- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- I1-1514-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03020-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4, 15-16).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pataisos namuose socialinės reabilitacijos programa vykdoma netinkamai arba iš viso nevykdoma, pareigūnai neatlieka savo pareigų. Iš pareiškėjo socialinės rizikos vertinimo rezultatų matyti, kad jokios socialinės reabilitacijos priemonės su pareiškėju nebuvo atliekamos. Pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal OASys metodiką buvo atliktas netinkamai, pareiškėjui nepagrįstai buvo skirta 136 taškų, t. y. nustatytas aukštas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Pareiškėjui nėra suprantama, kodėl atliekant OASys vertinimą jam buvo skirta net 16 taškų už teisės pažeidimus, 3 taškai už gyvenimo sąlygas, 4 taškai už lėšų tvarkymą, 3 taškai už gyvenimo stilių, 17 taškų už elgesį, 6 taškai už piktnaudžiavimą alkoholiu ir pan. Pažymėjo, kad jis yra išlaikomas iš valstybės biudžeto lėšų, savo pajamų neturi, bendrauja su tais nuteistaisiais, su kuriais yra paskirtas į vieną gyvenamą patalpą ir elgiasi pagal pataisos namuose nustatytas taisykles. Nustačius aukštą pareiškėjo socialinės rizikos vertinimą, jam buvo užkirstas kelias gauti socialines lengvatas, siekti lygtinio paleidimo, perkėlimo į lengvąją grupę, dirbti besargyboje. Kalėjimų departamentas negalėjo tinkamai įvertinti visų skunde išdėstytų aplinkybių, kadangi vertinimą atlikusi darbuotoja pataisos namuose nebedirba ir pareiškėjui užkertamas kelias siekti teisingumo. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 20-22) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, buvo atsižvelgiama į tai, kad pataisos įstaigoje už nustatytos tvarkos ir taisyklių pažeidimus pareiškėjas buvo baustas du kartus, skatintas keturis kartus. Praeityje buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Buvo padaryta išvada, kad iš esmės struktūruotoje aplinkoje pareiškėjas geba laikytis nustatytos tvarkos, tačiau pasikeitus aplinkai, kuomet pareiškėjo elgesys nėra stebimas, laikytis nustatytų taisyklių yra sudėtinga. Išanalizavus vertinimo protokolą, neatitikimų su pareiškėjui atliktu pakartotinio nusikalstamo elgesio vertimu nebuvo nustatyta.
Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką sudaro 12 dalių, kurios skirtos vertinti įvairius su nusikalstamų veikų padarymu susijusius veiksnius. Vertintojas, atlikdamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atsižvelgia ne tik į teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei dabartinį elgesį, bet ir į nuobaudas ir pažeidimus, kurie buvo padaryti praeityje. Tai, kad pareiškėjo netenkina vertinimo rezultatas, niekaip nesuponuoja, jog vertinimas atliktas netinkamai. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais atsakovės atstovo Marijampolės pataisos namų veiksmais, dėl netinkamai atlikto pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, t. y. pareiškėjui nepagrįstai paskyrus aukštą taškų sumą (136 taškai), taip pat dėl nevykdyto socialinės reabilitacijos priemonių plano.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant pareiškėjo skundą pažymėtina, kad teismas nenustatinėja konkretaus svertinių taškų skaičiaus pagal OASys metodiką, nes tai nėra priskirta teismų kompetencijai ir funkcijoms. Teismas šioje byloje patikrina OASys metodikos taikymo teisėtumą, t. y. ar OASys vertinimą atlikę subjektai kompetentingi tai daryti; ar vertinimą atliko vadovaudamiesi OASys metodikos kriterijais, išdėstytais OASys vadove. Pažymėtina, kad pareiškėjas sutiko ir savo parašu patvirtino, jog jo asmenybė būtų įvertinta naudojant OASys metodiką (b. l. 31-32).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 137 straipsnyje reglamentuoti socialinės reabilitacijos tikslai, veiksmai ir priemonės. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai: 1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; 2) kriminogeninių veiksnių nustatymas; 3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis (BVK 137 str. 4 d.).
Atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą vadovaujamasi Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-06-25 įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo 3 punktas (toliau – Aprašas) nustato nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų tikslus ir paskirtį, vykdytojams keliamus reikalavimus, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų įgijimo, diegimo ir vykdymo bei elgesio pataisos programų efektyvumo vertinimo ir plėtros principus, aprobavimo kriterijus, dokumentų, susijusių su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų vykdymu bei efektyvumo tyrimais, saugojimo ir naikinimo tvarką bei kitus klausimus.
BVK 137¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. <...>. Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą. <...> (BVK 137¹ str. 2 d.). BVK 137¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane turi būti nurodyta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir kriminogeniniai veiksniai.
Taigi, šiuo atveju naudojantis OASys metodika, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas siekiant sudaryti laisvės atėmimo bausmę nuteistojo asmens individualų socialinės reabilitacijos planą ir numatyti nusikalstamo elgesio riziką valdyti padedančias priemones.
Aprašo IV dalyje nustatyti bendri ir specialūs kvalifikaciniai reikalavimai specialistams, naudojantiems nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo metodikas: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausius metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą (15.1. p.); turėti patirties atliekant individualius įvertinimus (15.2. p.); turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus (15.3. p.); būti baigus tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti baigimo pažymėjimą (15.4 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Pareiškėjui nustatyta bausmės atlikimo pradžia 2017-08-25, bausmės atlikimo pabaiga - 2030-06-25, lygtinis paleidimas netaikomas (b. l. 25). Pareiškėjui 2020-09-11 buvo atliktas pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką. Vertinimą atliko 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė D. P. ir psichologė A. B.-Clausen (b. l. 6, 54). Atlikus OASys įvertinimą, pareiškėjui nustatytas bendras svertinis taškų skaičius (136 taškai) ir nustatyta aukšta pakartotinio nuteisimo rizika (b. l. 29). Atliekant vertinimą buvo remiamasi šiais informacijos šaltiniais: apklausa, ankstesni teistumai, asmens byla, OASys savęs įvertinimas, psichologo vertinimas (b. l. 56).
Kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu OASys sistemos vertinimą atliko Marijampolės PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė D. P. ir psichologė A. B.-Clausen, todėl vertintina šių specialisčių kvalifikacija.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialistė D. P. yra baigusi Lietuvos žemės ūkio universitetą ir įgijusi aukštąjį vadybos ir verslo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį (b. l. 96). D. P. 2017-12-18 ir 2017-12-19 išklausė mokymus ,,Pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinimo metodikos OASys taikymo ypatumai (pirminiai mokymai)“, 2018-05-30 ir 2019-11-25 išklausė Pakartotinio nusikalstamo rizikos vertinimo metodikos OASys mokymus (b. l. 101). Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2019-03-29 įsakymu Nr. 4/07-54 patvirtintą 2-ojo Resocializacijos skyriaus specialisto pareigybės aprašymą (b. l. 94-95), su kuriuo pasirašytinai susipažinusi D. P., pareigūnas, einantis šias pareigas, vykdo: socialinės reabilitacijos darbą su būrio nuteistaisiais (5.1. p.); nuteistajam, atitinkančiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas ir pasirašiusiam raštišką sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinime, vertina pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys (5.21. p.); nuteistąjį įvertinęs pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinio metodiką OASys, parengia socialinio tyrimo išvadą ir pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos sekretoriui (5.22. p.).
