- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- II-294-1072/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00238-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- T. S.
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato – (toliau – Institucijos) atstovei Ingai Malinauskienei, veikiančiai pagal įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. skundą dėl 2018 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2172-2018.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2172-2018, T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnio 1 dalį paskirta 45 eurų bauda dėl to, kad ji 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), savavališkai, be savininko A. O. leidimo, leido K. J. ūkiniame pastate sudėti armatūrą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teismui pateikė skundą (b. l. 1-5), kuriuo prašo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Nurodo, kad su nutarimu nesutinka, ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viena trečioji dalis priklauso jai, todėl ji 2017 m. lapkričio 4 d. leido pažįstamam K. J. minėtame ūkiniame pastate sudėti armatūrą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad leido pažįstamam K. J. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), susidėti armatūrą, kadangi minėto sandėliuko dalis priklauso jai. Ji leido K. J. susidėjus armatūrą sandėlyje, jos užimtas plotas siekė vieną trečiąją sandėlio, ne daugiau. T. S. stengėsi, kad K. J. priklausanti armatūra neužimtų A. O. priklausančio sandėliuko dalies. Pagal jos mamos testamentą sandėliukas priklauso ne A. O., o ką teismas nusprendė civilinio proceso tvarka, ji su tuo nesutinka, kadangi toks sprendimas yra neteisingas, nes ji yra įsitikinusi, kad dalis sandėliuko priklauso ir jai.
Nukentėjęs asmuo A. O. teisme prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad K. J. buvo įspėjęs, jog nesutinka, kad jam priklausančiame sandėliuke K. J. laikytų armatūrą. Tačiau armatūra vis tiek buvo patalpinta jam priklausančiame sandėliuke be jo leidimo, kadangi tuo metu sandėlio durys buvo nerakinamos. Paaiškino, kad su teta T. S. vyksta konfliktas, nes ji jam teisėtai priklausantį ūkinį pastatą laiko savu.
Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą atsiliepimo per pareiškime nurodytą terminą nepateikė, tačiau teismui pasiteiravus, ar pareiškėja T. S. prieštarauja, kad atsiliepimas būtų pateiktas žodžiu teismo posėdžio metu, T. S. nurodė, kad raštiško atsiliepimo ji nepageidauja, jai pakanka, kad Insitucijos atstovė atsiliepimą pateiks žodžiu teismo posėdžio metu.
Nutarimą priėmusios institucijos – Vilniaus apskrities vyriausuojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato – atstovė nurodė, kad skunde išdėstyti motyvai yra T. S. pasirinktos gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu T. S. pripažino, kad ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), leido K. J. susidėti armatūrą, o minėtas ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso A. O.. Todėl prašė skundo netenkinti, palikti galioti priimtą nutarimą.
Iš 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas A. O. 2018 m. rugpjūčio 2 d., 12 val. 30 min., pastebėjo, jog jam priklausančio sandėlio durys yra atviros ir nepažįstami žmonės iš jo išnešinėja daiktus. Dėl įsilaužimo į jo nuosavybę, A. O. kreipėsi į policiją (ROIK: 18089695847, b. l. 4).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policijos pareigūnams nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint sandėliuką, nustatyta, kad langai uždaryti, pirmos sandėliuko durys nuo gatvės pusės yra užrakintos iš lauko pusės dvejom spynom, antros sandėliuko durys šalia pirmų durų yra atrakintos, jokios spynos nėra iš lauko pusės, nėra jokio užkabinimo iš vidaus, ant durų staktos matoma kilpa, galimai kabliui durims iš vidaus užkabinti, apsidairius ant žemės lauke, sandėliuko viduje, kablio nematyti (ROIK: 18089695847, b. l. 8).
Iš A. O. paaiškinimo nustatyta, kad 2018 m. liepos 9 d. jis, t. y. A. O., rado atidarytas jam priklausančio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias duris, kurios yra dešinėje pusėje, žiūrint nuo gatvės. Jam įėjus į sandėliuką, nuėjo prie antrųjų dešinėje esančių durų, jas iš vidaus užkabino kabliuku. Po to ant pirmųjų durų pakabino spyną. Priekinės sandėliuko durys, yra dvigubos, jos iš lauko, pažeme, yra uždėtos betoniniu stulpeliu. Sandėliuko dešinėje pusėje yra dveji langai. Pirmas langas yra grotuotas, iš lauko pusės užvertas langine, kuri iš vidaus užkabinta kabliuku. Antras langas yra taip pat grotuotas, tačiau grotuose yra tarpas. Langas iš lauko pusės užvertas langine, kuri užkabinta palei viršų iš vidaus padarytu kabliuku. 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 12 val. 30 min., A. O. pastebėjo, kad yra praviros minėto sandėliuko antros durys. Kaip jos buvo atidarytos, jis neapžiūrinėjo, apie įvykį pranešė policijai (ROIK: 18089695847, b. l. 5).
