Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjant pareiškėjo skundą pažymėtina, kad teismas nenustatinėja konkretaus svertinių taškų skaičiaus pagal OASys metodiką, nes tai nėra priskirta teismų kompetencijai ir funkcijoms. Teismas šioje byloje patikrina OASys metodikos taikymo teisėtumą, t. y. ar OASys vertinimą atlikę subjektai kompetentingi tai daryti; ar vertinimą atliko vadovaudamiesi OASys metodikos kriterijais, išdėstytais OASys vadove.

Pažymėtina, kad pareiškėjas sutiko ir savo parašu patvirtino, jog jo asmenybė būtų įvertinta naudojant OASys metodiką (b. l. 40-41).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 137 straipsnyje reglamentuoti socialinės reabilitacijos tikslai, veiksmai ir priemonės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai: 1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; 2) kriminogeninių veiksnių nustatymas; 3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).

Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą vadovaujamasi Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 3 punktas (toliau – Aprašas) nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų efektyvumo vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarką bei kitus klausimus.

BVK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šioje dalyje numatytas sąlygas. Nurodyto straipsnio 1 dalies 5 punkte viena iš sudėtinių sąlygų yra ta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Taigi, šiuo atveju naudojantis OASys metodika, pareiškėjo J. S. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas siekiant pakartotinai įvertinti pagal OASys metodikos kriterijus pakartotinio nuteisimo rizikos lygį, galintį turėti įtakos pareiškėjo perkėlimui į lengvąją grupę.

Aprašo IV dalyje nustatyti bendri ir specialūs kvalifikaciniai reikalavimai specialistams, naudojantiems nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo metodikas: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausius metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą (15.1. p.); turėti patirties atliekant individualius įvertinimus (15.2. p.); turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus (15.3. p.); būti baigus tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti baigimo pažymėjimą (15.4 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Pareiškėjui 2021-06-25 buvo atliktas pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką. Vertinimą atliko 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė L. R. ir psichologė A. B.-C. (b. l. 54). Atlikus OASys įvertinimą, pareiškėjui nustatytas bendras svertinis taškų skaičius (131 taškai) ir nustatyta aukšta pakartotinio nuteisimo rizika (b. l. 74). Atliekant vertinimą buvo remiamasi šiais informacijos šaltiniais: apklausa, ankstesni teistumai, ankstesnis OASys vertinimas, asmens byla, OASys savęs įvertinimas, psichologo vertinimas (b. l. 55).

Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu OASys sistemos vertinimą atliko Marijampolės PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė L. R. ir psichologė A. B.-C., todėl vertintina šių specialisčių kvalifikacija.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė L. R. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020-12-17 įsakymu Nr. 28/08-633 nuo 2020-12-21 perkelta iš 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistės (vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupė – 12) pareigų į 2-ojo Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės – vertintojos (vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupė -10) pareigas (b. l. 78).

Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2019-03-29 įsakymu Nr. 4/07-54 patvirtintą 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialisto pareigybės aprašymą (b. l. 80-81), su kuriuo pasirašytinai susipažinusi L. R., pareigūnas, einantis šias pareigas, vykdo: socialinės reabilitacijos darbą su būrio nuteistaisiais (5.1. p.); nuteistajam, atitinkančiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas ir pasirašiusiam raštišką sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime, vertina pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys (5.21. p.); nuteistąjį įvertinęs pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinio metodiką OASys, parengia socialinio tyrimo išvadą ir pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos sekretoriui (5.22. p.).

Psichologė A. B. – C. yra baigusi Vytauto Didžiojo universitetą ir įgijusi psichologijos bakalauro ir magistro laipsnius (duomenys administracinėje byloje Nr. I1-1514-644/2021). 2017-07-14 Įvadinio mokymo kursų baigimo pažymėjimas Nr. ĮM-5176 patvirtina, kad ji išklausė 128 akademinių valandų kursus, jai suteikta teisė vykdyti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (b. l. 83). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymų centras patvirtino, kad ji išklausė 31 ak. val. kursą tema ,,Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys taikymas“ (b. l. 82). Iš Marijampolės pataisos namų 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkės 2020-04-01 Tarnybinio pranešimo Nr. 14/07K-693 (duomenys administracinėje byloje Nr. I1-1514-644/2021) matyti, kad Marijampolės PN psichologė A. B. – C. dirbo su 445 nuteistaisiais, atliko jų pirminį vertinimą, suicidinio elgesio rizikos vertinimą, nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą, ruošė jų dokumentus dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės <...>.