Psichologė A. B. – Clausen yra baigusi Vytauto Didžiojo universitetą ir įgijusi psichologijos bakalauro ir magistro laipsnius (b. l. 116-117). 2017-07-14 Įvadinio mokymo kursų baigimo pažymėjimas Nr. ĮM-5176 patvirtina, kad ji išklausė 128 akademinių valandų kursus, jai suteikta teisė vykdyti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (b. l. 118). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymų centras patvirtino, kad ji išklausė 31 ak. val. kursą tema ,,Teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys taikymas“ (b. l. 119). Iš Marijampolės pataisos namų 2-ojo Resocializacijos skyriaus viršininkės 2020-04-01 Tarnybinio pranešimo Nr. 14/07K-693 (b. l. 120) matyti, kad Marijampolės PN psichologė A. B. – Clausen dirbo su 445 nuteistaisiais, atliko jų pirminį vertinimą, suicidinio elgesio rizikos vertinimą, nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą, ruošė jų dokumentus dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės <...>.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad abi specialistės turi tinkamą išsilavinimą, abi yra išklausiusios OASys mokymus. Tai reiškia, kad abi specialistės yra susipažinusios su šios sistemos taikymo principais, metodais ir visais reikalavimais, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos buvo pakankamai kvalifikuotos atlikti pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti nurodytų specialisčių kompetencija atlikti pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nepagrįstai jam buvo nustatytas bendras 136 svertinis taškų skaičius, t. y. aukštas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Pareiškėjui nėra suprantama, kodėl atliekant OASys vertinimą jam buvo skirta 16 taškų už teisės pažeidimus, 3 taškai už gyvenimo sąlygas, 4 taškai už lėšų tvarkymą ir pajamas, 3 taškai už gyvenimo stilių, 17 taškų už mąstymą ir elgesį, 6 taškai už piktnaudžiavimą alkoholiu.
Remiantis OASys vadovu, ankstesnis elgesys yra geriausias prognostinis būsimo elgesio rodiklis (Vadovas, 15 psl.). Pagal OASys vadovą, atliekant teisės pažeidimų analizę, vertintojas nagrinėja dabartinį pažeidimą ir atsižvelgia į ankstesnes nusikalstamas veikas (Vadovas, 43 psl.).
Nagrinėjamu atveju, atliekant pareiškėjo teisės pažeidimų vertinimą, buvo surinkta statistinė informacija apie ankstesnius jo teisės pažeidimus, jų skaičių, pobūdį, pareiškėjo amžių nusikaltimo padarymo metu ir pan. Šioje dalyje įvertinus ankstesnius pažeidimus, pareiškėjui skirta maksimali 14 taškų suma. Atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas anksčiau buvo teistas 6 kartus, nuteistas teisme jaunesnis nei 18 m., nuteistas teisme vyresnis nei 18 m., pirmą kartą susidūrė su policija 14 m., ir pan. Taip pat išnagrinėtas ir dabartinis teisės pažeidimas ir pažymėta, kad šiam teisės pažeidimui būdingas smurtas, grasinimas, perdėtas skurto naudojimas. Konstatuota, kad dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikalstamų veikų modelio dalis, šioje dalyje skirta maksimali taškų suma – 2, iš viso 16 taškų (b. l. 57-60).
Remiantis OASys vadovu, nustatant gyvenimo sąlygas įvertinamas gyvenamosios vietos statusas, su kuo teisės pažeidėjas dalijasi gyvenamąja vieta, būsto pastovumas, gyvenimo sąlygų tinkamumas ir kokybė (Vadovas, 53-57 psl.). Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo gyvenimo sąlygas nustatyta, kad pareiškėjas neturi nuosavo būsto (skirti 2 taškai), duomenų apie gyvenamosios vietos pastovumą nėra (1 tašas) (b. l. 61).
Nustatant asmens lėšų valdymą ir pajamas vertinama: pajamų šaltinis (prieš įkalinimą), teisės pažeidėjo finansinė padėtis, lėšų valdymas, ar registruojant į laisvės atėmimo vietą pajamų šaltinis buvo neteisėtos pajamos, priklausomybė nuo paramos, finansiniai sunkumai (Vadovas, 66-70 psl.). Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo minėtą rodiklį nustatyta, kad pareiškėjas neturi finansinio stabilumo, pareiškėjo pagrindinis pajamų šaltinis – pašalpos, jį remia artimieji, nuosprendžiu priteistas ieškinys, iš antstolių gauta vykdomųjų raštų, skolos savanoriškai nedengia. Finansinės problemos sietinos su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu ateityje. Šioje dalyje susumavus pareiškėjui skirtų taškų skaičių, gauta bendra 6 taškų suma (b. l. 63).
