- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 1-3076-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55589-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997-05-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį - 4 metų laisvės atėmimo bausme; pritaikius amnestiją, galutinė bausmė - 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998-04-17 nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 12 000 Lt bauda;
3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001-08-13 nuosprendžiu pagal BK 273 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį - 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1 250 Lt bauda ir turto konfiskavimu 1 000 Lt sumai;
4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-10-24 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 2 metų 3 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausme;
5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-02-13 nusprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-03-29 nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-11-10 nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2006-03-29 ir 2005-10-24 nuosprendžius, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai 21 diena laisvės atėmimo;
7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-04-04 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių;
8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį - 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-28 nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2007-04-23 ir 2007-04-04 nuosprendžius, ir nustatyta galutinė bausmė - 4 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-08-26 nutartimi 2009-09-01 paleistas iš laisvės atėmimo vietų lygtinai prieš 1 metus ir 4 mėnesius 20 dienų;
9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-01-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;
10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 11 mėnesių.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs);
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2017 m. spalio 26 d., nuo 00.00 val. iki 01.30 val., gyvenamajame name, pažymėtame (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,08 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su sutuoktine R. A., jos atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, po ko, gulėdamas ant pakloto, patiesto ant grindų, pagrasinęs sumušti, tyčia spyrė šalia ant čiužinio sėdinčiai žmonai R. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), pataikydamas į kairį petį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. A. pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Parodė, jog 2017-10-26 namo grįžo išgėręs, namie buvo du vaikai ir jo žmona R. A. Su R. A. kaltinamasis kartu gyvena nuo 2008 m., 2012-05-12 sudarė santuoką, augina 2 bendrus vaikus. Įvykio naktį jis pradėjo žmonai priekaištauti dėl pastarosios dukros Tachinos (kaltinamojo podukros), kad ši atvyko pas juos, gyvena apie mėnesį laiko, kažkur išeina, palieka vaikus, jų neprižiūri, nieko nesitvarko. Konfliktuodamas su žmona vartojo necenzūrinius žodžius. Vėliau jis atsigulė ant grindų, kur buvo paklota, o žmona sėdėjo šalia. Buvo piktas ant žmonos, todėl iš pykčio žmonai stūmė (spyrė) į petį, po ko ši nugriuvo. Atsikėlusi žmona išėjo ir iškvietė policiją. Su žmona kivirčijasi retai, smurto anksčiau prieš ją nevartojo. Nedirba, tačiau ruošiasi įsidarbinti. Nuo alkoholio nėra priklausomas, tačiau išgeria kasdien (alaus, sidro ir pan.), gėrimams pinigų duoda draugai. Dėl savo elgesio labai gailisi, mano, jog blaivas žmonai tikrai nebūtų spyręs, atsiprašo nukentėjusiosios.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. A. savo kaltę taip pat pripažino, davė iš esmės analogiškus parodymus, kurie užfiksuoti įtariamojo apklausų protokoluose (b. l. 32, 39).