Iš T. S. paaiškinimo nustatyta, kad T. S. pagal testamentą priklauso viena trečioji namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Kurios tiksliai patalpos jai priklauso, nėra nurodyta. Taip pat jai priklauso viena trečioji dalis sandėlio, esančio namo kieme. T. S. nurodė, kad ji nežino, kokios namo dalys priklauso jai pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą už akių. Ji naudojasi tomis namo dalimis, kurias jai nurodė jos mama. T. S. 2017 m. lapkričio 4 d. leido savo senam pažįstamam K. J. sudėti į sandėlį iki 2018 metų pavasario metalinę armatūrą, kadangi jai priklauso viena trečioji minėto sandėliuko dalis. T. S. taip pat parodė, kad nei ji, nei kažkas iš atvažiavusių atsiimti armatūrą asmenų durų tikrai nelaužė, spynų nenuplėšė (ROIK: 18089695847, b. l. 6).
Iš V. J. paaiškinimo nustatyta, kad jis nuo 2018 m. liepos 22 d. gyvena gyvenamojo namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jam šį laikiną būstą suteikė T. S., kuri prašė gyventi minėtame name neatlygintinai ir jį prižiūrėti. 2018 m. rugpjūčio 2 d., apie 11 val. 00 min., jam būnant namuose atvyko būsto savininkė T. S., kuri paaiškino, kad ūkiniame pastate, kuris priklauso jai ir A. O., yra sudėti jos pažįstamo romų tautybės vyro K. J. metalo armatūros strypai, kuriuos minėtas vyras tądien turėjo pasiimti. Maždaug po pusės valandos atvyko trys vyrai, kurių V. J. nepažino. Minėtiems vyrams atvykus, T. S. išėjo į lauką, priėjo prie ūkinio pastato ir atidarė duris, kurios buvo nerakintos. Minėtos durys yra antros nuo gatvės pusės, kurios niekada nebuvo rakinamos. Tuo tarpu, pirmosios durys yra užrakintos dvejomis spynomis, iš kurių viena yra A. O., kita – T. S. (ROIK: 18089695847, b. l. 7).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad pastatas-sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso A. O. (ROIK: 18089695847, b. l. 14-15).
Iš 2015 m. lapkričio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo už akių nustatyta, kad A. O., atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atiteko „<...>; kiti statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys ieškovo atidalijamo žemės sklypo dalyje“ (ROIK: 18089695847, b. l. 19)
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. M. 2018 m. rugsėjo 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą T. S. už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 2 d., 12 val. 30 min., savavališkai be savininko A. O. leidimo, leido K. J. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėti armatūrą. (ROIK: 18089695847, b. l. 3). 2018 m. spalio 5 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, byla buvo išnagrinėta ir priimtas nutarimas, kuriuo pagal ANK 518 straipsnį T. S. paskirta 45 eurų dydžio administracinė bauda.
Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nusižengimo sudėtis yra formali, jo padarymo faktui reikia įrodyti, kad asmuo įgyvendina savo tikrą ar tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.
LITEKO duomenimis, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015 buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pastatas – sandėlis teismo sprendimu atiteko A. O..
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.
Kaip nustatyta iš pateikto T. S. skundo bei teisme duotų paaiškinimų, ji nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015, pagal kurį buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), teigia, kad ūkinio pastato – sandėlio dalis priklauso jai. T. S. posėdžio metu nurodė, kad ji vadovaujasi tik jos mamos paliktu testamentu ir jokiais kitais dokumentais, įskaitant ir teismo sprendimus, ji nesivadovauja ir nesivadovaus. Teismas, įvertindamas ištirtas aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad T. S. tariamą savo teisę vykdo nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, tai yra, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir turi šalims prejudicinę galią, kas reiškia kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Kvalifikuojant veiką pagal ANK 518 straipsnį, būtinasis veikos požymis yra nepadarymas esminės žalos.
Remiantis teismo posėdžio metu pateiktais nukentėjusiojo A. O., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. paaiškinimais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais, žala padaryta nebuvo.
Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).
ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
T. S. neneigia, kad leido ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pažįstamam asmeniui sudėti ir laikyti armatūrą, nes nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu, kuriuo remiantis buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), teisėta pastato – sandėlio dalies savininke laiko ir save, o ne tik A. O..
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo veiką kaip savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį.
ANK 518 straipsnyje nurodyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo 16 eurų iki 60 eurų.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, akivaizdu, kad net ir tokiu atveju, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y., paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui
Atsižvelgus į tai, kad ANK 518 straipsnio sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2172-2018 nustatyta, kad paskiriant T. S. nuobaudą buvo atsižvelgta į įstatyme numatytas aplinkybes – į nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje padarytas pakartotinai, į traukiamo atsakomybėn asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirba, ne kartą bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, paskutinį kartą – 2018 m. spalio 5 d. (ROIK: 18089812657) (b. l. 19). Taigi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 5 d. nutarimu T. S. paskirtą ANK 518 straipsnio sankcijoje numatytą didesnę nei vidutinio dydžio baudą laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kadangi administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. S. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 5 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu T. S. galima būtų skirti švelnesnę nei ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641, 642 straipsniais,
nutarė:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2172-2018 nepakeistą ir T. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.