- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 2-2280-254/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00413-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Arturas Cibuskas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teiseja Dale Burduliene, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant vertejai V. R., ieškovui V. S., jo atstovui advokatui Arturui Cibuskui, atsakoves atstovui A. I. teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo V. S. ieškini atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos del neturtines žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustate:
Ieškovas pareiške ieškini ir prašo priteisti iš atsakoves Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurode, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001-11-22 sprendimu administracineje byloje Nr. 1-8967-2001 atmete jo skunda, kuriuo praše pripažinti Lukiškiu tardymo izoliatoriu-kalejima kaltu del jo teisiu pažeidimo: jis buvo laikomas kamerose, kuriose daugiau nei leidžiama laikyti areštuotu, be to, kartu buvo laikomas su rukanciaisiais ir kt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-01-22 nutartimi, priimtoje administracineje byloje Nr. A2-92-02 pareiškejo apeliacinis skundas buvo atmestas. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001-03-18 sprendimu administracineje byloje Nr. 1-12-613/2002 atmete jo skunda Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus 2 griežtojo režimo pataisos darbu kolonijos ir Kalejimu departamento prie Lietuvos Teisingumo ministerijos, kuriuo praše priteisti materialine žala del neteisetu atsakovu veiksmu bei moraline žala del jo persekiojimo už kritika ir skundu rašyma pagal Lietuvos Respublikos istatymu numatyta maksimalu dydi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-07-11 nutartimi, priimtoje administracineje byloje Nr. A9-613-02 pareiškejo apeliacinis skundas taip pat buvo atmestas. E. Ž. teisiu teismas 2008-11-18 sprendimu išnagrinejes ieškovo skunda prieš Lietuva iš dalies pripažino ji pagristu ir priteise 5000 euru neturtinei žalai atlyginti bei 500 euru bylinejimosi išlaidu. Teismas pastebejo, kad didelis perpildymas ir antisanitarines pareiškejo kalinimo salygos Lukiškiu tardymo izoliatoriuje-kalejime prilygo žeminanciam oruma elgesiui, kuris pažeide Konvencijos 3 straipsni. Taip pat pripažino, kad Vyriausybe nepakankamai irode, kad plati pareiškejo susirašinejimo kontrole buvo „butina demokratineje visuomeneje“, todel tuo buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis. Ieškovas sprendžia, kad E. Ž. teisiu teismo 2008-11-18 sprendimas (80-82, 92-98 punktai) irodo, jog tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai nagrinejo ieškovo skundus del žeminanciu kalinimo salygu Lukiškiu tardymo izoliatoriuje ir del korespondencijos cenzuravimo, ignoravo jo teisiu pažeidimus, atsisake ginti jo teises bei priteisti tinkama ir adekvatu žalos atlyginima. Del tokiu teismu sprendimu ieškovas patyre dvasini sukretima, kaip Lietuvos pilietis prarado pasitikejima valstybe, jos deklaruojamais teisines valstybes ir demokratijos principais, nusivyle valdžios institucijomis, o ypatingai teismais kaip žmogaus teisiu užtikrinimo garantu. Ieškovui susidare ispudis, kad valstybeje neimanoma apginti grubiai pažeidžiamu žmogaus teisiu, jis jautesi pažemintas. Tokios mintys sukele dideli liudesio ir bejegiškumo jausma, del ko patyre ilgalaiki emocini stresa.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001-11-22 sprendimo administracineje byloje Nr. 1-8-967-2001 nustatyta, kad pareiškejas pateike skunda atsakovui Lukiškiu tardymo izoliatoriui kalejimui del moralines žalos atlyginimo. Skunde nurode, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo suimtas nuo 1999-09-20 iki 2000-10-27 ir patalpintas i Lukiškiu tardymo izoliatoriu kalejima. Buvimo jame metu jis buvo laikomas kameroje, kurioje daugiau nei leidžiama laikyti areštuotu ir su rukanciais asmenimis, dažnai buvo be pagrindo pervedamas iš vienos kameros i kita; administracija draude pirkti daiktus bei asmenines higienos daiktus už pinigus, kuriuos jis buvo perdaves administracijai; nesuteike galimybes laikyti dokumentus, gautus rašytus skundus; administracija niekada neregistravo ir nesiunte skundu del administracijos veiksmu; jis negalejo naudotis biblioteka ir neatnešdavo pagal prašyma literaturos arba atnešdavo moraliai pasenusia; spauda pateikdavo pasenusia; neteike socialines pagalbos del pirmo butinumo prekiu; maistas buvo teikiamas nekaloringas, nekokybiškas, neatitinkantis normu; buvo kerpamas plikai prieš jo valia; nebuvo leidžiamas pravoslavu šventikas ir tuo buvo pažeista religijos laisve; administracija neteike istatymu; neduodavo pakankamai higienos priemoniu; patalo priemones nebuvo tinkamos naudojimui ir nebuvo dezinfekuojamos; ribojo jo teise i susirašinejima, laiškai buvo ilgai cenzuruojami; siunciami laiškai nepasiekdavo adresatu. Pareiškejo skundas šioje byloje buvo atmestas. Sprendime konstatuota, kad teisminio nagrinejimo metu nebuvo irodyta, kad atsakovas padare veikas, kuriomis pažeide norminius aktus, nustatancius pareiškejo ir atsakovo santykius, o butent Kardomojo kalinimo istatyma, Kardomojo kalinimo vietu vidaus tvarkos taisykliu reikalavimus (b.l. 6). Šis teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-01-22 nutartimi, priimtoje administracineje byloje Nr. A2-92-02 buvo paliktas nepakeistas, o apelianto skundas atmestas. Nutartyje buvo nurodyta, kad pareiškejo skundo atveju taikytinas CK 485 str. Pareiškejas praše atlyginti moraline žala, o salyga moralinei žalai atlyginti yra turtines žalos atlyginimas, o jo nesant, tenkinti pareiškejo reikalavimus nera pagrindo (b.l. 8).
