Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-28 · Administracinė byla Nr. A-662-2565-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-04-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. P-442-222-11Nutartis · 2011-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-28
Bylos Nr.
A-662-2565-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01197-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
A. A., A. B., P. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Advokatai
Dainius Burdulis
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-2565/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01197-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovams advokatui Dainiui Burduliui, L. J. ir A. J.,atsakovo atstovui R. K.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A., A. B. ir P. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A., A. B. ir P. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos kariuomenė).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A. A., A. B. ir P. B. skundu (b. l. 1-11, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-301 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. A. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“; krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-299 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. ltn. P. B. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“; krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. P-300 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. ltn. A. B. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“; grąžinti kpt. A. A., vyr. ltn. A. B. ir vyr. ltn. P. B. į profesinę karo tarnybą; priteisti iš atsakovo už priverstinės pravaikštos laiką tarnybinį atlyginimą, maistpinigius ir butpinigius. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad profesinės karo tarnybos sutartys buvo nutrauktos vadovaujantis 2010 m. vasario 11 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada, Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 52 straipsnio 6 punktu, 66 straipsniu ir Krašto apsaugos organizavimo sistemos ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 38 straipsnio 2 dalies 7 punktu, t. y. dėl to, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų.

Nurodė, kad Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atstatymo grupės (toliau – ir PAG-10) vadas plk. G. M. 2010 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ ir 2010 m. vasario 3 įsakymu Nr. V-24 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo pratęsimo“ PAG-10 paramos kuopos vadui mjr. M. S. įsakė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų buvimo 2010 m. sausio 31 d. tarnybos metu neblaiviais tarnybos vietoje. Teigė, kad Statuto 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas draudžia atlikti tarnybinį patikrinimą karininkui, kuris yra pavaldus drausmės pažeidimo įvykio dalyviui. Kadangi PAG-10 visi kariai yra pavaldūs vadui plk. G. M., darė išvadą, kad nei vienas PAG-10 tarnaujantis karys neturėjo teisės atlikti tarnybinio patikrinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė apskųsti tokius PAG-10 vado veiksmus, nes jų teikiamus prašymus dėl nušalinimo plk. G. M. nurodymu PAG-10 niekas neregistravo, paimdavo iš jų tarnybinius prašymus, tačiau atsisakydavo registruoti. Nurodė, kad prieš įlipant į lėktuvą, likus 7 minutėms iki skrydžio, jiems buvo įteikta susipažinti tarnybinė išvada, iš kurios matyti, kad jų prašymai vadų nepasiekė. Atkreipė dėmesį, kad grįžus į Lietuvą jie gavo tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje trūko jų paaiškinimų, girtumą nustačiusio Ukrainos karininko plk. ltn. A. B. pranešimo, jų tarnybinių paaiškinimų apie tariamą alkoholio vartojimą, burnos skalavimo skysčių protokolo, PAG-10 vado 2009 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. PAG V-139 „Dėl alkoholinių gėrimų pardavimo“, Ukrainiečių med. karo gydytojo plk. ltn. A. B., kuris nustatinėjo tariamą neblaivumą, paaiškinimo, PAG-10 med. būrio vado mjr. D. U. paaiškinimo „Dėl patikros dokumentų užpildymo lietuvių kalba“. Tvirtino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą mjr. M. S. buvo šališkas, reikalavo pateikti kitokius paaiškinimus raštu pagal jo suformuotą tekstą, grasino įvairiomis sankcijomis, bausmėmis. Teigė, kad neatlaikę psichologinio spaudimo, daromo Afganistane, nuolatinių grasinimų, parašė paaiškinimus pagal PAG-10 vado ir tyrimo karininko pageidavimus.

Nurodė Statuto 5 straipsnio 3 dalį ir darė išvadą, kad vienas iš pagrindinių šiurkštų karių drausmės pažeidimą kvalifikuojantis požymis yra padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba padaryta esminė žala nustatytai karo tarnybos tvarkai. Nurodė Statuto 23 straipsnį ir pažymėjo, kad tarnybinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai, drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys, drausmės pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis. Kadangi Statutas nenurodo, kas yra esminė žala, pareiškėjų manymu, būtina vadovautis Karių materialinės atsakomybės įstatymu, pagal kurį kariai materialiai atsako tik už patikėto turto, nepatikėto turto ir tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimą, jei tretiesiems asmenims tą žalą atlygina krašto apsaugos institucijos. Darė išvadą, kad pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymą kariui gali būti taikoma tik materialinė atsakomybė ir negali būti taikoma atsakomybė už krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tvarkai padarytą nematerialinę žalą. Pabrėžė, kad tarnybinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta kokią esminę žalą padarė krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindinio šiurkštaus karių drausmės kvalifikavimo požymio, todėl netinkamai buvo išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, netinkamai buvo kvalifikuotas karių drausmės pažeidimas.

