Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. D. ir P. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbė pranešimą apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis), pranešdamas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, siūlant suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nurodant, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinės rašytinio proceso tvarka.

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje turėjo pajų, bendrovė iširo ir pradėjo dalinti pastatus ir techniką pagal pajus. Žmonės pradėjo mainytis pajais – kam reikėjo technikos, kam reikėjo pastatų. Ji sandėlyje žmonėms pasverdavo grūdus, paleisdavo ventiliatorius, elektrą prižiūrėjo ir taip išdirbo 6 metus. Didieji ūkininkai pildavosi į didžiuosius aruodus, o kiti, kur mažiau grūdų turėjo, pildavosi į mažesnius aruodus. Pareiškėjai prisipirko daugiau pajų, kad galėtų piltis pilnus aruodus. Pirkdami sandėlyje vietas, pirkėjai atsivesdavo žmogų, iš kurio perka, ir kaip suprato, taip jie surašė tas sutartis, nurodydami, kad sumokėjo, atsiskaitė. Pasirašant sutartis, ji dalyvavo kaip liudytoja, kad jei žmogus numirtų, kad būtų pasirašyta, jog sumokėjo pinigus. Visi kaimo žmonės žinojo, kuriame gale pareiškėjai pylėsi grūdus, visi turėjo savo vietas. Kai ji dirbo, sandėlyje buvo du dideli aruodai, per vidurį dar du aruodai, o galinėje dalyje dar keturi aruodai, kuriuose pylėsi kiti žmonės. Ji turėjo dvi vietas sandėlyje, bet išsikeitė su žmogumi, ji jam atidavė sandėlį, o jai reikėjo prisidėti prie traktoriaus, žmogus atidavė už sandėlio vietas savo pajus, jokių dokumentų nesusirašė. Pareiškėjai D. ir M. naudojasi dviem dideliais aruodais, viename telpa apie 280 tonų. Ji dešimt metų jau nebedirba sandėlininke, todėl šiai dienai, kaip tie aruodai atrodo, nebežino.

Liudytoja R. R. posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių buvo (duomenys neskelbtini) kolūkis, kuris buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. 1994 m. likviduojant bendrovę, ūkio turtas buvo atiduodamas už pajus. Ūkio pajininkai, norintys sandėlio, registravosi. Kai susiregistravo visi norintys, buvo paskaičiuota, kiek į šį sandėlį telpa tonų grūdų ir buvo išdalinta pagal pajus. Iš pradžių visi norėjo piltis grūdus, nes visi laikė gyvulius. Bėgant laikui, pradėjo atsisakyti savo sandėlio dalių ir parduodavo kitam pajininkui. Ir taip pareiškėjai išsipirko iš kitų žmonių sandėlį. Ji pati taip pat aruodą turi išsipirkusi iš kitų žmonių, jos aruodas yra molinėje dalyje. Tuo tarpu pareiškėjų dalys yra plytinėje dalyje. Ji pati savo dalies nesiregistruos. Plytinėje dalyje visai neseniai M. matė dirbančius. Ji (duomenys neskelbtini) kolūkyje pradėjo dirbti 1985 m. buhaltere, plytinis baltas sandėlis anksčiau pastatytas. Pradžioje į plytinėje dalyje esančius aruodus ir ji pylė, nes sandėlis buvo laikomas bendru, žiūrėjo pagal tonas ir kas ką augina. Bendrai jie nebepila nuo 2002 m., kai visi susirinko ir bandė nusipirkti kiekvienas atskirus aruodus, kad nebereikėtų dešimčiai žmonių pilti grūdus į tą patį aruodą. 2002 m. ji nusipirko pajus ir naudojasi aruodu molinėje dalyje. Pažįsta J. K., kuri buvo kaip sandėlininkė, viską koordinuodavo, sverdavo grūdus. 1994 m. perdavimo priėmimo aktą pati rašė. Iš komisijos ji viena liko gyva. Čia buvo surašyti visi žmonės, kurie pretendavo į visą sandėlį, tuo metu jis nebuvo skaidomas į dalis. Pareiškėjai pretenduoja šiuo metu tik į plytinę jo dalį. Visam sandėliui yra vienas elektros skaitiklis J. vardu. Nežino, ar naudojasi dar kas plytine dalimi be pareiškėjų, bet tikriausiai, kad niekas, nes jie ten viską persitvarkė, susipirko, didelį aruodą atsitvėrė pertvaromis. Sandėlyje yra ventiliacijos loveliai, bet dabar ten išvogti ventiliatorių varikliai.