Iš Vilniaus apygardos administracinis teismo 2002-03-18 sprendimo administracineje byloje Nr. 1-12-613/2002 nustatyta, kad pareiškejas pateike skunda atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus 2 –osios griežtojo režimo pataisos darbu kolonijos ir Kalejimu departamento prie Lietuvos Teisingumo ministerijos bei praše priteisti materialine ir moraline žala pagal Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta maksimalu dydi. Pareiškejas skunda grinde tuo, kad kolonijoje jo teises pažeidinejamos, nes atsisakoma suteikti darba, socialine parama pirmo butinumo prekems; nemokama teisine pagalba; išduoti pažymas, reikalingas teismui bei daryti dokumentu kopijas ir siusti skundus kolonijos saskaita; nesuteikia vertejo paslaugu, kurios pareiškejui reikalingos; dingsta asmeniniai dokumentai, neinformuoja apie priimtus sprendimus pagal pareiškejo kreipimasi; neduoda susipažinti su maisto normomis; nematuoja kameroje esancios temperaturos; neduoda popieriaus, voku, tušinuku; atsisako suteikti trumpalaikius pasimatymus; neleidžia skambinti telefonu, neleidžia tureti asmenine kompiuterine diskete ir neleidžia kompiuteriu spausdinti apeliacijas, turint laisvo laiko; neleidžia tureti asmenini antspauda; sulaiko siunciama korespondencija arba jos negražina pareiškejui; laiko kartu su asmenimis, kurie nesuderinamo charakterio; iš elektronines užrašu knygutes ištryne asmeninius pareiškejo užrašus; konfiskavo kompiuterini popieriu; esant kamerose, uždraudžia lankyti kursus, mokykla, bažnycia, dalyvauti visuomenineje veikloje bei naudoti elektrine technika, kuri leidžiama kolonijoje. Pareiškejo skundas buvo atmestas nenustacius atsakovu darbuotoju neteisetu veiksmu ir neveikimo bei žalos padarymo (b.l. 9). Šis teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-07-11 nutartimi, priimtoje administracineje byloje Nr. A9-613-02 buvo paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestas. Nutartyje nurodyta, kad V. S. apeliaciniame skunde teigini, kad pirmosios instancijos teismas byla išnagrinejo neobjektyviai ir šališkai grinde abstrakciomis aplinkybemis, kurios nepatvirtintos jokiais irodymais. Bylos teisminio nagrinejimo metu apsvarstyti visi esminiai klausimai, nurodyti V. S. skunde. Atsakovai pateiktuose i apeliacini skunda atsiliepimuose nurode pakankamai normines medžiagos apelianto pažymetais klausimais ir tai pateikta nutarties aprašomojoje dalyje (b.l. 11).
