Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2008-09-09 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 314 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda, kurią sumokėjo, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis V. L. 2023-08-27, apie 7.25 val., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai 7.58 val., nustatytas mažiausias 2.14 promilių, neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad S. R. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena apie 2 metus. 2023-08-26, apie 22.00 val., jis sugyventinei S. R. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš koncerto į savo darbo vietą. Dirbo iki 6.30 val. Po darbo su draugais nusprendė atsigerti alkoholio. Pamena, kad išgėrė apie 700 gramų viskio ir tada, apie 7.00 val., sugyventinės automobiliu nusprendė važiuoti namo. Žinojo, kad yra neblaivus, tačiau negali paaiškinti, kodėl jis nusprendė vairuoti automobilį išgėręs. Pamena, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kelio atitvarus ir apšvietimo stulpą. Kaip tai įvyko tiksliai nepamena, bet mano, kad vairuodamas užmigo. Tada pamena kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, gaisrinė. Pamena, kad jis apie įvykį pranešė sugyventinei S., kuri taip pat atvyko į įvykio vietą. Labai neigiamai vertina tokį savo poelgį, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Labai išgyvena dėl šio įvykio, nepateisina tokio savo poelgio, tačiau nuoširdžiai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė, ir ateityje pasižada taip nesielgti. Prašo, kad būtų taikytas laidavimas.

Kaltinamojo V. L. padaryta nusikalstama veika, be jo pačio prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

2023-08-27 Tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2023-08-27 dieną, apie 7.25 val., (duomenys neskelbtini), L. V., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į kelio atitvarus, kuriuos sugadino. Patikrinus L. V. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL- 0752, patikros sertifikato Nr. 1936159, jam nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. l. 1–3).

2023-08-27 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Atvykus į sankryžą matome dviejų eismo juostų, po dvi eismo juosta kiekviena eismo kryptimi. Eismo kryptys atskirtas žalia veja apsodinta- žaliąja skiriamąja juosta. Prie tvoros, kuris aptverta (duomenys neskelbtini) teritorija, dviem ratais ant pėsčiųjų ir dviračių tako, o dviem ant važiuojamosios dalies, matome stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), pažymėtą valst. nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Automobilis stovi galine dalimi link (duomenys neskelbtini) pusės, dešiniąja puse į tvoros pusę, priekiu link (duomenys neskelbtini). Paskui automobilį, ant važiuojamosios dalies, bei dviračių ir pėsčiųjų tako, matome išsibarsčiusiais įvairias automobilio detales, detalių nuolaužas, sulaužytus gatvės atitvarus. Įvykio vietoje iš abiejų gatvės pusių, kairėje ir dešinėje, matome įrengtus pėsčiųjų takus, daugiabučius pastatus, privačias valdas, susodintus medžius. Kelkraščiuose įrengti šaligatvio-kelio atitvarai. Įvykio vieta, nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau įvykiui reikšmingų daiktų ar objektų nenustatyta (b. l. 13–16).

2023-08-27 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėta transporto priemonė - automobilis (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai, sudaryta foto lentelė (b. l. 17–19).

2023-08-27 neblaivumo nustatymo aktu apie tai, kad prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0752 V. L. 2023-08-27 07:58 val. nustatytas 2.14 promilės girtumas, o antrojo tikrinimo 08:14 val. - 2.15 promilės girtumas (b. l. 43).

Patikros sertifikatas Nr. 1936159 (b. l. 44).

VšĮ „Emprekis“ pažyma apie tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini), gamybos periodas 2014-2018, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 13714,40 Eur, su PVM yra 17360,00 Eur. (b. l. 34).