Liudytojas J. J. posėdžio metu paaiškino, kad L. Ž. yra jo uošvis, sandėlyje jis turėjo vieną vietą – 12 tonų piltis grūdams. Jis pats ūkininkauja nuo 1997 m., todėl uošvis jam perleido tą vietą, jis pradėjo piltis grūdus į sandėlį. Sandėlininkė buvo J. K., kuri tvarkė elektrą ir kaip sandėlininkė pasakydavo, kokią kultūrą, kur pilti. K. dėl sveikatos ir amžiaus pareigų atsisakius, visą sandėlio tvarkymą perėmė jis, nes kažkieno vardu turėjo būti sudaryta elektros tiekimo sutartis. Jis mokėjo už elektrą. Kas pylėsi grūdus, rašydavosi, kiek laiko ėjo ventiliatorius, grūdų pakrovimas ir iškrovimas. Už elektros energiją moka visi, kiek kas sunaudoja, o už galią moka atskirai. Sandėlis yra trijų durų: M. ir D. nuo (duomenys neskelbtini) kaimo durys, jo vidurinės durys, o R. kraštinis įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo. Savo dalį, buvusią pareiškėjų valdomo pastato dalyje, jis padovanojo pareiškėjams. Į pareiškėjų dalį daugiau niekas grūdų nesipila, jie savo dalį tvarkosi daug metų, aruodus jie visi pasidalijo 2002 m. Sandėliai buvo apvogti 3 kartus. Nukentėjusieji buvo pripažinti jis, pareiškėjai, P.. Už plytinio pastato dalį už elektrą moka tik pareiškėjai, nes jis į tą dalį nebepretenduoja, jo pirkti aruodai yra molinėje dalyje. Moline dalimi be jo naudojasi dar du asmenys. Plytine dalimi apie 20 metų naudojasi M. ir D., niekam daugiau jos nebereikia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“ 1994 m. gruodžio 22 d. įgijo likviduojamo juridinio asmens statusą, o 2016 m. gruodžio 14 d. galutinai išregistruota; 1994 m. pradėjus likviduoti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, jai priklausantis turtas buvo dalijamas bendrovės pajininkams; iš 1994 m. birželio 18 d. priėmimo perdavimo akto matyti, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija, susidedanti iš bendrovės vadovo B. Š., vyriausios buhalterės I. S. ir buhalterės R. R. už pajus perdavė (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), 31 pajininkui, tarp kurių buvo ir pareiškėjai O. D. bei P. M.; kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjai ir teisme apklausti liudytojai, sandėlį gavę pajininkai sandėlyje galėjo supilti tiek savo grūdų, kiek kiekvienas turėjo vietų, vienai vietai buvo priskirta 12 tonų.

Iš byloje esančių ranka rašytų laisvos formos pirkimo – pardavimo sutarčių, pirkimo – pardavimo aktų ir rašytinių patvirtinimų apie pinigų gavimą matyti, kad pareiškėja O. D. (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlyje 2002 m. birželio 4 d. iš J. K. nupirko 4 vietas, o iš V. P. – 1 vietą, 2002 m. liepos 19 d. iš L. D. T. nupirko 1 vietą, 2002 m. liepos 20 d. iš J. A. M. – 1 vietą, 2007 m. kovo 28 d. iš V. B. ir V. S. – 2 vietas, 2007 m. liepos 14 d. iš K. S. – 1 vietą, 2007 m. liepos 18 d. iš I. V. P. – 2 vietas, iš P. P. (data sutartyje neįrašyta) – 3 vietas; 2009 m. birželio 27 d. iš K. D. pareiškėjos sutuoktinis V. D. sandėlyje nupirko 40 tonų aruodą; pareiškėja kartu iš pardavėjų nupirko ir sandėlyje esančias pardavėjams priklausančias mechanizmų dalis; pareiškėjos sutuoktinis V. D. mirė (duomenys neskelbtini); Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės 2020 m. birželio 11 d. liudijimas ir 2020 m. birželio 11 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis patvirtina, kad po V. D. mirties likusį palikimą paveldėjo jo sutuoktinė O. D..

