Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui B. S., atsakovo atstovei V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo į skundą argumentus, skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl kultūros ministro 2015-03-25 įsakymo Nr. ĮV-207, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti kompensacinę išmoką Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2015-02-26 prašymu kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydama skirti jai kompensacinę išmoką (b. l. 21). Pareiškėjos prašymas buvo svarstomas Kultūros ministerijos Kompensacinių išmokų komisijos 2015-03-12 posėdyje, kuriame nutarta rekomenduoti kultūros ministrui atsisakyti skirti pareiškėjai kompensacinę išmoką (b. l. 7-8). Kultūros ministro 2015-03-25 įsakymu Nr. ĮV-207 pareiškėjai atsisakyta skirti kompensacinę išmoką, neatitinkant teatrų ir koncertinių įstaigų solistų vokalistų kūrybinio darbo stažo reikalavimų (b. l. 4). Kultūros ministerija 2015-03-26 raštu Nr. S2-787 informavo pareiškėją, kad ji negali pretenduoti į kompensacinę išmoką bei pateikė jai kultūros ministro 2015-03-25 įsakymo Nr. ĮV-207 kopiją (b. l. 3).

Teatrų ir koncertinių įstaigų darbo sąlygų ir socialinių garantijų ypatumus nustato Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 13 straipsnyje yra įtvirtintos Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 6 MGL dydžio kompensacinė išmoka skiriama teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir dėl to nutraukė darbo sutartį. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kompensacinės išmokos mokamos, kol jų gavėjui sukaks pensijos amžius, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus atvejus. Tokiu būdu darytina išvada, kad kompensacinės išmokos gali būti skiriamos tik asmenims, nesulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, tuo tarpu Įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse, kuriomis vadovaujasi pareiškėja, yra įtvirtintas jau paskirtos kompensacinės išmokos mokėjimo pratęsimas po senatvės pensijos paskyrimo. Pagal Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 4 dalį kompensacinės išmokos mokamos tik asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų. Tuo atveju, jei asmeniui priklausančios valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis yra mažesnis už asmeniui priklausančią kompensacinę išmoką, šiam asmeniui mokama jam priklausančios kompensacinės išmokos dalis, lygi skirtumui tarp asmeniui priklausančios kompensacinės išmokos ir asmens gaunamos valstybinės socialinio draudimo pensijos (Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008-03-18 sprendimu Nr. 315-4 (b. l. 28), todėl 2015-02-26 prašymo kultūros ministrui pateikimo metu pareiškėjai kompensacinė išmoka jau nebegalėjo būti paskirta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamu kultūros ministro 2015-03-25 įsakymu Nr. ĮV-207 kompensacinė išmoka pareiškėjai neskirta pagrįstai. Skundžiamame sprendime buvo vadovaujamasi Kompensacinių išmokų komisijos 2015-03-12 posėdžio protokolo (b. l. 23-24) išvadomis, kuriose vienu iš atsisakymo skirti pareiškėjai kompensacinę išmoką pagrindų nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja yra senatvės pensijos gavėja.

Pažymėtina, kad asmens darbo profesionaliojoje scenoje stažas yra aktualus tik sprendžiant jau paskirtos kompensacinės išmokos mokėjimo pratęsimo klausimą, kai asmeniui paskiriama valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Tačiau net ir šiuo atveju, pareiškėja nebūtų įgijusi teisės į Kompensacinės išmokos dalį. Vadovaujantis Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, į kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą yra įtraukiamas laikas, kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį Lietuvos teatruose ir koncertinėse įstaigose. Pagal bylos duomenis pareiškėja dirbo vienintelėje koncertinėje įstaigoje – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur įgijo 8 metų ir 17 dienų (nuo 1973-04-23 iki 1981-05-10) darbo stažą (b. l. 29).