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. A. parodė gyvenanti kartu su vyru J. A. ir keturiais nepilnamečiais vaikais. Vyras niekur nedirba, kiekvieną dieną vartoja alkoholį, dažnai prieš ją smurtauja, tačiau į policiją ji nesikreipdavo. 2017-10-26 pas juos svečiuose buvo dukra T. B. Vyras, būdamas neblaivus, naudojo psichologinį smurtą, ją (R. A.) įžeidinėjo bei vieną kartą koja spyrė jai į kairį petį, kuomet ji sėdėjo miegamajame. Po smūgio ji nugriuvo ant žemės. Pataikydamas į petį, J. A. jai sukėlė fizinį skausmą. Viską matė dukra T., kuri iškvietė policiją (b. l. 5-9). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. A. parodė, kad 2017-10-26, nuo 00.00 val. iki 01.30 val., jos sutuoktinis J. A., būdamas neblaivus, sukėlė namuose konfliktą dėl vaikų. Konflikto metu jis keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu ir tuo metu, kai ji sėdėjo miegamajame ant čiužinio šalia vyro, jis jai spyrė vieną kartą koja į kairį petį, dėl ko ji nukrito nuo čiužinio ant grindų ir pajuto fizinį skausmą. Vėliau ji su savo dukra T. B., kuri tuo metu buvo jų kambaryje, basa išėjo iš namų į lauką, dukra paskambino į policiją. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, ji paaiškino visą situaciją, po ko vyras buvo sulaikytas ir išvežtas iš namų. Į medicininę ekspertizę ar kitą gydymo įstaigą ji nesikreipė ir nesikreips, kadangi jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Dėl įvykusio konflikto vyrui atleido, jai gaila vaikų, nenori, kad jie gyventų be tėvo. Nori, kad vyras nebevartotų alkoholio, dėl ko namuose ir kyla visi konfliktai (b. l. 14).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja T. B. parodė pas motiną R. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini) name, atvažiavusi prieš 4 dienas. Per šias dienas jos patėvis J. A. buvo neblaivus, susipykdavo su motina, tačiau smurto nevartojo. 2017-10-26, apie 00.00 val., patėvis, būdamas neblaivus, pradėjo elgtis agresyviai, įžeidinėjo motiną necenzūriniais žodžiais, vaikams užmigus konflikto metu miegamajame spyrė motinai vieną kartą į petį. Mama nuo smūgio nugriuvo ant grindų. Patėvis pradėjo grasinti ją nužudyti ir išvarė basą į lauką. Ji dėl minėtų aplinkybių iškvietė policiją. T. B. teigimu, prieš ją smurtas naudojamas nebuvo. Vaikai konflikto nematė (b. l. 16)
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2 būrio vyr. patrulio D. B. 2017-10-26 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017-10-26 buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) patėvis J. A. trenkė motinai. Nuvykus minėtu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėja T. B. Buvo nustatyta, jog neblaivus J. A. trenkė R. A. į kairį petį. Akivaizdžių smurto požymių ant nukentėjusiosios kūno policijos pareigūnai nepastebėjo (b. l. 17, 18).
Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2017-10-26, 02.33 val., J. A. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi J. A. sukėlė savo žmonai R. A. fizinį skausmą, spirdamas koja jai į kairį petį. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu, nukentėjusiosios R. A., liudytojos T. B. parodymais, tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo J. A. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies punktas).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau teismas tokios galimybės nemato. BK 38 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, pagal kurias asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
J. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nusikaltimu nepadaryta, atsiprašė nukentėjusiosios, o pastaroji jam atleido, tačiau teismas nemano esant vienos iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, t. y., esant pagrindą manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. J. A. praeityje teistas net 11 kartų, nusikalto neišnykus teistumui, dėl ko konstatuotas nusikaltimų recidyvas. Jis visą savo gyvenimą nedirbo, išskyrus darbą Marijampolės pataisos namuose (b. l. 54), legalių pajamų neturėjo, šiuo metu jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, pats pripažino beveik kasdien vartojantis alkoholį. Negalima nepaminėti ir to, jog kaltinamajam šiuo metu pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Nors ši aplinkybė neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau leidžia visumoje charakterizuoti kaltinamąjį. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas neturi pagrindo manyti, kad J. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina nesant visų sąlygų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Teismas, skirdamas J. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad J. A. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes, taip pat įvertinami J. A. asmenybę charakterizuojantys požymiai: anksčiau teistas 11 kartų (b. l. 40-44), ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nemoka (b. l. 45-53), nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, nedirbantis (b. l. 54), registruotas darbo biržoje (b. l. 55), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. A. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam J. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu J. A. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-10-26, 03.03 val. iki 2017-10-27, 14.40 val. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam J. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-27 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiosios R. A., paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-10-26, 03.03 val. iki 2017-10-27, 14.40 val. (dvi paras), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, jog galutinė J. A. paskirta bausmė yra 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto.
J. A. paskirtą kardomąją priemonę – gyvenimą skyrium nuo nukentėjusiosios R. A., palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.