 d. pareiškė dalinį civilinį ieškinį dėl 55,07 € turtinės žalos už nukentėjusiajam L. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo priteisimo. Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 25 d. anksčiau pateiktą dalinį civilinį ieškinį papildė ir prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. 197,59 € turtinės žalos už nukentėjusiesiems L. V. ir B. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (1 t., 67-69, 178-180 b. l.). Kaltinamasis V. Š. naudos gavėjui į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą savanoriškai sumokėjo 197,59 € (2 t., 87 b. l.). Tokiu atveju civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos dalinis ir papildyti civiliniai ieškiniai atmetami.
Kaltinamajam V. Š. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 122-124 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: CD-R su kavinės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų užfiksuotu vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, paliekamas saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); nukentėjusiajam B. B. po apžiūros grąžinti marškiniai, striukė ir kelnės (2 t., 49-50 b. l.) paliekami neribotai jo kaip teisėto savininko nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, BPK 139, 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymą jam ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
V. Š. išteisinti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius inkriminuotos veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Baudžiamosios bylos dalį, susijusią su civilinio ieškovo L. V. 2016 m. kovo 30 d. civiliniu ieškiniu dėl 150 € turtinės ir 1 500 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei su civilinio ieškovo B. B. 2016 m. kovo 31 d. civiliniu ieškiniu dėl 870 € turtinės ir 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nutraukti.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 29 d. dalinį civilinį ieškinį dėl 55,09 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo, 2016 m. kovo 25 d. papildytą civilinį ieškinį dėl 197,59 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. Š. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį, panaikinti nedelsiant.
V. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: CD-R su kavinės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų užfiksuotu vaizdo įrašu, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje; B. B. grąžintus marškinius, striukę ir kelnes palikti neribotai jo kaip teisėto savininko nuosavybei.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.