Remiantis OASys vadovu, yra aiškus ryšys tarp to, kaip teisės pažeidėjas leidžia laiką, integruojasi į visuomenę, su kuo jis bendrauja, ar pasiduoda kitų įtakai, ar linkęs manipuliuoti, rizikingai elgtis (Vadovas, 78-85 psl.). Nustatant pareiškėjo gyvenimo stiliaus rodiklį buvo įvertinta aplinka, kuri skatina nusikalstamumą (2 taškai), pasidavimas bendrininkų įtakai (1 taškas). Nustatyta, kad pareiškėjas nusikaltimus pradėjo anksti, nusikaltimai sunkėjo, pareiškėjas neigė atlikęs nužudymą, kaltę perkelia aplinkai, nusikaltimai padaryti su bendrininkais, stokojama netinkamo elgesio įžvalgos ir pan. Šioje dalyje susumavus pareiškėjui skirtų taškų skaičių gauta bendra 3 taškų suma (b. l. 64).
Nustatant piktnaudžiavimo alkoholiu rodiklį vertinama, ar oficialiuose dokumentuose yra ir, ar pats teisės pažeidėjas pateikia įrodymų, kad jis šiuo metu turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų (Vadovas, 90 psl.). Iš pareiškėjo vertinimo lentelės matyti, kad alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys, didinantis pareiškėjo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Pareiškėjui skirti maksimalūs 2 taškai vertinant, kad dabartinis alkoholio vartojimas yra problema, 2 taškai už tai, kad smurtinis elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu, 2 taškai už žemą motyvaciją susidoroti su piktnaudžiavimu alkoholiu, iš viso 6 taškai. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros/dispanserinę grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Pareiškėjas pripažįsta, kad alkoholio vartojimas įtakojo kai kuriuos nusikaltimus, nusikaltimas padarytas apsvaigimo būsenoje (b. l. 68).
Pareiškėjas prie skundo pateikė duomenis apie jam išduotą profesinio mokymo diplomą, kas, jo nuomone, mažina nusikalstamo elgesio riziką (b. l. 128-130).
Remiantis OASys vadovu, vertinant asmens išsilavinimą ir mokymąsi, atsižvelgiama į asmens darbinį statusą, darbo patirtį, darbo įgūdžius, nuostatas, mokyklos lankymą, išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją (Vadovas, 57-66 psl.). Pagal Vadovo nuostatas, asmeniui, kuris turi kokią nors kvalifikaciją, skiriama 0 taškų, jei neturi jokios kvalifikacijos - 2 taškai. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo vertinimo lentelės matyti, kad jo profesinė kvalifikacija buvo įvertinta 0 taškų, t. y. pareiškėjas turi profesinę kvalifikaciją (b. l. 62). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjo profesinė kvalifikacija pagal Vadovo nuostatas buvo įvertinta tinkamai.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamai atlikto pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą atliko kompetentingi šios srities specialistai, vertinimas atliktas vadovaujantis OASys vadovu, atliekant vertinimą remtasi įvairiais informacijos šaltiniais, apie pareiškėją buvo surinkta visa detali informacija, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai atliko pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad individualios socialinės reabilitacijos priemonės jo atžvilgiu pataisos namuose nebuvo vykdomos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atvykus į Marijampolės PN pareiškėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, nustatytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įvykdymo terminai. Pažymėtina, kad pareiškėjas su šiuo planu buvo supažindintas pasirašytinai 2020-01-30, todėl jo argumentai, kad šį planą mato pirmą kartą, atmestini kaip nepagrįsti. Minėtais duomenimis nustatyta, kad socialinės reabilitacijos plano priemonės buvo vykdomos, su pareiškėju ne kartą buvo vedami individualūs motyvaciniai pokalbiai (b. l. 121-124). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl socialinės reabilitacijos programos priemonių neteikimo, netinkamo jų teikimo ar jų trūkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl individualaus socialinės reabilitacijos priemonių plano nevykdymo atmetami kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija ir pan., tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.