Marijampolės PN direktorius 2019-03-29 įsakymu Nr. 4/07-54 patvirtino 2-ojo Resocializacijos skyriaus psichologo pareigybės aprašymą (b. l. 86-87); kuris taikytinas A. B. – C.), kurio 4.11 p. numatyta, kad ji vykdo įstaigos vadovo pavedimus, susijusius su psichologo funkcijomis.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad abi specialistės yra susipažinusios su šios sistemos taikymo principais, metodais ir visais reikalavimais, OASys metodo taikymas patenka į jų pareigybės aprašymą, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos buvo pakankamai kvalifikuotos atlikti pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti nurodytų specialisčių kompetencija atlikti pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą.

Iš atlikto OASys metodikos 4-os dalies vertinimo matyti, kad buvo vertinamas išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti kriterijus, kuris susijęs ne tik su laisvės atėmimo vietoje pareiškėjo išsilavinimo ir mokslo siekiu bei siekiu dirbti (kuris aiškiai yra ribotas), bet su pareiškėjo ankstesniu elgesiu siekiant išsilavinimo, darbinės patirties istorija, įgytais darbiniais įgūdžiais bei kompetencijomis būnant laisvėje. Taigi šiam kriterijui įvertinti yra svarbi išsilavinimo, darbinės patirties ir įgytų įgūdžių istorija, o ne vien tik faktinė situacija vertinamuoju momentu.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjas baigė pagrindinį išsilavinimą, įgijo specialybę ir siekia įsidarbinti pataisos namuose, tačiau jo nestabili darbo istorija su nuolatiniais darbo keitimais ir nedarbo laikotarpiais leidžia spręsti, kad jis nėra lojalus ir stabilus darbuotojas, neturintis jokio intereso dėl ilgalaikių darbo santykių. Nors pareiškėjas prašo darbo būnant pataisos namuose, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia iš esmės daryti išvados apie iš esmės pasikeitusią pareiškėjo nuostatą į darbą. Pažymėtina, kad atliekant vertinimą pareiškėjas nenurodė jokių realių planų dėl įsidarbinimo išėjus į laisvę, kas tik patvirtina, kad jo nuostata į darbą yra trumpalaikė (nori dirbti, kol yra pataisos namuose), neparemta jokiais ateities planais ir vizijomis dėl įsidarbinimo, teisėtų pajamų įgijimo ir skolų dengimo.

Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės nustatytos nepažeidžiant OASys metodikos reikalavimų, įvertinant pažeidėjo darbo įgūdžių, darbinės istorijos, patirties ir nuostatų į darbą visetą leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistojo nestabilios darbinės padėties ir nusikalstamo elgesio rizikos ateityje.

Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad neaiškus OASys vertinimo metodikos 5 dalies ,,Lėšų tvarkymas ir pajamos“ vertinimas. Pažymėjo, kad jis įsidarbino, ir savo noru moka antstoliams pagal vykdomuosius raštus.

Tarp pajamų ir pakartotinio nuteisimo egzistuoja stipri koreliacija, kad pakartotinai teisės pažeidimus darančių asmenų pajamos mažesnės. Ši dalis nagrinėja ne tik lėšų tvarkymą ir pajamas, bet ir būdus, kaip jos yra naudojamos (Vadovas, 17 psl.). Šioje dalyje vertinamas pagrindinis pajamų šaltinis ir dabartinė finansinė padėtis. Taip pat vertinama, kokia teisės pažeidėjo finansinė padėtis vertinimo metu ar buvusi prieš patenkant į kalinimo įstaigą, sprendžiami lėšų valdymo aspektai, t. y. ne tai, kiek pinigų turi, o pareiškėjo gebėjimas paskirstyti lėšas, ar pajamų šaltinis yra neteisėtos pajamos, ar yra finansinė priklausomybė nuo šeimos, draugų ir kitų asmenų, koks iš esmės nuteistojo finansinių sunkumų laipsnis (Vadovas, 66-71 psl.).