Teismas detaliai nurode ieškovo skundu jo ieškinyje nurodytose administracinese bylose pagrinda (aplinkybes) todel, kad ieškovo manymu, jie buvo išnagrineti netinkamai. Šia aplinkybe jis grinde tik E. Ž. teisiu teismo 2008-11-18 sprendime S. prieš Lietuva (pareiškimo Nr. 871/02) nustatytomis aplinkybemis ir išvadomis. Pagal civiliniame procese galiojanti dispozityvumo principa teisminio nagrinejimo dalyko nustatymas yra ginco šaliu, o ne teismo pareiga, todel teismas nagrineja ginca neperžengdamas ieškovo ieškinio dalyko ir pagrindo, taip pat atsiliepimo i ieškini pagrindo. Ieškovas bei jo atstovas buvo tos nuostatos, kad neteiseti administraciniu teismu teiseju veiksmai konstatuotini vertinant tik prie ieškinio pateiktus pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimus bei E. Ž. teisiu teismo 2008-11-18 sprendima byloje S. prieš Lietuva (pareiškimo Nr. 871/02) (b.l. 12-38), todel teismas turejo paisyti šiu ribu.
CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del neteisetu teisejo ar teismo veiksmu nagrinejant civiline byla, atlygina valstybe visiškai, jeigu žala atsirado del teisejo ar kito teismo pareiguno kaltes. Pagal šia istatymo norma valstybes pareiga atlyginti žala atsiranda tada, kai yra visos deliktines atsakomybes salygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteiseti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kalte (CK 6.248 straipsnis). Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dali valstybes atsakomybe atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Toks aiškinimas paremtas šios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinejant civiline byla“. Nagrinejamos bylos kontekste ši istatymo nuostata apima ne tik bylos nagrinejima, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priemima. Pažymetina, kad veiksmu neteisetumas nepreziumuojamas, o turi buti irodytas juo besiremiancios šalies (CPK 178 straipsnis). Teisejo (teismo) kalte gali buti konstatuota padarius akivaizdžia ir šiurkšcia teises aiškinimo ir taikymo klaida. Nagrinejamos bylos atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti teiseju (teismu) kalte del sekanciu argumentu.
Teismas detaliai pirmiau nurode ieškovo skundu jo nurodytose administracinese bylose aplinkybes tam, kad butu galima spresti del administraciniu teismu teiseju neteisetu veiksmu ir kaltes tuo pagrindu, kuriuo ieškovas grindžia ši ieškini - E. Ž. teisiu teismo 2008-11-18 sprendime nustatytomis aplinkybemis ir išvadomis.
E. Ž. teisiu teismas, nagrinejo S. byla prieš Lietuva, kuriame nagrinejamos bylos aspektu ieškovas nurode, jog administraciniai teismai nenustate reikšmingu faktu ir teisiškai aiškiai nepasisake del jo skundu, susijusiu su ikalinimo salygomis; teismai pagal pareiškeja, jo reikalavimus atmete neaiškia ir apibendrinta forma. Jie tariamai buvo neteisingi del, inter alia, šališkumo, teisines ir vertimo pagalbos trukumo, pernelyg ilgo proceso, liudytoju apklausu, netinkamo pasisakymo del pareiškejo skundu ir vertimo i rusu kalba paslaugu, ypac teismu sprendimu vertimu, nesuteikimo (89 punktas). E. Ž. teisiu teismas, išnagrinejo šiuos bylos faktus ir konstatavo (91 punktas), kad „net jeigu Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis butu taikoma civilinio pobudžio teisiu ir pareigu aspektu, byloje nera irodymu, kad pareiškejui nebuvo suteikta tinkama galimybe skusti teismui ir gincyti administracijos argumentus. Teismas apgailestavo, kad vidaus teismu sprendimu motyvai yra neaiškus. Nurode, kad detalesne analize ir paaiškinimai butu padeje pareiškejui suprasti jo teisine padeti. Vis delto Teismas, atsižvelgdamas i gincijamus vidaus teiseje nustatytus apribojimus, nenustate irodymu, patvirtinanciu nacionaliniu teismu sprendimu savavališkuma (cf., pvz. 96 punktas toliau)” ir pareiškejo šia skundo dali atmete kaip aiškiai nepagrista. Teismo nurodytame sprendimo 96 punkte „ konstatuota, kad vidaus teiseje bei jos taikymo praktikoje nera nustatyta aiškiu kriteriju, kurie pateisintu visa apimancios cenzuros egzistavima. Kitaip tariant, vidaus teise ir praktika nenumato išsamiu ir aiškiu administracijos diskrecijos ribu minetoje srityje“. Tokia išvada neduoda pagrindo laikyti, kad administraciniu teismu teisejai, priimdami sprendimus atmesti pareiškejo skundus padare akivaizdžius vidaus teises aiškinimo ir taikymo pažeidimus, nes to E. Ž. teisiu teismas nekonstatavo, o kitais irodymais ieškinys nebuvo grindžiamas.