Atkreipė dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl tarnybos metu buvimo neblaiviu ar apsvaigusiu nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, bet drausminė nuobauda buvo skirta už tarnybos vietoje buvimą neblaiviu. Paaiškino, kad karys gali būti tarnybos vietoje nebūtinai tarnybos metu (pvz. vykstantys „furšetai“ karininkų ramovėse, Krašto apsaugos ministerijoje, batalionuose vykstantys kalėdiniai vakarėliai, karininkų klubuose, dalinio teritorijoje po tarnybos meto). Pabrėžė, kad pareiškėjai nebuvo budėjimuose, taip pat neturėjo tarnybinių užduočių, jie buvo PAG-10 bazėje, nes ten kitos gyvenamosios vietos neturi.

Dėl tarnybos laiko misijoje nurodė, kad sąvokos „misijos laiku“ gretinimas su sąvoka „tarnybos metu“ yra neteisingas. Teigė, kad jei jie ir būtų vartoję alkoholį - nebūtų pažeidę Statuto, kadangi nestiprius alkoholinius gėrimus vartoti ne tarnybos metu arba likus ne mažiau kaip 8 val. iki tarnybos laiko leido pats PAG-10 vadas.

Dėl PAG-10 girtumo nustatymo teisėtumo pažymėjo, kad protokolai Nr. 1-3, išvada ir tyrimą atlikusio karininko karinis laipsnis, vardas ir pavardė buvo užpildyti lietuvių kalba ne paties plk. ltn. A. B., nes protokolą pirmi pasirašė plk. G. M. ir plk. ltn. A. J. ir tik po to tyrimą atlikęs plk. ltn. A. B.. Pabrėžė, kad, vadovaujantis krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtintu Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu, kario neblaivumo įrodymais laikomi specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologine patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, rodmenys, viršijantys teisės aktuose nustatytą leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, užfiksuoti šių priemonių rodmenų fiksavimo būdais, pasirašyti tikrinimą atlikusio atsakingo (-ų) asmens (-ų). Darė išvadą, kad pildant protokolus Nr. 1, 2, 3 buvo šiurkščiai pažeista ši tvarka, nes pasirašė protokolą nevykdę tikrinimo kariai (plk. G. M., plk. ltn. A. J.); tyrimą atlikęs karininkas buvo Ukrainos pilietis ir nemokėjo lietuvių kalbos, o protokolai užpildyti kito asmens lietuvių kalba; protokoluose nenurodyti „Drager Alcotest 7410“ ir jo kalibratoriaus serija bei numeris; neužpildytas asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registras. Paaiškino, kad numerio naktį niekas negalėjo įrašyti, nes tuo metu dar nežinojo (nei PAG-10 vadas, nei kiti karininkai), koks kalibratorius ir alkotesteris pirmu reisu iš Vilniaus į Afganistaną bus pristatytas su tinkamais patikros dokumentais. Pažymėjo, kad tyrimo medžiagoje prie įsakymo nėra pridėti į Afganistaną atgabentų materialinių vertybių sąrašai. Teigė, kad 2010 m. sausio 31 d. naktį „Drager Alcotest“ spausdintuvas neveikė, todėl nesant spausdintuvo, liko tik protokolai, kuriuos PAG-10 vadas ir karininkai užpildė taip, kaip jiems reikėjo, o ne pagal prietaiso rodmenis.

Nurodė Statuto 25 straipsnį ir pažymėjo, kad tyrėjas vadovavosi tik ta informacija, kuri reikalinga pareiškėjų kaltei patvirtinti. Teigė, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog dar neatlikus tarnybinio patikrinimo jau buvo priimtas sprendimas skirti nuobaudą, tuo pažeidžiant Statuto 17 straipsnį. Tvirtino, kad buvo supažindinti su krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymais pažeidžiant Statute nustatytą tvarką.

