Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui D. G., jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui, 2012 m. rugsėjo 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3 630 litų turtinės žalos atlyginimą;20 000 litų neturtinės žalos atlyginimą;1 210 litų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas bei jo atstovas advokatas P.Orlovas palaiko skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu ir teismo prašo jį tenkinti.

Atsakovės atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjo teigimu, neteisėtais Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko veiksmais – 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėjo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pradedant administracinės bylos teiseną bei teikiant apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo jam padarytą turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjo skunde teikiamu vertinimu ir jo suvokimu, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas jau yra pripažinimas kaltu įvykdžius inkriminuojamas veikas ir patraukimas administracinėn atsakomybėn. Todėl šios bylos nagrinėjimo metu turi būti įvertinta ar asmuo buvo pripažintas kaltu įvykdžius jam inkriminuojamas veikas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn ar asmens atžvilgiu tik buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir kokias teisines pasekmes šios teisenos pradėjimas pareiškėjui sukėlė.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

Taip pat pažymėtina, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“.

Kaip jau minėta, pareiškėjas pareigūnų neteisėtus veiksmus kildina iš 2011 m. lapkričio 14 d. jo atžvilgiu pradėtos administracinės bylos teisenos surašant teisės pažeidimo protokolą, teikiant apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 28 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimo panaikinimo. Todėl teismui būtina analizuoti ar policijos pareigūnams renkant įrodymus, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, laikytasi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn kaip savo skunde nurodo pareiškėjas.

Pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostatas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja apylinkės teismai, todėl administracinė byla vadovaujantis ATPK 224 straipsnio 1 ir 2 dalimis perduota Tauragės rajono apylinkės teismui. ATPK 280 straipsnio nuostatos numato, jog apylinkės teismas rengdamasis nagrinėti bylą, privalo išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio tesiės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinti ir išsireikalauti reikalingą papildomą medžiagą, taip pat, ar tenkintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra pažymėjęs, jog jei teismai nustato, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, tuomet arba teismas pasirengimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje grąžina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams, arba teismas bylą nagrinėja iš esmės ir bylą nutraukia, kaip bylos nutraukimo pagrindą nurodydamas tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai (žr.:LVAT biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 7, 257-258 p.). Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-12-760-2012 matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismas rengdamasis nagrinėti Tauragės rajono AVPK perduotą medžiagą, administracinio teisės pažeidimo protokolo esminių trūkumų ar kitų pažeidimų nenustatė ir bylą nagrinėjo iš esmės. Taigi pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui stadijoje nebuvo konstatuota akivaizdžių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kliudančių bylos nagrinėjimui.

Kadangi keliamas klausimas dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių manymu, kad yra pakankamai duomenų administracinės teisenos pradėjimui surašant teisės pažeidimo protokolą, būtina vertinti pirminius faktinius duomenis ar buvo teisinės prielaidos šios teisenos pradėjimui. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-2163-760/2011 medžiagos nustatyta, kad automobilis Audi 100 Avant, kurio vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, atliko lenkimo manevrą geležinkelio sankryžoje rastas būtent D. G. namų valdoje (administracinėje byloje pateikta fotofiksacija b.l.10-15), automobilio savininkas V. D. 2011 m. lapkričio 11 d. paaiškinime (administracinio teisės pažeidimo byla b.l.5) nurodė, kad automobiliu naudojasi būtent D.G., automobilio buvusio namų valdoje raktelius pateikė būtent D. G. (administracinio teisės pažeidimo byla b.l. 6). 2011 m. lapkričio 14 d. surašant teisės pažeidimo protokolą (administracinio teisės pažeidimo byla b.l. 1) D. G. atsisakė teikti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių bei atsisakė susipažinti protokolo turiniu ir paimti protokolo nuorašą. Taigi pirminiai duomenys ir pačio asmens veiksmai, kuriais jis nesiekė bendradarbiauti su tyrimą atliekančia institucija buvo pakankami įrodymai, leidžiantys pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi iš paminėtų teisės nuostatų taip pat seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip jau paminėta, teismo vertinimu pirminių faktinių duomenų analizė ir pareigūno vidinis įsitikinimas pagrįstai suteikė teisinį pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimui. Perdavus bylą nagrinėti apylinkės teismui nebuvo nustatyti Tauragės AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai, šių veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo nustatinėjamas atliekant specialią tarnybinio patikrinimo procedūrą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo konstatuotas ir teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos pažeidimų. Nenustačius pažeidimų parengiant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą apskritai nėra teisinių prielaidų teigti apie pareigūnų neteisėtus veiksmus. Kaip jau paminėta sprendime, įrodymų vertinimo aspektai yra subjektyvaus pobūdžio ir vien įrodymų pakankamumo prasme vertinant teisės pažeidimo buvimo ar nebuvimo faktą nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad pareigūnas nepagrįstai surašė teisės pažeidimo protokolą. Priešingai, asmuo, kuris yra įgaliotas surašyti teisės pažeidimo protokolą turi turėti galimybę įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris grindžiamas pirminės bylos medžiagos analize. Todėl toks vertinimas, kad vien pirminės medžiagos surinkimas ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas yra vienintelė ir pakankama teisinė prielaida žalos atlyginimui, nepagrįsti.

