Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės B.B. I. C. Lietuvos Respublikoje veikiančios per B.B. I. C. filialą Lietuvoje atstovui advokatui M. S., atsakovui D. D., trečiajam asmeniui antstolei B. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B.B. I. C. Lietuvos Respublikoje veikiančios per B.B. I. C. filialą Lietuvoje patikslintą ieškinį atsakovui D. D., trečiajam asmeniui antstolei B. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas D. D. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta.

4. Trečiasis asmuo antstolė B. T. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 646,57 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko D. D. ieškovei B.B.I.C. filialui Lietuvoje pagal 2017 m. gruodžio 5 d. išduotą Palangos miesto apylinkės teismo (Plungės apylinkės teismo) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal antstolės 2024 m. kovo 7 d. Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skolininko D. D., mama J. D., mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. D., mirė (duomenys neskelbtini)Mirusi J. D. ir miręs V. D., nebuvo sudarę testamentų, o skolininkas D. D., yra pirmos eilės mirusiųjų įpėdinis. Po skolininko mamos J. D. mirties paveldėjimo teise pagal įstatymą skolininko tėvas V. D. paveldėjo ½ dalį buto, esantį (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad skolininko D. D., tėvo V. D. vardu yra užregistruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1/10 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, kuriuo dėl palikimo priėmimo kreipėsi M. D., paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. D. per įstatyme nustatytą laiką nepriėmė (atsisakė) palikimo po savo tėvo V. D. mirties.

6. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą (palikimo nepriėmimą) actio Pauliana pagrindu ir nukreipti atsakovo D. D. skolos vykdomojoje byloje išieškojimą į jam priklausančią palikimo dalį. Atsakovas D. D. pozicijos dėl reikalavimų nepateikė.

7. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).

8. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Actio Pauliana institutas skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šiuo institutu nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-710/2002, Nr. 3K-3-424/2003, Nr. 3K-3-485/2010, nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

9. Sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius. Būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-17/2006, Nr. 3K-3-262/2008, Nr. 3K-3-167/2012, nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

10. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas).

11. Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-201/2001, Nr. 3K-3-1415/2002, Nr. 3K-3-174/2003, Nr. 3K-3-584/2006, Nr. 3K-3-497/2006).

12. Teismas nurodo, kad byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą D. D. pagal 2017 m. gruodžio 5 d. išduotą Palangos miesto apylinkės teismo (Plungės apylinkės teismo) vykdomąjį raštą Nr. e2-1050-549/2017 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko (atsakovo) D. D., išieškotojos (ieškovės) B.B. I. C. filialą Lietuvoje naudai. Šis vykdomasis raštas vykdomas antstolės B. T. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatyta duomenų, jog minėta skola būtų išieškota iš atsakovo ieškovės naudai. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį vykdomas išieškojimas, yra galiojantis, nėra ginčijamas teismine ir / ar neteismine tvarka. Ieškovės reikalavimo teisė tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu buvo neabejotina ir galiojanti.

13. Vertinant, ar konkrečiu sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme būtina įvertinti, kokią įtaką ginčijamas sandoris turėjo skolininko mokumui, ar jo turtas sumažėjo ir dėl to kreditorius prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus visiškai ar iš dalies.

14. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2017 m., skola ir iki šiol nėra padengta. Atsakovas D. D. turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi. Vykdomąją bylą atsakovo D. D. atžvilgiu vykdanti antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą, kurį būtų paveldėjęs atsakovas. Atsakovas D. D. per įstatymo numatytą terminą ir po jo nepriėmęs palikimo (sudaręs vienašalį sandorį), t. y. atsisakė po tėvo mirties jam tenkančio palikimo dalies, iš esmės tapo nemokus, jo galimybės atsiskaityti iš esmės pasunkėjo. Tokiu būdu ieškovei buvo sutrukdyta patenkinti savo reikalavimus. Taigi ginčijamas sandoris (palikimo atsisakymas/nepriėmimas) neabejotinai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus.

15. Atsakovas D. D. įrodymų, kad privalėjo atsisakyti ar nepriimti tėvo palikimo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat, aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovas D. D. negalėjo priimti palikimo, nenustatyta. Darytina išvada, kad atsakovas D. D. ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo.

16. Nagrinėjamu atveju ginčijamas vienašalis neatlygintinis sandoris. Atsakovas D. D. sudarydamas ginčo sandorį – atsisakydamas (nepriimdamas) palikimo, žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovei, galimai ir kitiems kreditoriams. Atsakovas D. D. pajamų ir turto vykdyti įsipareigojimus ieškovei neturi. Skola ilgą laiką nėra dengiama. Palikimo atsisakymas (nepriėmimas) pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės interesus. Labiausiai tikėtina, atsakovas D. D. atsisakė (nepriėmė) palikimo, kad išvengtų ieškovės (galimai ir kitų kreditorių) reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto. Atsisakydamas (nepriimdamas) palikimo atsakovas D. D. žinojo apie savo prievoles kreditorei, šių prievolių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui. Atsakovui D. D. atsisakius (nepriėmus) palikimo, teisė paveldėti pagal įstatymą tenkančią palikimo dalį perėjo atsakovo D. D. artimiems giminaičiams ar kitos eilės įpėdiniams. Bylos faktinės aplinkybes sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo D. D. nesąžiningumą.

17. Palikimas atsirado 2023 m. sausio 25 d. mirus palikėjui V. D., atsakovas D. D. palikimo iki šiol nepriėmė. Ieškovė apie šį vienašalį sandorį sužinojo 2024 m. kovo 7 d., gavusi antstolės siūlymą, ginti savo pažeistas teises, į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 5 d. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas reikalavimams pareikšti nėra praleistas.

18. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius visus pagrindus ir sąlygas, atsakovo D. D. vienašalis sandoris – palikimo atsisakymas (nepriėmimas) ieškovės atžvilgiu pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio. 1 punktas).

19. Atsakovo D. D. atsisakymo priimti (nepriėmimas) palikimą pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovės interesus, atsakovas atsisakė priimti (nepriėmė), nukreipiant išieškojimą į paveldėtą turtą. Todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškinio reikalavimas leisti nukreipti atsakovo D. D. skolos išieškojimą ieškovės naudai pagal 2017 m. gruodžio 5 d. išduotą Palangos miesto apylinkės teismo (Plungės apylinkės teismo) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovui D. D. priklausančią nekilnojamojo turto ½ dalį, kurią turėjo teisę paveldėti atsakovas D. D..

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė šias išlaidas, t. y. 110 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės reikalavimas patenkintas visiškai, todėl šios išlaidos turi būti atlygintos ir priteistinos iš atsakovo D. D..

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 31,72 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusį po atsakovo tėvo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti skolos išieškojimą ieškovės B. B. I. C. filialui Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal antstolės B. T. vykdomą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą (2017 m. gruodžio 5 d. išduotą Palangos miesto apylinkės teismo (Plungės apylinkės teismo) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) į D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkančią jo tėvo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/20 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/4 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei B. B. I. C. filialui Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminį mokestį ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.