Iš byloje esančių pirkimo – pardavimo sutarčių, pirkimo – pardavimo aktų matyti, kad pareiškėjas P. M. (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlyje iš L. Z. 2000 m. sausio 25 d. nupirko 3 vietas, o 2002 m. birželio 1 d. – 2 vietas, iš L. O. P. 2002 m. birželio 1 d. nupirko 1 vietą, iš B. B. 2002 m. birželio 2 d. nupirko 2 vietas ir iš J. M. 2010 m. liepos 23 d. nupirko 6 vietas; J. M. pajus buvo pirkęs iš B. Ž. (2 vietos), R. Č. (1 vieta), S. P. (1 vieta), J. A. (1 vieta), S. D. (1 vieta); pareiškėjas, nusipirkdamas sandėlio vietas, kartu nusipirko ir visas pardavėjams priklausiusias sandėlio mechanizmų dalis; teismo posėdžio metu liudytojas J. J. patvirtino, kad jam uošvio L. Ž. perleistą vieną vietą, esančią pareiškėjų valdomoje sandėlio dalyje, jis padovanojo abiem pareiškėjams.

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimai ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) ir ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad O. D. ūkininko ūkį įregistravo 1995 m. lapkričio 30 d., o P. M. – 2003 m. gruodžio 10 d.; iš 2005 m. spalio 6 d. Elektros energijos pardavimo – pirkimo sutarties, Elektros tinklo nuosavybės ribų akto, 2006 m. sausio 19 d., 2009 m. sausio 23 d., 2010 m. sausio 7 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktų, 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad grūdų sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini)., buvo tiekiama elektros energija, sutartis su tiekėju sudaryta J. J. ūkininko ūkio vardu, už elektros energiją buvo periodiškai atsiskaitoma; kaip nurodė pareiškėjai ir liudytojai, pagal vieną sutartį elektros energija yra tiekiama tiek mūrinei sandėlio daliai, kurią nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį nuosavybėn siekia įgyti pareiškėjai, tiek molinei sandėlio daliai, kuria su kitais asmenimis naudojasi J. J.; Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamiesiems ir nukentėjusiems susitaikius dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje padarymo; iš šios nutarties matyti, kad įtariamieji 2013 m. lapkričio 19 d. pasikėsino pagrobti iš grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), P. M. priklausantį ventiliatoriaus elektros variklį, O. D. priklausantį ventiliatoriaus elektros variklį ir J. J. priklausančius 3 ventiliatoriaus elektros variklius.

Pareiškėjų O. D. ir P. M. užsakymu, 2020 m. rugsėjo 4 d. atlikti pastato kadastriniai matavimai, pastatui – sandėliui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš pareiškėjų pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1970 m. statybos, 388,11 kv. m. bendro ploto, vieno aukšto, plytinis, be vidaus apdailos, komunikacijų, šildymo, tačiau sandėlyje yra elektra; 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimais atmesti pareiškėjų prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre; 2020 m. spalio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimais atmesti pareiškėjų prašymai įregistruoti fizinio asmens nuosavybės teises į pastatą – sandėlį, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų nuosavybės teisės atsiradimą į pastatą, pateiktų dokumentų pagrindu prašomo įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2020 m. gruodžio 3 d. rašte nurodyta, kad Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai Šiaulių regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduoti; Joniškio rajono savivaldybės administracija savo raštu informavo, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė į savivaldybės administracijos archyvą yra perdavusi tik vieną bylą apie pajų grąžinimą, pavadinimu „1994 metų bendrovės narių pajaus pasirašymo bei jo grąžinimo apskaitos knyga“, kurioje be kitų įrašytas pajininkas P. M. ir pajinio įnašo suma 12901, bei O. D., kurios pajinio įnašo suma 13975; knygoje nėra duomenų apie pajininkams grąžintą turtą natūra ar kitų papildomų duomenų apie pajininkų įsigytą turtą už pajus; perleidimo pajininkams protokolų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė savivaldybės administracijos archyvui nėra perdavusi.