Pareiškėjas skundo argumentus grindžia ir žalą kildina teigdamas, kad Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškia nepagrįstu jo patraukimu administracinėn atsakomybėn. Tačiau iš byloje surinktos medžiagos akivaizdu, kad Tauragės apskrities VPK nutarimo nepriėmė ir nepripažino kaltu įvykdžius teisės pažeidimą, o teisės pažeidimo protokolo surašymas nesukelia pareiškėjo įvardijamų teisinių pasekmių.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjant pareiškėjo administracinę bylą buvo aktyvus, rinko naujus įrodymus, priimdamas nutarimą rėmėsi ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, bet ir liudytojų paaiškinimais bei kitų byloje esančių įrodymų visuma. Teismas 2012 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant D. G. veikose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 124¹ straipsnio 3 dalyje sudėties. Teismas nutraukdamas bylą konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, jog būtent D. G. 2011 m. lapkričio 11 d., apie 02:50 val., vairavo automobilį Audi 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo lenkė geležinkelio pervažoje kitą automobilį bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Todėl teismas nutraukdamas bylą konstatavo, kad visos abejonės yra vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Taigi administracinė byla nutraukta ne dėl procesinių pažeidimų ar nustačius policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų faktą, o visas abejones įvertinus traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas tiesiogiai turėjo įtakos jo teisėms, laisvėms ir interesams, tai yra, kad jos buvo suvaržytos ar apribota galimybė jomis naudotis (specialiosios teisės atėmimas, sulaikymas, daiktų ar dokumentų paėmimas ir kt.). Taip pat nėra duomenų, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų būtų kreipęsis į aukštesnį pareigūną dėl jų veiksmų įvertinimo. Be to, pažymėtina, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn, o jame tik suformuojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, kurio pagrįstumą turi įrodyti pati administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2011 m. lapkričio 14 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą D.G. atžvilgiu, Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, CK 6.271 straipsnio prasme. Vien faktas, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, išsamiai išnagrinėjęs Tauragės AVPK pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą 2012 m. vasario 28 d. nutarimu ją nutraukė, nesuponuoja pareigūnų neteisėtų veiksmų buvimo.

Pareiškėjas skunde, kaip neteisėtus pareigūnų veiksmus įvardija ir tai, kad Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas surašė apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo, nepaisant akivaizdaus įrodymų nebuvimo.

ATPK 302² Apylinkių teismų nutarimus ir nutartis, priimtus nagrinėjant šio kodekso 224 straipsnyje nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas ir pagal skundus dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, šio kodekso 291 straipsnyje nurodyti asmenys gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. ATPK 291 straipsnyje numatyta, kad nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Taigi, Tauragės AVPK Kelių policijos viršininkas K. L., kaip pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasinaudojo ATPK 291 straipsnyje įvirtinta teise paduoti apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-12-760-2012, todėl jo veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.

