Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė E. Š. paskirta laisvės atėmimas 1 metams.

Į bausmės laiką E. Š. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu ir vieną kartą spyrė į veido sritį savo sugyventinei V. K., tuo nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis E. Š. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Š. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors E. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau tris kartus teistas, neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t., 114–119, 120–122 b. l.), nusikalstamą veiką prieš V. K. padarė nebe pirmą kartą, ir tai rodo, kad E. Š. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, gyvenimo būdo nekeičia. Nors ankstesniais nuosprendžiais E. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo skiriamos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – du kartus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, paskutiniu nuosprendžiu taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, be kitų įpareigojimų paskiriant įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai E. Š. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliuodamas į švelnesnę bausmę E. Š. prašo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Pažymėtina, kad norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan.), tačiau būtina nustatyti ir kaltininko prisipažinimą kaltu dėl šios veikos padarymo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-677/2016).

Iš bylos matyti, kad nuteistasis E. Š. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 45–46, 76–77, 85–86), nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus atsisakė, tik sakydamas paskutinį žodį deklaratyviai nurodė besigailintis „kad taip įvyko“ ir prašė jo „nepasodinti“ (1 t., 168–172 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė E. Š. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas 8 mėnesiams) savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), daryti išvadą, kad ši bausmė per griežta ir ją švelninti, nėra pagrindo. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neatlikęs ankstesniu, t. y. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis ir subendrino nauju bei ankstesniu nuosprendžiais E. Š. paskirtas bausmes. Akivaizdu, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Š. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti nuteistojo skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.