Pareiškimas tenkintinas.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1994 metais likviduojant ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, likvidacinė komisija bendrovės nariams – pajininkams pagal jų turėtą pajų skaičių išdalino bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai O. D. ir P. M. buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkai ir kartu su kitais 29 pajininkais gavo bendrovei priklausiusio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Visas bendrovei priklausęs sandėlis susidėjo iš trijų dalių, į jį yra trys įvažiavimai, tikslus sandėlio plotas kiekvienam jį gavusiam pajininkui nurodytas nebuvo. Pareiškėjai laikui bėgant, nuo 2000 iki 2010 m., iš kitų pajininkų ir asmenų, išmainiusių, perpirkusių sandėlio dalis, nupirko ar gavo dovanų sandėlio dalis (vietas aruoduose) ir šiuo metu dviese valdo ir naudojasi atskiru sandėlio pastatu, kuriam, jų užsakymu, atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas atskiras unikalus numeris. Pareiškėjų teigimu, O. D. valdo ir naudojasi 3/5 dalimis sandėlio, pareiškėjas P. M. – 2/5 dalimis sandėlio. Aptariamas pastatas nebuvo įrašytas nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šį pastatą jokiam asmeniui neįregistruotos. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi prašomą įgyti nekilnojamąjį turtą valdo ilgiau nei 10 metų.

Įrodymų visuma teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą statinį nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų, t. y. jie nėra pastato, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkai. Pareiškėjai niekur neregistruoto sandėlio dalis sąžiningai įgijo kaip pajininkai iš likviduojamos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ arba nusipirko iš kitų asmenų, kurie savo nuosavybės teisių į sandėlio dalis taip pat buvo neįregistravę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tikrąją sandorio šalių valią perduoti savo sandėlio dalis pareiškėjų nuosavybėn ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamas daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią ar neteisėtai. Pareiškėjai iki sprendimo šioje byloje priėmimo daugiau kaip dešimt metų jų nurodytas pastato dalis valdo sąžiningai kaip savo, naudoja pastatą savo reikmėms, prižiūri, remontuoja. Ginčų tarp pareiškėjų dėl konkrečių sandėlio dalių priklausomybės nėra. Įrodymų, kad pastatas nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Kaip nurodė pareiškėjai, savivaldybė pati skatino sandėlio valdytojus įregistruoti nuosavybės teises į šį pastatą, nes kitaip jis gali būti pripažintas bešeimininkiu ir nugriautas. Kaip minėta, viešame registre pastatas nėra įregistruotas kito asmens vardu. Pareiškėjai yra įsitikinę, jog į minėtą pastatą niekas neturi daugiau teisių už juos. Liudytojai patvirtino, kad kaimo gyventojai žino, kad čia yra būtent pareiškėjų sandėlis, nurodė, kad niekas kitas, išskyrus pareiškėjus, už šiame sandėlyje sunaudotą elektrą nemoka. Per visą pastato valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjų valdomo pastato dalių niekas nereiškė, o 2020 m. gruodžio 16 d. apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus specialiame interneto tinklapyje, per nustatytą terminą dėl pareiškimo niekas nepateikė jokių prieštaravimų ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas vertina, kad pareiškėjai nurodytas nekilnojamojo daikto dalis, į kurias siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savo turtą, nesislapstydami ir šis nekilnojamasis daiktas pareiškėjų buvo valdomas nepertraukiamai, jie elgėsi kaip daikto savininkai – jį prižiūrėjo, remontavo, naudojosi, užsakė pastato kadastrinius matavimus ir valdė ilgiau, nei įstatyme numatytas terminas, reikalingas nuosavybės teisei įgyti.

Taigi pareiškėjai teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų kaip savo valdė pareiškime nurodyto nekilnojamojo daikto dalis ir per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios pastato valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis, 533 straipsnis), ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą: O. D. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 3/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); P. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad pareiškėja O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – 3/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

Nustatyti, kad pareiškėjas P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – 2/5 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi nekilnojamojo daikto nuosavybės teisei įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.