Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Rytų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-08-12 nutarties, priimtos pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Pohjola Finance“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2010-09-01 tarp UAB „Pohjola Finance“ ir UAB „Rytų ūkis“ sudaryta Sutartis dėl paskolos suteikimo (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Pohjola Finance“ suteikė UAB „Rytų ūkis“ 477 036,73 eurų paskolą, kurią skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2016-01-01 (b. l. 142-154). 2011-01-17 šalys pasirašė Sutartinio įkeitimo lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užtikrintos skolininko prievolės pagal Sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais (b. l. 100-103). 2011-01-31 šalys susitarė dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo pratęsė paskolos panaudojimo terminą bei Sutarties mokėjimų grafiką, nekeisdami galutinio paskolos pagal Sutartį grąžinimo termino (b. l. 156-159). 2011-06-16 kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl įspėjimo įteikimo skolininkui UAB „Rytų ūkis“ (b. l. 50-51), kadangi skolininkas tinkamai Sutarties nevykdė, todėl kreditorius vienašališkai ją nutraukė ir tokiu būdu įgijo teisę pradėti priverstinį išieškojimą iš Sutartinio įkeitimo lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto turto.

2011-07-20 skolininkui UAB „Rytų ūkis“ buvo išsiųstas įspėjimas dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 93).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas neturėjo ir negalėjo tenkinti kreditoriaus pareiškimo, nes kreditoriaus veiksmai šioje situacijoje prieštarauja sutartinių santykių dalyvių sąžiningo veikimo, kooperacijos bei bendradarbiavimo principams. Pažymėjo, kad skolininkas ryžosi pasiskolinti, o kreditorius apsisprendė paskolinti tokią didelę pinigų sumą tik dėl, to kad ženklią dalį (200 000 eurų) už suteiktą paskolą planuojamos įsigyti žemės ūkio technikos kainos skolininkui turėjo kompensuoti Nacionalinė mokėjimo agentūra, tačiau nuo skolininko nepriklausančių aplinkybių minėta išmoka buvo vėluojama išmokėti, todėl šalys 2011-01-31 susitarė paskolos dalį, t. y. 200 000 eurų, padengti išduodant paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2011-07-07 kreditorius kreipėsi į notarą dėl vykdomojo išrašo išdavimo dėl vekselyje nurodytos 200 000 eurų sumos išieškojimo, o jau 2011-08-09 kreipėsi į teismą ne dėl 277 036,73 eurų pagrindinės skolos likučio išieškojimo iš kilnojamųjų daiktų vertės, o dėl visos paskolos sumos. Skolininko nuomone, kreditorius nesąžiningai kreipėsi į teismą su pareiškiu dėl išieškojimo iš įkeisto turto ir tos sumos, kurios patenkinimą jis gaus vykdomojoje byloje pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Todėl skundžiama nutartis ta apimtimi, kuria nuspręsta ne ginčo tvarka iš skolininko išieškoti 200 000 eurų daugiau nei iš tikro yra pagrindinės skolos likutis pagal Sutartį, yra nepagrįsta ir naikintina. Atitinkamai neteisėta bei naikintina ta skundžiamos nutarties dalis, kuria visam kilnojamajam turtui pritaikytas areštas bei nuspręsta jį perduoti kreditoriui.Skundžiama nutartimi teismas visiškai neanalizuodamas kreditoriaus pareiškimo turinio pagrįstumo, priėmė neteisėtą sprendimą dėl 470 063,55 Lt baudos išieškojimo. vėluojant skolininkas paprastu neprotestuotinu

Šalys Sutartyje susitarė dėl paskolos grąžinimo dalimis nustatytais terminais. Išmokos negavimas neatleidžia skolininko nuo pareigos pagal Sutartį grąžinti paskolą. Skolininkas privalėjo įvertinti paramos (išmokos) negavimo riziką.2011-01-31 paprastasis neprotestuotinas vekselis 200 000 eurų sumai buvo išduotas kaip prievolių įvykdymo pagal Sutartį užtikrinimo priemonė, o ne atsiskaitymo priemonė, kaip teigia skolininkas. Šalys susitarė (Sutarties 2011-01-31 pakeitimo sąlygų 2 punktas), kad bet kuris mokėjimas pagal vekselį yra laikomas mokėjimu pagal Sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole (skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt.), šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Netesybos (bauda) yra laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti, kadangi šalys tai aptaria sutartyje ir abi dėl to sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė įkeitimo teisnius santykius reglamentuojančias procesines ir materialines teisės normas.

Pagrindinis argumentas, patvirtinantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-05-26 nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, apelianto (skolininko) nuomone, yra tai, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl visos Sutartyje numatytos paskolos sumos priverstinio išieškojimo, kadangi apmokėti daliai paskolos buvo išduotas vekselis. Be to, apeliantas pažymėjo, kad skundžiama nutartimi teismas, neanalizuodamas kreditoriaus pareiškimo turinio pagrįstumo, priteisė kreditoriui neprotingai didelę netesybų (baudos) sumą. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos ir įkeitimų bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos (įkeitimo) įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos (įkeitimo) teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos (įkeitimo) procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos (įkeitimo) šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad kreditoriaus ir skolininko (įkeistų daiktų savininko) ginčų dėl skolos dydžio, baudos apskaičiavimo pagrįstumo ir jos dydžio hipotekos teisėjas nenagrinėja. Kreditorius, vienašališkai nutraukęs paskolos sutartį dėl to, kad skolininkas paskolos sutartyje nustatytais terminais negrąžino jam suteiktos paskolos, įgijo teisę kreiptis ypatingosios teisenos tvarka į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo iš įkeisto kilnojamojo turto. Hipotekos teisėjas pagrįstai, priėmęs kreditoriaus pareiškimą areštuoti įkeistus daiktus ir perduoti juos kreditoriui, patikrinęs, jog egzistuoja visos CK ir CPK numatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, nukreipiant išieškojimą į įkeistą kilnojamąjį turtą, nustatęs, jog šalys buvo sutarusios dėl skolininkui priklausančio turto įkeitimo, kreditorius pareiškime nurodė, kad skolininkas skolos negrąžino, įkeistų daiktų neperdavė, nutarė priverstinai išieškoti iš skolininko kreditoriui pareiškime nurodytą sumą, areštuojant skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, įkeista Sutartinio įkeitimo lakštu, ir perduodant tą turtą kreditoriui, kuris įpareigotas jį parduoti CK 4.219 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl kitų skolininko atskirajame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad anksčiau aptarti skolininko atskirojo skundo argumentai, susiję su Sutarties pagrindu tarp UAB „Pohjola Finance“ ir UAB „Rytų ūkis“ kilusio ginčo nagrinėjimu iš esmės, gali būti teismo vertinami skolininkui pareiškus ieškinį bendrąja ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priverstinis vykdymas hipoteka ar įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus 5 skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinį vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).

Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-08-12 nutartis paliktina nepakeista. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti skolininko UAB „Rytų ūkis“ atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-08-12 nutartį palikti nepakeistą.