Liudytojo L. P. parodymais apie tai, kad yra Kauno AVPK RV 2-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2023-08-27 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. G., apie 7.25 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio nepamena, atsitrenkė į kelio atitvarus. Jiems atvykus į įvykio vietą pastebėjo apgadintą kelio atitvarą ir gretimai apgadintų kelio atitvarų stovintį sudaužytą automobilį (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje taip pat buvo atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Šalia sudaužyto automobilio (duomenys neskelbtini), stovėjo vyras kiek pamena jo vardas V. L.. Jis nurodė jog vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio atitvarus. Pasiteiravus V. L. ar šis 15 min. laikotarpyje vartojo alkoholį, jis jiems paaiškino, kad taip vartojo. Tada palaukus 15 min., buvo patikrintas V. L. blaivumas ir kiek pamena jam buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. V. L. taip pat paaiškino kad automobiliu (duomenys neskelbtini) važiavo vienas, eismo įvykio metu pats nenukentėjo (b. l. 31–33).

Liudytojos S. R. parodymais apie tai, kad L. V. yra jos sugyventinis. 2023-08-26 dieną kartu su draugais bei sugyventiniu L. V. buvo (duomenys neskelbtini) koncerte, (duomenys neskelbtini). Koncerto metu L. alkoholio nevartojo, kadangi jam tą dieną reikėjo vykti į darbą. Jis dirba (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Apie 22:00 val. L. jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į savo darbo vietą, o ji toliau su draugais buvo koncerte. Koncertui pasibaigus apie 00:00 val., jie vyko į (duomenys neskelbtini), kur dirba L. Minėtame bare ji buvo iki maždaug 4.00 ryto. Kol ji buvo minėtame bare L. alkoholio nevartojo, kadangi jis dirbo. Tada 2023-08-27 apie 8:00 val. pabudo ir pamatė jog L. jai yra parašęs SMS žinutę, jog sudaužė jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Ji iškart išsikvietė taksi ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Eismo įvykio vietoje jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Tik atvykus į eismo įvykio vietą ji sužinojo jog L. vairavo jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Ji nustebo dėl tokio L. elgesio, kadangi toks elgesys vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviu jam nebūdingas. Tai buvo pirmas kartas kada jis taip neatsakingai pasielgė. Ji nežinojo jog jos sugyventinis vairuos jos automobilį būdamas neblaivus (b. l. 28–29).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo V. L. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo V. L. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotoja S. R. prašo atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis V. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje nėra duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, civilinių ieškinių nepareikšta, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog V. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji dirba, teigiamai charakterizuojama, neturi drausminių nuobaudų, yra neteista, todėl save laiko tinkamu laiduotoja.

Prokuroras su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad yra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. V. L. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirba. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad V. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo sužadėtinė S. R. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jos sugyventinis, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, jis į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja, nuolat teikia patarimus. Šiuo metu jie gyvena kartu ir ruošiasi įregistruoti santuoką, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. R. šiuo metu augina nepilnametį sūnų, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, ji turi vieną drausminę nuobaudą už greičio viršijimą, anksčiau nebuvo teista.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, S. R. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui V. L.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad V. L. automobilį vairavo būdamas 2,14 promilių girtumo, kas iš esmės ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (tai yra nuo 1,51 promilės). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą. Taigi, V. L. nėra drausmingas eismo dalyvis, specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Be to, neteisėti kaltinamojo veiksmai buvo sustabdyti jam padarius eismo įvykį. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo pačio, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padarytos nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nustatyto girtumo laipsnius ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), V. L. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. (b. l. 79). Teismo vertinimu, 2 metų uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmė, atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui, V. L. asmenybei, ir yra pakanka užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nustatyta, kad V. L. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra S. R., taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdama turtą kaltininkui, turto savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Iš byloje esančių VŠĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje be PVM 13714,40 Eur, su PVM yra 17360,00 Eur. (b. l. 34). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Atsižvelgiant į tai, kad V. L. ruošiasi kurti šeimą, turi kreditorinių įsiskolinimų, todėl pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 7000 Eur. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-530/2020).

VI. Kiti klausimai

V. L.

ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, vairuotojo pažymėjimas siųstinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. L. perduoti laiduotojos S. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti V. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023-08-29;

- konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Išaiškinti V. L., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.