E. Ž. teisiu teismas spresdamas del Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo del kalinimo salygu nurode, kad pareiškejas nepatyre jokios akivaizdžios traumos. „Vis delto konstatavo, kad didelis perpildymas ir antisanitarines pareiškejo kalinimo salygos Lukiškiu tardymo izoliatoriuje - kalejime prilygo žeminanciam elgesiui, kuris pažeidžia Konvencijos 3 straipsni (82 punktas)“. Administraciniai teismai tokios išvados nepadare ir neturtines žalos pareiškejui nepriteise. Taciau išvada del Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu buvo padaryta remiantis Europos komiteto prieš kankinima ir kitoki žiauru, nežmoniška ar žeminanti elgesi ir baudima (CPT) ataskaitos, paskelbtos 2001 m. bei 2004 m. vasario 17-24 duomenimis. Pastaruju duomenu paskelbimas neapima administraciniu bylu nagrinejimo laikotarpio. Iš ieškovo nagrinejamoje byloje pateiktu administraciniu teismu sprendimu negalima nustatyti, kiek jam teko gyvenamojo ploto ir kokiomis sanitarinemis salygos jis buvo kalinamas jo skundu ieškinyje nurodytose administracinese bylose pateikimo metu, todel daryti išvada tik E. Ž. teisiu teismo sprendimo pagrindu del administraciniu teismu aiškiu vidaus teises aiškinimo ir taikymo klaidu negalima. Kaip mineta pirmiau Europos žmogaus teisiu teismas konstatavo, kad ieškovas nepatyre jokios akivaizdžios traumos. O šioje byloje ieškovo argumentai del neturtines žalos buvo grindžiami tik istatymo nuostatomis, apibudinancia šia žala ( CK 6.250). Teismas atkreipia demesi i tai, kad del kitu V. S. skundu del ikalinimo salygu Vilniaus 2-uose pataisos namuose ir Lukiškiu tardymo izoliatoriuje, kurie yra tapatus ieškovo skundams išnagrinetiems administracinese bylose, E. Ž. teisiu teismas padare analogiška administraciniu teismu sprendimams išvada, kad jie aiškiai nepagristi (83, 84, 101, 106, 110, 113 punktai).
E. Ž. teisiu teismas „konstatavo, kad pažeistas Konvencijos 8 straipsnis tuo aspektu, kad net laikant, jog pareiškejo susirašinejimo cenzura buvo nustatyta istatymu bei ja buvo siekiama teiseto Konvencijoje numatyto tikslo, Vyriausybe nepakankamai irode, kad mineta plati pareiškejo susirašinejimo kontrole buvo „butina demokratineje visuomeneje“ (97,98 punktai). Taciau argumentuose del tokios išvados nurode, kad vidaus teiseje nera nurodyta aiškiu kriteriju, kurie pateisintu visa apimancios cenzuros egzistavima. Kitaip tariant, vidaus teise ir praktika nenumato išsamiu ir aiškiu administracijos diskrecijos ribu minetoje srityje. Del to galima daryti išvada, kad netinkama su minetu klausimu susijusi vidaus teises bei praktikos kokybe savaime pažeide Konvencijos 8 straipsni (96 punktas)“. Kaip mineta pirmiau, teisejo (teismo) kalte gali buti konstatuota padarius akivaizdžia ir šiurkšcia teises aiškinimo ir taikymo klaida. Tai yra vertinamosios savokos. Vertinant klaidos akivaizduma ir šiurkštuma gali buti atsižvelgta i taikytinos nuostatos vartojamu terminu suprantamuma, nuostatos tiksluma, irodymu aiškuma, bylos aplinkybiu sudetinguma, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikoma teises nuostata reikejo tik ja pritaikyti ir kt. Šiuo atveju, esant nepakankamam teisiniam reglamentavimui administraciniu teismu nepadaryta analogiška išvada del susirašinejimo cenzuravimo neduoda pagrindo administraciniu teismu teiseju veiksmus vertinti kaip akivaizdžiai neteisetus, kas butu pagrindu spresti del neturtines žalos atlyginimo.
Apibendrinant darytina išvada, kad nera pagrindo konstatuoti, kad administraciniu teismu teisejai netinkamai nagrinejo ieškovo skundus šiame ieškinyje nurodytose administracinese bylose, ignoravo jo teisu pažeidimus, atsisake ginti ieškovo teises ir priteisti tinkama bei adekvatu žalos atlyginima. Ieškovo ieškinio pagrindu administraciniu teismu teiseju veiksmuose nagrinejant ieškovo skundus ieškinyje nurodytose bylose teismas nenustate neteisetu veiksmu ir kaltes, kaip deliktines atsakomybes salygu, todel ieškovo ieškinys atmestinas kaip neirodytas (CK 6.272 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškini atmesti.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.