Iš atlikto OASys metodikos 5-os dalies vertinimo matyti, kad buvo vertinamas lėšų valdymo ir pajamų kriterijus, kuris susijęs ne tik su laisvės atėmimo vietoje pareiškėjo pinigų valdymu (kuris aiškiai yra ribotas), bet su bendrais pareiškėjo pinigų valdymo ir pajamų įgūdžiais, įgytais būnant laisvėje. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas būdamas laisvėje nedirbo, pragyveno iš gaunamų pašalpų. Jį finansiškai paremdavo sesuo ir žmona. Vertino, kad paskutiniai nusikaltimai buvo vagystės, kas rodo, kad tokiu būdu jis siekė turėti papildomų pajamų. Pareiškėjas turi skolų, t. y. iš antstolių gauta vykdomųjų raštų 774,63 Eur sumai ir nuosprendyje priteista 41 070,90 Eur suma, kurią turi atlyginti su bendrininku. Nors pareiškėjas nurodo, kad antstoliui moka įsiskolinimus, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės apie nestabilią pareiškėjo finansinę padėtį ir abejotiną tikimybę, kad tokio dydžio skolą pareiškėjas apmokės, pagrįstai leidžia daryti tikėtiną išvadą apie galimas pakartotines nusikalstamas veikas ir išliekantį didelį rizikos laipsnį nusikalsti.

Teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės nustatytos nepažeidžiant OASys metodikos reikalavimų, įvertinant pažeidėjo finansinę padėtį, lėšų tvarkymą ir finansinių sunkumų mastą, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistojo nestabilios finansinės padėties ir nusikalstamo elgesio rizikos ateityje.

Pažymėtina, kad ši dalis nagrinėja teisės pažeidėjo dabartinio gyvenimo stiliaus aspektus, kurie gali jam sukelti riziką pakartotinai nusikalsti, kadangi yra aiškus ryšys tarp to, kaip teisės pažeidėjas leidžia laiką, su kuo bendrauja ir pakartotinio nuteisimo tikimybe. Tie, kurie daugiau laiko praleido su kitais teisės pažeidėjais ir mažiau laiko su ne teisės pažeidėjais, yra labiau linkę daryti teisės pažeidimus (Vadovas, 78-79 psl.). Šiuo aspektu iš esmės analizuojama, kur ir su kuo pareiškėjas leidžia laiką, ką jis daro ir kaip šie veiksniai susiję su pakartotiniu nusikalstamų veikų padarymu (Vadovas, 17-18 psl.). Ir priešingai, bendravimas ne su teisės pažeidėjais ar stiprus įsipareigojimas nenusikalstamoms veikoms gali veikti kaip apsauginis veiksnys. Šioje dalyje siekiama aiškiai atriboti tuos teisės pažeidėjus, kurie nebendrauja ir nedalyvauja kasdieninėje veikloje, įtraukiančioje žmones, kurie nėra teisės pažeidėjai, ir tuos, kurie turi polinkį būti veikiami kitų įtakos ir siekio rizikuoti.

Iš atlikto OASys 7-os dalies vertinimo matyti, kad, nevertinant to, jog pareiškėjas yra nuteistas ir dabartinėje jo aplinkoje yra teisės pažeidimą padarę asmenys, buvo vertinami bendravimo ir socialinio ryšio su kitais asmenimis aspektai. Taip pat vertinamas praeities (statinis) ir prognostinis ateities (dinaminis) aspektai, įvertinant pareiškėjo praeities aplinką, t. y. tėvas miręs, nusikalsti pradėjo nuo 14 metų, nusikaltimai sunkėja, t. y. buvo vagystės, plėšimai, nesunkus sveikatos sutrikdymas, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas, neteisėtas duomenų panaudojimas, sukčiavimai, dabar teistas už nužudymą, tačiau šią nusikalstamą veiką neigia. Nusikaltimai atlikti su bendrininkais. Linkęs menkinti savo nusikalstamus veiksmus ir kaltę perkelia aplinkai. Nors vertinimo metu jis turėjo žmoną (dabar nurodo, kad išsiskyrė), tačiau tai nelemia pareiškėjo gebėjimo keisti savo gyvenimo būdo.

Taigi matyti, kad atliekant OASys metodikos vertinimą įgyvendinti visi Vadove nurodyti vertinimo aspektai, jie atlikti pagal Vadove nustatytus kriterijus, todėl pagrįstai nustatyti 3 balai (kas atitinka 15 svertinių taškų) ir padaryta išvada, kad dėl gyvenimo stiliaus ir draugų problemų galima didelės žalos rizika, rizika individui ir kitos rizikos ryšio problemos, gyvenimo stiliaus ir draugų problemos yra susijusios su nusikalstama veika.

