Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nurodė, kad tiekė šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise priklausančiai ½ daliai buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose. Atsakovė priėmė teikiamą paslaugą, tam neprieštaravo ir savo konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad ieškovė teiktų savo paslaugą, tačiau jai tenkančių pareigų – laiku ir tinkamai atsiskaityti už butui teikiamą šilumos energiją, neatliko ir vengė grąžinti susidariusią skolą. Atsakovė neišreiškė valios dėl rašytinės sutarties sudarymo, todėl iki šiol tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta rašytinė sutartis, taigi šilumos vartojimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės yra laikomi susiklosčiusiais. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2012 pagal atsakovės kasacinį skundą, nustatė, jog atsakovė 2005 metais bute įrengė šildymo būdą kietu kuru ir elektra bei sumažino apšildomą plotą. Namas, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, atitinka daugiabučio namo statusą, todėl patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo sistemos darbai turėjo būti atliekami pagal atitinkamą tvarką – buvo privalu laikytis normų, reglamentuojančių daugiabučiame name esančio buto atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos. Kasacinio proceso metu nustatyta, kad atsakovė neatliko teisės aktuose nustatytų veiksmų, kurie duotų pagrindą išvadai, kad buto šildymo prietaisų atjungimas nuo šildymo sistemos yra teisėtas, tai yra atsakovė darbus atliko savavališkai. Šių aplinkybių pagrindu ieškovė neturi teisinio pagrindo keisti name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, suvartotos šilumos paskirstymo tvarkos, todėl atsakovė privalo mokėti už jai priskirtą šilumos kiekį. Atsakovei neapmokant ieškovės pateiktų sąskaitų, per laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. už patiektą į butą šilumos energiją susidarė 3 483,25 EUR skola. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai, bendrasavininkai nėra pasirinkę jokio šilumos paskirstymo metodo. Atsižvelgiant į šio namo šildymo sistemą (vienvamzdinė su viršutiniu paskirstymu) bei įrengtą atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą, šiluma, apskaityta atsiskaitomuoju šilumos skaitikliu, name paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Šią aplinkybę patvirtina 2012 m. sausio 30 d. Komisijos išvada Nr. R2-278, o Metodo Nr. 4 tinkamumas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-852-340/2011, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2050-324/2015. Atsakovė kiekvieną ieškovės pateiktą sąskaitą už patiektą šilumos energiją privalėjo apmokėti iki sąskaitos pateikimo mėnesio paskutinės dienos, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl privalo už pradelstą laiką mokėti palūkanas.

Atsakovė V. M. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nuo 2010 m. spalio 1 d. jokių teisinių santykių skirti, tiekti ir vartoti šilumos energiją nėra, nes jokia sutartis, tiek ir konkliudentiniais veiksmai, tiek pagal rašytinę formą, nėra sudaryta. Nuo 2004 m. spalio 1 d. ieškovė neteikia centralizuotos šilumos energijos į atsakovės patalpas, nes nuo 1931 metų iki ginčo laikotarpio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, įrengtas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas krosninis šildymas. Ieškovės nurodomo Aprašo 6 punktas prieštarauja 7 punktui bei CK 6.188 straipsnio 4 daliai, nes sutartį privalo parengti ir pateikti atsakovei ieškovė. Sutartis gali būti sudaroma raštu arba, šilumos tiekėjui įdiegus technines galimybes, elektroninių ryšių priemonėmis, identifikavus sutartį sudarantį asmenį. Šiuo atveju, ieškovė atsakovę kaip šilumos vartotoją identifikavo pagal 2003 metais buvusios namo dalies savininkės, mokėtojos kodą, taip pažeisdama ne tik atsakovės, bet ir buvusios savininkės asmens duomenų apsaugą ir klastodama sąskaitas faktūras bei teismui teikdama mokesčių paskaičiavimo pažymas. Ieškovė vienašališkai nustatė standartines sutarties sąlygas, kurios pablogino atsakovės padėtį, palyginant su ta, kurią nustato įstatymai. Atsakovei nebuvo suteiktos galimybės susipažinti su sąlygomis, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė su šiomis sąlygomis sutiko, todėl ieškovė pažeidė CK 6.185 straipsnio 2 dalį. Šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis turi būti sudaryta raštu. Ieškovė teismui rašytinės sutarties nepateikė. Šilumos teikimo ir vartojimo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl privalu vadovautis CK 6.351 straipsniu. Ieškovė sutapatina šilumos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentą ir šilumos įrenginių prijungimo faktą, bei sutarties sudarymo sąlygas aiškina ne vartotojo naudai. Ieškovė taip pat pažeidė CK 1.2 ir 1.64 straipsnius, nes sutarties sąlygas taikė be atsakovės sutikimo ir prieš jos valią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2012 ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-2050-324/2015 nustatė prejudicinį faktą, kad sutartis su atsakove dėl šilumos tiekimo nesudaryta ir prieštarauja ieškovės teiginiui, kad atsakovė priėmė teikiamą paslaugą. Šis ieškovės teiginys taip pat neatitinka atsakovės 2004 m. balandžio 29 d. ir 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu pareikštai valiai, kad ji atsisakė ieškovo centralizuotai teikiamos šilumos, nes patalpas šildo kietu kuru, todėl nuo 2010 m. spalio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės santykiai yra pasibaigę. Ieškinyje ieškovė prašo priteisti susidariusią skolą, už 41,36 m² nešildomą plotą. Mokesčių skaičiavimo pažymoje nurodoma skolos mokėjimo suma yra kildinama iš tos pačios sutarties, ieškovės nuomone, sudarytos konkliudentiniais veiksmais. Civilinėse bylose, nagrinėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos bei Druskininkų miesto apylinkės teismų, nustatytas faktas, kad atsakovės 29,96 m² nuo 2004 m. spalio 1 d. ir 14,19 m² nuo 2010 m. spalio 1 d. patalpos yra nešildomos, nes atjungti šildymo įrenginiai. Atsakovė, vykdydama minėtų teismų sprendimus, už tą patį nešildomą plotą tris kartus sumokėjo. Atsakovė prašo teismo pripažinti nutraukta nesąžiningą, ieškovės vienašališkai taikomą neva konkliudentiniais veiksmais sudarytą šilumos vartojimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės mansardos patalpų statybos užbaigimo aktas, VĮ „Registrų centras“ 2000 m. spalio 1 d. išrašas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą. Atsakovė 2011 m. vasario 22 d. atliko namo kadastrinius matavimus, kurių duomenys akivaizdžiai rodo, kad ginčo laikotarpiu atsakovės patalpose faktiškai nebuvo šildymo iš centralizuotų sistemų, o buvo ir yra krosninis šildymas. Taigi atsakovė pagal CK 6.390 straipsnį įgyvendino savo teisę nutraukti sutartinius santykius su ieškove, jai pateikdama 2004 m. balandžio 28 d. ir 2010 m. rugsėjo 20 d. pranešimus. Ieškovei buvo pranešta apie vienašališką šilumos teikimo ir vartojimo sutarties nutraukimą nuo 2010 metų spalio pakeičiant buto šildymo būdą ir tuo atsisakant atsakovo teikiamos šilumos energijos. Byloje esanti atsakovės 2010 metų spalio deklaracija apie šildymo būdo pakeitimo darbų užbaigimą, buto kadastriniai matavimai ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovės buto šildymo būdas yra vietinis centrinis nuo 2000 metų. Byloje nėra duomenų, kad atsijungimu nuo namo šildymo sistemos būtų padaryta žala kitiems namo bendrasavininkams.