- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- P-442-222-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01197-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. B., P. B., A. A.
- Atsakovas
- Krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir P. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A., A. B. ir P. B. skundą atsakovui Krašto apsaugos ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A662-2565/2011).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-301 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. A. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“; krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-299 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. ltn. P. B. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“; krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-300 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. ltn. A. B. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“; grąžinti pareiškėjus į profesinę karo tarnybą; priteisti tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką, maistpinigius ir butpinigius.
Pareiškėjai nurodė, kad jie buvo atleisti iš tarnybos vadovaujantis 2010 m. vasario 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada, Kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnio 6 punktu, 66 straipsniu ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, t. y. dėl buvimo tarnybos metu neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Tačiau šis atleidimas yra neteisėtas. Atliekant tyrimą dėl drausmės pažeidimo, kuriuo pareiškėjai buvo apkaltinti, buvo padaryta daug procedūrinių pažeidimų, neteisingai vertinta tarnybos meto sąvoka.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu bylos dalį dėl krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymų Nr. P-299, P-300 ir P-301 dalių, kuriomis pareiškėjams panaikinti leidimai dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nutraukė, o kitoje bylos dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai visu laikotarpiu, kada jie buvo išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane, t. y. nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos, buvo karo tarnyboje, tarnybą atlikinėjo pagal patvirtintą procedūrą ir dienotvarkę, todėl, kaip ir kareivinių režimo tarnybos atveju, visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis buvo tarnybos metas Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnio prasme. Nors nustatant pareiškėjų neblaivumą, ir buvo padaryta pažeidimų, tačiau jie nėra tokio pobūdžio, kad sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamus įsakymus. Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundai atmestini, o bylos dalis dėl krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymų Nr. P-299, P-300 ir P-301 dalių, kuriomis pareiškėjams panaikinti leidimai dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nutrauktina, nes, skundžiant šias įsakymų dalis, nebuvo pasinaudota nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka.
III.
Pareiškėjai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo padavė apeliacinius skundus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino tarnybos meto sąvoką, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į neblaivumo nustatymo metu padarytus pažeidimus.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį dėl bylos dalies nutraukimo panaikino ir atitinkamą skundo dalį atmetė, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai, su kuriais buvo sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys, krašto apsaugos ministrės 2009 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-1016 buvo išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane. Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos dešimtosios atkūrimo grupės karinio vieneto stovykloje Čakčarane pareiškėjai 2010 m. sausio 30 d. ir 2010 m. sausio 31 d. padarė drausmės pažeidimus, t. y. tarnybos metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Atlikus pareiškėjų medicininę apžiūrą dėl alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo fakto ir girtumo ar apsvaigimo laipsnio nustatymo, konstatuota, kad pareiškėjai, kurie tuo metu nebuvo budėjime ir neturėjo jokių tarnybinių užduočių, yra neblaivūs. Atlikus tarnybinį patikrinimą, už buvimą neblaiviems tarnybos vietoje pareiškėjams pasiūlyta skirti drausmines nuobaudas – atleisti iš profesinės karo tarnybos. Krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymais Nr. P-299, P-300, P-301 pareiškėjams skirtos drausminės nuobaudos – atleidimas iš tarnybos už buvimą tarnybos metu apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas nurodė, kad Kariuomenės drausmės statuto (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X–508 redakcija) 66 straipsnyje nustatyta, kad jei profesinės karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos. To paties statuto 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės yra drausmės pažeidimo padarymas karinės operacijos, karo arba nepaprastosios padėties metu. Pagal Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–703 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį, tarptautinė operacija - kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija, kuriai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai panaudojami kartu su kitų valstybių kariniais vienetais. Šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, kuri nustato, kad Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybė 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtino Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygas, kurių 12 punkte (2007 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 297 redakcija) reglamentavo, jog tarnybos tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų laikas skaičiuojamas nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą (įskaitant išvykimą iš užsienyje esančio karinio vieneto ar mokymo įstaigos) dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos (įskaitant grįžimą į užsienyje esantį, bet tarptautinėje operacijoje nedalyvaujantį karinį vienetą ar mokymo įstaigą). Tai reiškia, kad šioje nuostatoje aiškiai apibrėžtas tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžios ir pabaigos momentas, kuris atitinkamai