Teismas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos kūrybinį darbo stažą, tačiau 201-02-06 raštu (b.l.83-84) buvo atsakyta, jog patikrinus pareiškėjos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos byloje esamus dokumentus nustatyta, kad dokumentų, patvirtinančių O. K. kūrybinį darbo stažą, nėra. O. K. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įgytą iki 1994-01-01 – 15.3361 metų sudaro laikotarpiai: nuo 1966-09-15 iki 1967-06-15 (Šiaulių raj. DŽDT vykdomasis komitetas, mašininkė); nuo 1972-09-01 iki 1972-09-25 (Šiaulių 43-oji vidurinė profesinė technikos mokykla, meistrė); nuo 1973-04-23 iki 1981-05-10 (Ansambliai „Nemuno žiburiai“ ir „Estradinės melodijos“, solistė); nuo 1981-08-01 iki 1986-08-11 ( Šiaulių m. valgyklų, restoranų ir kavinių trestas „Jaunystė“, solistė/vokalistė); nuo 1986-10-01 iki 1987-04-09 (Šiaulių m. valgyklų, restoranų ir kavinių trestas „Jaunystė“, solistė/vokalistė); nuo 1989-10-01 iki 1990-08-27 (Panevėžio restoranas „Nevėžis“, solistė/vokalistė). Pagal Pensijų įstatymo 54str. str.1d.2p. nuostatas, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991-06-01 rašytojų, dailininkų, kompozitorių, kinematografininkų sąjungų narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Nuostatų 23.7p. nurodyta, kad Pensijų įstatymo 54str. išvardinti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi kūrybinių sąjungų valdybų, sekretoriatų nutarimais (Pensijų įstatymo 54str.1d.2p. nurodytiems asmenims). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjai nepateikus įrodymų apie didesnį Lietuvos profesionaliojoje darbo scenoje stažą bei šių įrodymų nesant VSDFV Vilniaus skyriuje, darytina išvada, kad pareiškėjos darbo stažas koncertinėje įstaigoje būtų nepakankamas kompensacinei išmokai pagal Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 5 dalį skirti.

Pareiškėja vadovaujasi Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtimi, pagal kurią reikalavimas darbo stažui netaikomas kūrybiniams darbuotojams, kuriems yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas ir teigia, kad jos atžvilgiu reikalavimas stažui, įgytam Lietuvos profesionaliojoje scenoje, neturi būti taikomas. Šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė duomenų ir teismas nenustatė, kad pareiškėja yra viena iš nurodytų išmokų gavėja, t. y. gauna ištarnauto laiko pensiją ar kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pažymėtina, kad ištarnauto laiko pensijos asmenims po 1995-01-01 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo nebuvo skiriamos, o pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008-03-18 sprendimu Nr. 315-4 buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, todėl pareiškėjai negalėtų būti taikoma Įstatymo 13 straipsnio 5 straipsnyje numatyta išimtis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nustatantis 25 m. kūrybinio darbo stažo reikalavimą, buvo numatytas abiejose įstatymo redakcijose, tačiau nuo 2014-07-01 įsigaliojusioje redakcijoje nustatyta, kad šis reikalavimas taikomas darbui Lietuvos profesionaliojoje scenoje, taigi šiuo atveju kultūros ministro 2015-03-25 įsakymas Nr. ĮV-207 buvo priimtas galiojant įstatymo redakcijai, numatančiai 25 m. kūrybinio darbo stažo Lietuvos profesionaliojoje scenoje reikalavimą. Prašymo skirti kompensacinę išmoką pateikimo metu pareiškėja buvo senatvės pensijos gavėja, kompensacinė išmoka jai negalėjo būti skiriama, todėl nurodytas aplinkybes nustačiusiai Komisijai nekilo pareiga vertinti pareiškėjos darbo stažą patvirtinančius dokumentus, be to, iš Komisijos 2015-03-12 posėdžio protokolo Nr. 3 (b. l. 23-24) matyti, kad Komisija atsižvelgė į Kultūros ministerijos pateiktame pareiškėjos gyvenimo aprašyme (b. l. 29) nurodytas pareiškėjos darbo vietas ir tai, kad vienintelėje koncertinėje įstaigoje – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, pareiškėja buvo įgijusi tik 8 metų ir 17 dienų darbo stažą.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad kultūros ministro 2015-03-25 įsakymu Nr. ĮV-207 pagrįstai atsisakyta pareiškėjai skirti kompensacinę išmoką, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo, pareiškėjos skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos O. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.