Pasisakant dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę pažymėtina, kad pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su patirtomis atstovavimo išlaidomis – 2420 litų už atstovavimą Tauragės rajono apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6.-12-360/2012, 1210 litų – už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į Tauragės AVPK apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo panaikinimo parengimą. Tačiau pareiškėjo nurodytos išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja kitos teisės normos – ATPK, ABTĮ, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų atlyginimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas (žr.: Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502-857/2010, 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2831/2011, 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1958/2012). Todėl darytina išvada, jog reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Pažymėtina ir tai, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatytos traukiamo administracinė atsakomybėn teisės, viena iš jų - nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato pagalba. Taigi, pareiškėjas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti gynybos būdą ir apimtį teisminio proceso metu. Kaip jau minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, be to ir teismas nagrinėjantis bylą turi būti aktyvus. Taigi, nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės rajono apylinkės teisme, pareiga įrodyti kaltę kilo Tauragės rajono AVPK. Pagal Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu nutarimu patraukti asmenį administracinė atsakomybėn, todėl nepagrįstu laikytinas pareiškėjo argumentas, jos jis kreipdamasis į advokatą pagalbos, siekė įrodyti savo nekaltumą.

Pareiškėjas reiškia ir reikalavimą priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teigia, kad pareigūnų veiksmai sukėlė neigiamus psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, slegiantį bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą, dėl ko jam buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresijos epizodas.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą - valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui surašytas administracinių teisės pažeidimo protokolas dėl įvykio, kuris įvyko 2011 m. lapkričio 11 d. Visa administracinio teisės pažeidimo medžiaga teismui perduota 2011 m. lapkričio 16 d., o pareiškėjas informuotas, jog pas budintį Tauragės rajono apylinkės teismo teisėją turi vykti 2011 m. lapkričio 29 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog tyrimo trukmė nebuvo ilga, nebuvo apribota teisė vairuoti transporto priemones, todėl net ir įvertinus, kad pareiškėjas patyrė nepatogumų dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo, jų nebūtų galima pripažinti itin intensyviais ir ilgalaikiais. Be to iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos (prijungta ATP byla b.l.18-25) matyti, kad pareiškėjas nuo 2003 metų yra daugiau nei 15 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, todėl teismas negali sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, jog sužinojus apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jį ištiko emocinis šokas, pablogėjo savijauta ir kitaip neigiamai pasireiškė neigiami dvasiniai išgyvenimai. Pareiškėjo teigimu būtent dėl patirto emocinio šoko sužinojus apie 2011 m. lapkričio 14 d. surašytą administracinio tesiės pažeidimo protoką buvo priverstas kreiptis pas psichiatrą konsultacijos ir to patvirtinimui teikia medicininį pažymėjimą forma Nr. 025-1/a (b.l.31). Tačiau iš teismui pačio pareiškėjo pateiktų medicininių dokumentų išrašų nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 28-29 d. buvo operuotas dėl pirmo juosmens slankstelio kompresinio lūžimo (b.l. 30) ir ligos anamnezėje parašyta, kad tai pasekmė prieš keletą metų patirtos traumos, po ko jį ir vargino nugaros skausmai. Teismui pateikti ir duomenys apie dukters Auksės sveikatos būklę bei reikalingą nuolatinę priežiūrą. Gydytojas psichiatras teikdamas konsultaciją savo išvadoje pažymėjo bendrą simptomatiką ir diagnozę. Ar ji susijusi su konkrečiais išgyvenimais dėl pačio pareiškėjo fizinės sveikatos sutrikimo, kitais išgyvenimais, šeimos narių sveikatos sutrikimais, išvadoje nenurodoma, todėl šios diagnozės tiesiogiai susieti su administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimu ir jos nagrinėjimu Tauragės rajono apylinkės teisme nėra teisinių prielaidų. Taigi teismas vertindamas nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų ir įrodymų apie tai, kad būtent 2011 m. lapkričio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas turėjo negrįžtamų pasekmių jo neturtinėms teisėms, o tai reiškia, kad nenustatytas priežastinis ryšis tarp, pareiškėjo manymu, neteisėtų pareigūno veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to teismas jau konstatavo, kad nebuvo nustatyti neteisėti Tauragės AVPK pareigūnų veiksmai ir valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja pareiškėjo nurodytuose Tauragės rajono apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnų veiksmuose 2011 m. lapkričio 14 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei kreipiantis apeliaciniu skundu dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo panaikinimo, nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo keliamų reikalavimų dėl 3630 litų turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti 1210 Lt patirtų šios bylos nagrinėjimo metu išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teisės norma, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso dalyviui atlyginti jo turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.