II.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 84-88) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjų girtumas buvo nustatomas naudojant alkotesterį „Drager 7410“ Nr. 0171, kurio metrologinė patikra buvo atlikta 2009 m. spalio 13 d. ir patikros liudijimas galiojo iki 2010 m. balandžio 13 d. Alkotesterio parodymus, klinikinius simptomus surašė tuo metu budėjusi gydytojo padėjėja vyr. srž. R. A. Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokoluose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, kuriuos pasirašė tyrimą atlikęs gydytojas plk. ltn. A. B., plk. G. M. ir plk. ltn. A. J.. Atkreipė dėmesį, kad su šiais protokolais buvo pasirašytinai supažindinti pareiškėjai ir jokių pastabų juose neparašė, su girtumo nustatymo rezultatais sutiko. Pažymėjo, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-2 ir pareiškėjų 2010 m. vasario 1 d. paaiškinimų, pridėtų prie tarnybinio patikrinimo medžiagos, matyti, kad pareiškėjai 2010 m. sausio 30 d. vakare vartojo alų. Atkreipė dėmesį į mjr. D. U. rašytinį paaiškinimą, kad tyrimo atlikimo metu PAG-10 Medicinos skyriuje buvo tik vienas alkotesteris „Drager Alcotest 7410“ Nr. ARRB-0171, kurio patikra galiojo iki 2010 m. balandžio 13 d. Nurodė Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad tarptautinė operacija - kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija, kuriai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai panaudojami kartu su kitų valstybių kariniais vienetais. Darė išvadą, kad tokia tarptautinė operacija, kurioje dalyvavo ir pareiškėjai, bei karinis vienetas, kuriame jie tarnavo, yra besąlygiškai laikoma karine operacija.

Tvirtino, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjų padaryto drausmės pažeidimo buvo atliktas Statute nustatytais terminais, jį atliekant iš esmės buvo laikytasi pagrindinių taisyklių ir reikalavimų. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-371/2009 ir pažymėjo, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pareiškėjai padarė esminę žalą nustatytai tarnybos tvarkai. Nesutiko, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Karių materialinės atsakomybės įstatymas įvertinant minėtos žalos dydį, nes šis įstatymas reguliuoja kitus santykius. Teigė, kad PAG-10 vadas G. M., pastebėjęs ir įtaręs, jog pareiškėjai yra galimai neblaivūs, elgėsi Statute nustatyta tvarka. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad PAG-10 vadas pats buvo drausmės pažeidimo dalyviu ir dėl to negalėjo įsakyti atlikti tarnybinį patikrinimą arba pavesti jį atlikti kitiems PAG-10 kariams. Taip pat nepagrįstais laikė pareiškėjų skunde nurodytus argumentus dėl drausmės pažeidimo tyrimo tvarkos, nes jie yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokias objektyviais duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai pasirašytinai buvo supažindinti su 2010 m. vasario 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-2 ir tuo metu jokių pastabų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo nereiškė. Nurodė, kad pareiškėjai nesiskundė PAG-10 vadui nei Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui, kurie pagal Statutą kontroliuoja tarnybinių patikrinimų atlikimą, dėl galimai pažeistų teisių nesikreipė į aukštesnius vadus. Nemanė, kad tariamas eksperimentas su burnos skalavimo skysčiu gali būti laikomas objektyviu įrodymu. Pabrėžė, kad buvimas tarnybos metu neblaiviam, nepaisant kokia kaltės forma tai buvo padaryta, yra su karininko statusu nesuderinamas dalykas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į skundą (b. l. 169-173, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjai netinkami taiko Statuto 21 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes PAG-10 vadas niekaip nedalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Atsižvelgė į tai, kad karių tarnyba vyksta su ginklu, tokia tarnyba yra grindžiama imperatyvių įsakymų besąlyginio vykdymo principais, ir darė išvadą, kad kario statusą turinčio asmens buvimas apsvaigusiu tarnybos metu nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra absoliučiai nesuderinamas su tarnyba. Nepagrįstais laikė pareiškėjų argumentus, kad būnant tarptautinės operacijos metu neblaiviam nėra padaroma jokia žala krašto apsaugos sistemos institucijoms ar karo tarnybos tvarkai. Sistemiškai aiškino Statuto 5 straipsnio 3 dalį su kitomis Statuto nuostatomis ir laikė, kad šis įstatymas ne vien tik turtinės žalos padarymą pripažįsta šiurkščiais pažeidimais, nes tam tikrais atvejais žala gali būti padaroma ir neturtinėms vertybėms. Darė išvadą, kad pareiškėjai nepagrįstai skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymu, kadangi šis įstatymas reglamentuoja teisinius santykius, atsirandančius kariams padarius turtinę žalą krašto apsaugos sistemai (t. y. karių materialinę atsakomybę), ir nereglamentuoja karių drausminės atsakomybės. Pažymėjo, kad Statuto 66 straipsnyje įtvirtinta speciali norma Statuto 75 straipsnio atžvilgiu. Teigė, kad pareiškėjai nepagrįstai skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kadangi karių tarnybos laiką ir sąlygas reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai. Nurodė Įstatymo 21 straipsnio 2, 4 dalis, Karo tarnybos statuto 43.4 punktą ir darė išvadą, kad visas laikas, kai pareiškėjai, vadovaujantis krašto apsaugos ministro įsakymu buvo išsiųsti į tarptautinę karinę operaciją Afganistane iki grįžimo iš jos, laikomas tarnybos metu ir šiai tarnybai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo reikalavimai.