tapatinamas su išvykimo į tarptautinės operacijos vietą diena ir faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos diena. Krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V–163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 43 punkte įtvirtinta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į: kasdienę tarnybą (43.1 punktas); budėjimą (43.2 punktas); kareivinių režimo tarnybą (43.3 punktas); tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose (43.4 punktas); tarnybą, atliekamą kitose valstybės institucijose, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose (43.5 punktas) ir tarnybą, atliekamą karių stažuotės, mokymosi ir komandiruotės laikotarpiu (43.6 punktas). Taigi šioje nuostatoje išvardinti konkretūs atvejai (karo tarnybos rūšys), kurie priskiriami karo tarnybai. Pagal 43.4 punktą, karo tarnyba laikoma tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Kaip buvo minėta, tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžią ir pabaigą laiko prasme apibrėžia Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygos. Čia jokių išimčių nenumatyta, todėl tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir tuo pačiu tapatintina su Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnyje vartojama sąvoka „tarnybos metas“. Teismas nurodė, kad, atsižvelgęs į minėtą teisinį reguliavimą ir įvertinęs PAG-10 karių pamainos vado 2009 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. G-273 patvirtintas PAG-10 Standartinės veiklos procedūros nuostatas, pareiškėjų pateiktą dienotvarkę, PAG Čakčarane veiklos derinimo formą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai visu laikotarpiu, kada jie buvo išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane, t. y. nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos, buvo karo tarnyboje Karo tarnybos statuto 43.4 punkto prasme, tarnybą atlikinėjo pagal patvirtintą procedūrą ir dienotvarkę, todėl, kaip ir kareivinių režimo tarnybos atveju, visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnio prasme. Teismas nurodė, kad, nustatant pareiškėjų neblaivumą, esminių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Ginčijami krašto apsaugos ministrės įsakymai yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išskyrus sprendimo dalį dėl administracinės bylos nutraukimo. Teismas bylos dalies šiuo atveju neturėjo nutraukti, nes visi pareiškėjų reikalavimai buvo susiję, todėl kartu turėjo būti nagrinėjami teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus su pareiškėjais tarnybos santykius, teisėtai ir pagrįstai jiems buvo panaikinti leidimai, suteikiantys teisę dirbti su įslaptinta informacija, todėl atmestina ir ta pareiškėjų skundo dalis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas buvo nutraukęs bylą.
V.
Pareiškėjai A. B. ir P. B. prašo atnaujinti procesą šioje byloje.
Pareiškėjai nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo. Pareiškėjai nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnį, nes nepagrįstai plečiamai išaiškino šiame straipsnyje vartojamą sąvoką „tarnybos metas“. Teismo pateiktas išaiškinimas, kad tarnyba misijoje yra visą parą, prieštarauja Konstitucijos 49 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, jog darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas, taip pat Darbo kodekso 144 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pareiškėjai nurodo, kad aptariamu atveju jie taip pat buvo du kartus nubausti už tą patį drausmės pažeidimą, o tai draudžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis ir Kariuomenės drausmės statuto 2 straipsnio 2 dalis. Jiems iš pradžių buvo skirta drausminė nuobauda – uždraudimas lankyti tam tikras nustatytas vietas arba renginius karinio vieneto teritorijoje (Kariuomenės drausmės statuto 34 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai šią nuobaudą vykdė iki pat išvykimo į Lietuvą, tačiau vėliau jiems buvo antrą kartą paskirta drausminė nuobauda ir jie buvo atleisti iš profesinės karo tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, ši administracinė byla buvo užbaigta. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems, Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems, pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Aptariamu atveju pareiškėjai remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą teismo sprendimą ar nutartį. Tačiau pareiškėjų prašyme jokių akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių bylą nagrinėjusių teismų padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą, nėra.
Pareiškėjai pateikia nuorodas į bendrąsias darbo teisinius santykius reglamentuojančias (darbo laiką apibrėžiančias) teisės normas. Tačiau šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs iš karo tarnybos santykių, kuriuos detaliai reguliuoja specialiosios teisės normos ir kuriuose profesinės karo tarnybos kariams yra taikomi išskirtiniai reikalavimai, palyginus su paprastai darbuotojams darbo teisiniuose santykiuose nustatytomis sąlygomis. Šią bylą nagrinėję teismai būtent ir taikė specialiąsias profesinę karo tarnybą reglamentuojančias teisės normas, kuriomis remiantis padarytų teismų išvadų negali paneigti pareiškėjų nuorodos į bendrąsias darbo teisės normas.
Pareiškėjai savo prašyme taip pat tvirtina, kad aptariamu atveju jie buvo nubausti antrą kartą už tą patį drausmės pažeidimą. Tačiau byloje duomenų apie tokius faktus nėra, patys pareiškėjai tokio klausimo bylos proceso metu iš viso nekėlė ir bylą nagrinėję teismai jokių aplinkybių, liudijančių pareiškėjų baudimą du kartus už tą patį pažeidimą, nenustatė. Minėtas pareiškėjų tvirtinimas yra grindžiamas tik abstrakčiais teiginiais, nepaaiškinant, kada konkrečiai jie prieš tai buvo bausti už tą patį pažeidimą ir kokie konkretūs įrodymai tą patvirtina. Tokia argumentacija nieko neįrodo ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą.
Taigi pareiškėjai nepateikė argumentų, kurie patvirtintų Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jų prašymą negali būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjų A. B. ir P. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A., A. B. ir P. B. skundą atsakovui Krašto apsaugos ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A662-2565/2011).
Nutartis neskundžiama.