Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-01-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-42-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-01-19
Bylos Nr.
AN2-42-954/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00100-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Giedraitis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK
Advokatai
Girius Ivoška
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-42-954/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00100-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. atstovo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas D. D. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo nutraukti/nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariate 2019 m. lapkričio 10 d. buvo gautas D. D. pareiškimas apie tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 10 d. su D. D. vyksta sunkios skyrybos, kuris piktybiškai ir tyčia piktnaudžiaudamas savo kaip tėvo teise, draudžia kalbėtis, bendrauti su vaikais. Mažametį sūnų D. D. nuteikė taip, kad pastarasis atsisako su ja kalbėtis. Pareiškėjos teigimu, taip pat veikiami yra ir kiti vaikai - D.-G. D. ir D. D.. 2019 m. lapkričio 9 d. ir 2019 m. lapkričio 10 d. skambino telefonu, norėdama pakalbėti su vaikais, tačiau visi telefonai yra užblokuoti. Su jauniausiuoju sūnumi D., kuriam diagnozuotas autizmas santykiai yra geri, jis nori matytis su ja, bet jam neleidžia tėvas, močiutė. Jie jį skriaudžia neleisdami pasikalbėti telefonu ir būti su ja. Prašė imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintos ne tik vaikų, bet ir jos teisės matytis, kalbėtis su vaikais ir D. D. nubausti nustatyta tvarka bei taikyti priemones.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas atlikęs aplinkybių patikslinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2019 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą nutraukti/nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 518 straipsnį. Vyresnysis tyrėjas padarė išvadą, kad negauta duomenų ir pakankamų įrodymų, kad būtų padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šį Institucijos nutarimą D. D. apskundė apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi skundą atmetė. Įvertinęs visą gautą ir surinktą informaciją teismas konstatavo, kad negauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog D. D. tyčiniais veiksmais pažeistų D. D. teisę bendrauti su vaikais, todėl pagrįstai buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Šalies argumentai

4. D. D. atstovas advokatas Girius Ivoška skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą

4.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Nors teismas padarė išvadą, kad D. D. niekas netrukdo bendrauti su vaikais, tačiau jos galimybėms bendrauti su valkais įtaką daro ne teismo nustatyta bendravimo tvarka, o jos buvusio sutuoktinio D. D., su kuriuo gyvena vaikai, elgesys. Atstovas pažymi, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, tiek, ir pagal kitus teisės aktus vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui.

4.2. Skundo autoriaus teigimu, D. D. su savo vaikais nesusitinka dėl D. D. ir jo motinos neigiamo požiūrio į ją, reiškiamo girdint ir matant vaikams. Dėl to, vaikams buvo suformuota nuomonė, kad reikia vengti bendrauti su mama, kad mamos sprendimus ginti savo interesus pasitelkiant policiją reikia vertinti kaip nenormalius, neadekvačius. Atstovo nuomone, D. D. yra apribota galimybė bendrauti su jauniausiuoju sūnumi, nes jis neturi nuosavos ryšio priemonės. Pareigą užtikrinti D. D. galimybę bendrauti su vaikais (t. y. suderinti bendravimo su vaikais laiką, pasirūpinti, kad vaikas, kuris neturi nuosavos ryšio priemonės, galėtų bendrauti tėvui, o ne kitiems vaikams ar tretiesiems asmenims priklausančio ryšio priemone) turi ne vaikai ar tretieji asmenys, o tėvas, todėl D. D. nurodymas D. D., kad ji, norėdama pabendrauti su jauniausiuoju sūnumi D. D., skambintų vyresniems sūnums ar vengimas suderinti D. D. bendravimą tėvui priklausančia ryšio priemone su jauniausiuoju sūnumi yra akivaizdus tėvo valdžios nepanaudojimas vaiko interesais (ANK 73 straipsnis).

4.3. Atstovo teigimu, D. D. elgesys, kuriuo tyčia nesistengiama, kad vaikai su motina išsaugotų ryšį, psichologijos mokslo praktikoje vadinamas tėvo (šiuo atveju - motinos) atstūmimu, kuris sutrikdo vaiko fizinę ir psichinę raidą bei sukelia rimtas, neigiamas ir ilgalaikes pasekmes. D. D. savo pareiškimą dėl administracinio nusižengimo pagrindė pateiktais įrašais, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas D. D. įrodymų iš esmės nevertino, tik pacitavo tai, kas girdėti įrašuose. Apelianto nuomone, policija nesiėmė visų būtinų procesinių veiksmų, kad ištirtų D. D. nurodytas aplinkybes, susijusias su trukdymu jai bendrauti su vaikais, o skundžiamą nutartį priėmęs teismas savo sprendimą motyvavo remdamasi nepagrįstais, tikrovės neatitinkančiais įrodymais.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. D. D. atstovo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinis skundas atmestinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde D. D. atstovas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

8. Susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu, kuriuo nutraukta/nepradėta administracinio nusižengimo teisena D. D. atžvilgiu, kadangi negauta nenuginčijamų įrodymų ir objektyvių duomenų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 518 straipsnyje ar kitame straipsnyje, bei konstatuoja, jog skundžiama nutartimi šis nutarimas paliktas galioti pagrįstai ir teisėtai.

9. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai išanalizavo ir aptarė byloje esančius duomenis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas atmesdamas D. D. skundą įvertino ne tik jos ir D. D. paaiškinimus bei ir garso įrašuose užfiksuotas aplinkybes bei kitą bylos medžiagą.

10. Apygardos teismas pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo nuomone visos šios pamintos aplinkybės nagrinėjamu atveju buvo įvertintos tinkamai. D. D. tiek savo pareiškime policijos įstaigai, tiek ir apeliaciniuose skunduose nurodo, kad dėl buvusio sutuoktinio D. D. ir jo artimųjų priešiškų veiksmų prieš ją yra nuteikti vaikai, be to, jai yra apribota galimybė bendrauti su jauniausiuoju sūnumi D. D., nes jis neturi nuosavos ryšio priemonės.

12. Tiek tiriant D. D. pareiškimą, tiek ir apylinkės teisme liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad jis netrukdo D. D. bendrauti su vaikais, vaikai ir patys jai paskambina. Jis dirba vairuotoju, gyvena su tėvais, kurie jam padeda vaikus auginti. Sūnūs turi galimybę bendrauti su mama būdami vieni, bet jai pradėjus juos įžeidinėti, jis įsikiša į D. D. ir vaikų bendravimą. Pokalbio metu ji nuteikinėja vaikus prieš tėvą. Gąsdina, kad iš jo atims vaikus. Vyresnis sūnus, kuriam 16 m., pats nenori bendrauti su mama, nes Vaiko teisių apsaugos tarnybos medžiagoje užfiksuota, kad vaikas patyrė psichologinį smurtą dėl mamos netinkamo elgesio. Su mama labiausiai bendrauja sūnus D.-G. D.. Su mažiausiuoju sūnumi, kuriam šeši metai ir jis neturi telefono, mama telefonu gali bendrauti per vyresnius vaikus ar jį. D. D. įkyriai jam skambina darbo metu, liepia duoti su vaikais bendrauti. Jauniausias sūnus lanko darželį. Jokių sutrikimų jam nėra, neįgalumo neturi. Pats su vaikais puikiai sutaria, vaikai sveiki. D. D. gali domėtis apie vaikų sveikatą pas šeimos gydytoją. Jis D. D. nešmeižia, ji pati paskambinusi vaikams telefonu, nurodo ar liepia išmesti jo tėvus, vaikų senelius iš namų, teigdama, kad vaikams liks namas. 2019 m. lapkričio 10 d. jis dirbo vairuotoju, kai D. D. jam paskambino ir aiškino, kad jis privalo duoti vaikus pasikalbėti, bet jis pasakė, kad dirba ir tegul skambina vaikams į jų telefonus. D. D. turi galimybę paimti vaikus iš kiemo, o į namus užeiti neturi teisės. D. D. dažnai pasako laiką, kada ateis pas vaikus, jie laukia, o ji neateina. Aukštesniojo teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti šiais D. D. parodymais.

13. Taip pat teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo D. D. atstovas, pirmosios instancijos teismas ne tik perklausė garso įrašus, tačiau juos detaliai aprašė ir teisingai įvertino visų bylos duomenų kontekste. Įvertinus tiek pačios D. D. paaiškinimus, tiek ir D. D. parodymus, garso įrašuose užfiksuotus duomenis ir kitą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad D. D. piktnaudžiauja jam kaip tėvui suteiktomis teisėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D. teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su vaikais, todėl dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo ji savo pažeistas teises gali ginti Civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimo tyrimo metu jauniausiam D. D. sūnui buvo šešeri metai, todėl natūralu, kad tokio amžiaus vaikai gali neturėti savo ryšio priemonių. Dėl to, D. D. buvo sudaryta galimybė su sūnumi D. bendrauti per vyresniuosius sūnus ar per buvusį sutuoktinį. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. dirba, o sūnus lanko darželį, todėl D. D. skambinant D. D. būnant darbe ar sūnui D. esant darželyje, nėra objektyvios galimybės užtikrinti D. D. reikalavimo leisti pasikalbėti su sūnumi D., todėl tokioje situacijoje nėra pagrindo D. D. veiksmus vertinti kaip savivaliavimą, nenorą leisti sūnui bendrauti su mama, ar tėvo valdžios nepanaudojimą vaiko interesais. Aukštesnysis teismas pažymi, kad D. D. teiginius apie D. D. nenorą leisti sūnui D. bendrauti su ja, paneigia ir byloje esantys duomenys, kad net ir Kauno lopšelio darželio ,,Nežiniukas“ administracijai bei vaiko auklėtojoms specialiai pakoregavusios tvarkaraščius, dėl D. D. susitikimo su vaiku, pati D. D. į numatytą ir suorganizuotą susitikimą neatvyko.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucija, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino faktinę situaciją tarp šalių, jau ilgai besitęsiantį konfliktą ir iš to kylančias pasekmes, todėl priėmė teisingą sprendimą nutraukti/nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. Apylinkės teismas, palikdamas šį Institucijos nutarimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad D. D. veiksmai šioje byloje negali būti pripažįstami kaip D. D. teisės bendrauti su savo vaikais pažeidimu. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti D. D. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius kokį nors administracinį nusižengimą veikiant tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala D. D. ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Vien tai, kad priimta nutartis netenkina D. D. interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jų nepaneigia, todėl D. D. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą ir D. D. atstovo advokato Giriaus Ivoškos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Giedraitis