Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos ir palūkanų, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas J. V. prašė Palangos miesto apylinkės teismo priteisti iš atsakovo M. Ž. 4923,54 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. sausio 31d. paskolino M. Ž. 4923,54 EUR. Atsakovas pinigus įsipareigojo grąžinti per vienerius metus, t. y. iki 2014 m. sausio 31 d., tačiau iki nurodyto termino skolos negrąžino. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-31 preliminariu sprendimu ieškinys buvo visiškai patenkintas ir iš atsakovo M. Ž. priteista 4923,54 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 755,40 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. V. naudai. Atsakovas teismui pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Su pareikštu ieškiniu atsakovas M. Ž. nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, nuslepia tikrąsias šio paskolos raštelio pasirašymo aplinkybes. Iki šio paskolos raštelio ieškovas su atsakovu buvo geri pažįstami ir dirbo tose pačiose automobilių serviso patalpose, tačiau atskirose įmonėse. Santykiai su ieškovu buvo grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, minėtose serviso patalpose bendraudavo gana dažnai. Būtent raštelio pasirašymo dieną ieškovo paprašytas padėti atsakovas pasirašė jo nurodyto turinio raštelį. Ieškovas garantavo, jog po metų, kai jo jam nebereikės, jį sunaikins. Iki pat teismo preliminaraus sprendimo gavimo 2016-12-06 ieškovas niekada nereikalavo jokių neva paskolintų piniginių sumų grąžinimo ir atsakovas net nesitikėjo, jog šis raštelis tebeegzistuoja, manė, jog ieškovas jau seniai jį yra sunaikinęs, kaip ir buvo žadėjęs. Tai, kad ginčo sumos ieškovas realiai nėra sumokėjęs, patvirtina ir raštelio tekstas: „Aš, M. Ž., pasiskolinu iš J. V.“, kuriame nėra jokio įrašo apie nurodytos sumos perdavimą ir priėmimą. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriame prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas prieštaravimuose melagingai nurodo, kad šalys buvo susitarusios, kad skolos raštelis bus sunaikintas. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, todėl manyti, kad atsakovo nurodytos aplinkybės tikrai egzistavo, nėra pagrindo. Šiuo atveju ne ieškovas, o būtent atsakovas elgiasi nesąžiningai. Atsakovas prieštaravimuose teigia, kad pinigų, nurodytų skolos raštelyje, ieškovas atsakovui nėra sumokėjęs ir tai patvirtina skolos raštelio tekstas, o pinigų perdavimo faktas skolos raštelyje neužfiksuotas. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. Faktas, kad skolos raštelis yra pas kreditorių, t. y. ieškovą J. V., patvirtina, jog paskolos sutartis buvo sudaryta ir pinigus atsakovas gavo. 2013-01-31 paskolos sutartis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o žodžio „pasiskolinu“, kuris gramatiškai reiškia esamąjį laiką (2013-01-31), pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui sudaro pagrindą pripažinti paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2017-05-15 sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priėmė galutinį sprendimą ir priteisė iš atsakovo M. Ž. 4923,34 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4923,34 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-10-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 755,54 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. V. naudai.Teismas konstatavo, kad šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą išvadai, kad ieškovas šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą, o atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė. Teismas pažymėjo, kad vertinant sutartyje užfiksuotą paties atsakovo pasirašytą tekstą: „Aš M. Ž. pasiskolinu iš J. V. 17000 Lt“, tiek pagal lingvistinę žodžio prasmę („pasiskolinu“ pavartotas esamuoju laiku), tiek pagal šalių tikruosius ketinimus, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu galima konstatuoti, jog pinigų perdavimas įvyko sutarties pasirašymo metu. Teismas sprendė, kad, nesant duomenų apie paskolos 4923,54 EUR sumos sumokėjimą, yra pagrindas ieškinį tenkinti. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-06-08 papildomu sprendimu, tenkindamas ieškovo atstovo prašymą, priteisė iš atsakovo 300 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Teismas konstatavo, kad priimdamas sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, teismas nepasisakė dėl visų ieškovo patirtų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-06-08 papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo atstovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas LR CPK 185 str. ir 1.77 str. 2 d., nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių taisyklių taikymo praktikos ir pažeidė LR CPK 263 str. 2 d. teisės normą, kuri reglamentuoja, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nurodo, kad: Ieškovas neįrodė disponavimo neva paskolinta pinigų suma fakto. Be to, tokio dydžio sumos su savimi nešiotis negalėjo dėl objektyvių priežasčių – didelio kupiūrų skaičiaus. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovui pinigų reikėjo verslui plėsti. Priešingai, atsakovas neketino plėsti verslo, jį mažino.Teismas, pažeisdamas LR CK 6.193 str. 6 p., sutarties sąlygas aiškino ne ieškovo nenaudai, o jo naudai.Teismas nevertino, kad ieškovas neva skolindamas didelę pinigų sumą jos grąžinimo nekaip neužtikrino, nesutarė dėl palūkanų. 2013-01-31 surašytas paskolos raštelis turėtų būti vertinamas kaip tariamasis sandoris, sudarytas nesiekiant įforminti realių šalių teisinių santykių, o tik ieškovui siekiant patvirtinti / įrodyti atitinkamų piniginių lėšų turėjimą dėl kažkokių jam vienam žinomų asmeninių priežasčių, apie kurias jis vengė atsakovui pasakoti. Kadangi pinigai pagal „paskolos raštelį“ atsakovui nebuvo perduoti, t. y. iš sandorio šalims (atsakovui ir ieškovui) civilinių teisių ir pareigų neatsirado, todėl atsakovui neatsirado pareiga minėtus pinigus grąžinti.Panaikinus galutinį sprendimą, atitinkamai naikintinas ir papildomas teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui iš atsakovo priteisimo.Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir priteisti turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus ir argumentus, papildomai nurodo, kad atsakovo paaiškinimai apie sutarties sudarymo aplinkybes nenuoseklūs, prieštaringi. Paskolos sutartyje pavartoti žodžiai aiškiai patvirtina, kad atsakovas pinigus gavo, būtent todėl juos įsipareigojo grąžinti. Kadangi savo pareigos atsakovas neįvykdė, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Atsakovas 2013-01-31 surašytą šalių paskolos raštelį vertina kaip tariamąjį sandorį, sudarytą nesiekiant įforminti realių šalių teisinių santykių, o tik ieškovui siekiant patvirtinti / įrodyti atitinkamų piniginių lėšų turėjimą dėl kažkokių jam vienam žinomų asmeninių priežasčių, apie kurias jis vengė atsakovui pasakoti. Be to, apeliaciniame skunde nurodo, jog pinigai pagal „paskolos raštelį“ atsakovui nebuvo perduoti, t. y. iš sandorio šalims (atsakovui ir ieškovui) civilinių teisių ir pareigų neatsirado, todėl atsakovui neatsirado pareiga minėtus pinigus grąžinti.Byloje nustatyta, kad rašytinę paskolos sutartį sudarė atsakovas, ją pasirašė, įrašydamas žodį ,,pasiskolinu“, todėl, pagal Lietuvos kasacinio teismo praktiką, tokia atsakovo įrašyta formuluotė patvirtina pinigų perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, kuria suvienodinta kasacinio teismo praktika bylose, kuriose skolos dokumente nėra atskirai aptarto paskolos dalyko perdavimo fakto, kasacinio teismo išaiškinta, jog aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Toks faktas gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, yra reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės raiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl kreditoriaus ar skolininko sutarties originalo turėjimo, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje).Nagrinėjamos bylos atveju analizuojamoje sutartyje vartojama lingvistinė išraiška ,,pasiskolinu“, t. y. esamasis laikas; joje yra aiškiai nurodyta apibrėžta pinigų suma, kuri įrašyta ne tik skaičiais, bet ir žodžiais. Tiksliai įvardytas teisinis veiksmas – paskola, nors atsakovas nurodo, jog pinigai jam nebuvo perduoti, o ši sutartis buvo tik tariamasis sandoris, kurį prašė sudaryti ieškovas. Akcentuotina ir tai, kad, pagal susiformavusią teismų praktiką, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Taigi bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko atsakovui, tačiau tik jo paaiškinimas dėl sandorio fiktyvumo nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei nustatyti. Civilinėje byloje šalys nustato bylos nagrinėjimo ribas, įgyvendindamos Civilinio proceso kodekso numatytas teises bei vykdydamos pareigas, todėl atsakovui nepateikus reikalavimo dėl šio sandorio pripažinimo tariamuoju, teismas neturi pagrindo analizuoti šio sandorio teisėtumo CK 1.86 str. nurodytu pagrindu.

Atsakovo nurodomi motyvai dėl ieškovo galimybių turėti ginčo sumą ir atsakovo pinigų poreikio šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, nes šiais motyvais naikinti ginčijamą teismo sprendimą nėra pagrindo. Teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovas priešieškiniu neprašo šios sutarties laikyti nesudaryta. Teismų praktikoje prižįstama, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas, jei paskolos sutartis yra sudaryta rašytine forma (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).LR CPK 277 str. 1 d. 3 p. numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu arba savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, todėl byloje nustačius, jog skundžiamą teismo sprendimą naikinti nėra pagrindo, apeliacinio skundo motyvai dėl papildomo teismo sprendimo yra nepagrįsti.Paminėti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, jog tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Ieškovas teismo prašo priteisti 500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos pastarojo patirtos 250 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (CPK 98 str. 1 d. 3 d.). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už advokato pagalbą teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimą ir 2017-06-08 papildomą sprendimą

palikti nepakeistus. Priteisti J. V. iš M. Ž. 250 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.