Teismo vertinimu, visų kitų sąlygų, t. y. gyvenimo sąlygų, ryšių, piktnaudžiavimo narkotikais, piktnaudžiavimo alkoholiu, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų vertinimas taip pat atlikti įvertinus visumą pareiškėjo praeities bei dabarties elgesį ir asmenybę apibūdinančių duomenų, pokalbio metu nustatytas pareiškėjo požiūris į konkrečias vertybines nuostatas, įvertinant visus OASys metodikoje nurodytus vertinimo kriterijus.

Iš pareiškėjo tiek skundo argumentų, tiek aplinkybių, nurodytų teismo posėdžio metu, galima suprasti, kad atliekant pakartotinį vertinimą pareiškėjas tikėjosi gauti žymiai mažiau balų nei 2020-09-11 atlikto OASys vertinimo metu (136 taškai). Pareiškėjo vertinimu, 2021-06-25 atlikto OASys vertinimo rezultatai galėjo lemti jo perkėlimą į lengvąją grupę. Tačiau iš OASys vertinimo metodikos matyti, jog tam, kad pareiškėjui būtų taikomos tam tikros kalinimo sąlygas lengvinančios aplinkybės, pareiškėjas pagal pakartotinio nuteisimo rizikos vertinimą turėtų priklausyti bent vidutinei rizikos grupei. Tam, kad patekti į šią rizikos vertinimo grupę, pareiškėjo OASys vertinimo balai turėtų būti ne aukštesni nei 99 taškų. Šiuo atveju pareiškėjas 2021-06-25 vertinimo metu gavo 131 taškus, t. y. 5 punktais mažiau nei 2020-09-11 vertinimo metu, kas reiškia, kad pareiškėjo pakartotinio nuteisimo rizikos vertinimas yra sumažėjęs, tačiau vis tiek išliko aukšta pakartotinio nuteisimo rizika.

Pažymėtina, kad pareiškėjas tik nurodo, kad šio vertinimo metu nustatytas per aukštas balų skaičius (131 taškai), tačiau jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kad vertinimas atliktas nekvalifikuotai ir netinkamai, kad nustatytas svertinis taškų skaičius per aukštas, o tuo labiau, kad pakartotinio OASys vertinimo balai turėjo sumažėti tokiu mastu, t. y. iki 99 taškų, kad pareiškėjas patektų į vidutinę pakartotinio nuteisimo rizikos vertinimo kategoriją ir įgytų teisę būti perkeltas į lengvąją grupę.

Pažymėtina, kad OASys vertinimo metodikos forma yra labai struktūruota, joje vertinimą atliekantis specialistas veikia iš esmės metodikoje nurodytų klausimų ir vertinamų sąlygų ribose. Kvalifikuoto OASys specialisto konkretaus vertinamojo kriterijaus vertinimas taip pat yra ribotas tam tikrų skaičių intervale. Vadove pažymėta (kas matyti ir OASys metodikos formoje), kad taškų intervalas kiekvienam atskiram klausimui yra 0,1 ar 2, arba 0-Ne, 2-Taip, arba tiesiog pažymint atsakymą - Taip arba Ne. Iš bylos duomenų matyti, kad OASys vertinimo metodikos informacijos šaltiniai buvo pareiškėjo apklausa, ankstesni teistumai, ankstesnis OASys, asmens byla, bendravimas su psichologu ir savęs vertinimas.

Taigi vertinimą atliekantis kvalifikuotas specialistas, susipažinęs su nuteistojo asmenybę charakterizuojančia medžiaga, atlikęs su nuteistuoju pokalbį, iš esmės atlikdamas vertinimą dėl konkretaus klausimo ar sąlygos, OASys metodikos formoje turi tik pažymėti vieną iš intervalo/alternatyvų rodiklių, kuris labiausiai atitinka ir yra artimiausias jo analizuojamai situacijai.

Pažymėtina, jog teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASys nėra skiriama bausmė ar kokia nors sankcija, joje tik įvertinama teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizika, kuria akivaizdžiai nėra atliekamos bausmės funkcijos, todėl vertinant pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką jis nėra baudžiamas antrą kartą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė žeidžiant jo garbę ir orumą, prarado socialinius ryšius su artimaisiais, pablogėjo jo savitvarda, naktimis sapnuoja košmarus, jaučiasi suirzęs, nebendraujantis, prarado apetitą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.