Pažymėjo, kad Statutas numato atsakomybę už patį neblaivumo faktą, todėl patys kariai privalo kontroliuoti savo veiksmus (ypač būnant tarptautinėje karinėje operacijoje), nevartoti jokių preparatų, gėrimų ir pan., kurie gali sukelti neblaivumą, nes teisės aktai apskritai draudžia kariams būti neblaiviems ir apsvaigusiems. Teigė, jog tai, koks buvo naudojamas alkotesteris galima nustatyti iš byloje pateiktų ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto priėmimo ir perdavimo aktų bei materialinių vertybių pajamų orderių, taip pat mjr. D. U. paaiškinimo. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo detaliai aprašyti kokiu aparatu buvo tikrinamas neblaivumas. Atkreipė dėmesį, kad ant visų protokolų kaip tyrimą atlikęs gydytojas pasirašė asmuo, kuriam ir priklausė pagal pareigas atlikti tikrinimą. Byloje yra mjr. D. U. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog ukrainiečiui gydytojui protokolo turinys buvo perskaitytas, to neneigia ir pats gydytojas savo paaiškinime papildomai nurodydamas, kad dėl kažkada gautos nosies traumos galėjo ir neužuosti nuo pareiškėjų sklindančio alkoholio kvapo. Pažymėjo, kad pareiškėjai netinkamai vertina ant jų protokolų pasirašiusių plk. G. M. ir plk. ltn. A. J. parašus, kadangi šiais parašais buvo patvirtinta, kad alkotesterio parodymai po kiekvieno kario tikrinimo į protokolą įrašyti teisingai. Teigė, kad, atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus, buvo surinkti visi reikšmingi įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų kaltumą drausmės pažeidimo padarymu. Pažymėjo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, jog pareiškėjai patys pakeitė savo pirminius paaiškinimus, t. y. prisipažino, jog iš tikrųjų vartojo alkoholį, todėl nebeteko prasmės prie tarnybinio patikrinimo medžiagos pridėti pirminius karių paaiškinimus bei protokolą „Dėl burnos skalavimo skysčių“. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, šis protokolas apskritai negalėtų būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, kadangi iš jo neaišku kokio konkrečiai skysčio poveikis buvo tiriamas ir kokį skystį kariai vartojo tarnybos metu prieš tai, kai medicinos punkte buvo patikrinti dėl neblaivumo.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu administracinę bylos dalį pagal pareiškėjų skundą dalyje dėl krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymų Nr. 299, 300 ir 301 panaikinimo dalyse, kuriose pareiškėjams panaikinti leidimai dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Įstatymo 1 straipsnį, 21 straipsnio 2, 4 dalis, 25 straipsnio 1, 2 dalis, Statuto 5 straipsnio 1, 2 dalis, 66 straipsnį, Karo tarnybos statuto 1, 2, 43-43.6, 44-46 punktus, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 6 dalį, Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 1, 5, 5.3, 12 punktus. Įvertino minėtą teisinį reglamentavimą ir PAG-10 karių pamainos vado 2009 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. G-273 patvirtintas PAG-10 Standartinės veiklos procedūros (toliau – ir Procedūros) nuostatas, pareiškėjų pateiktą dienotvarkę, PAG Čakčarane veiklos derinimo formą ir darė išvadą, jog pareiškėjai visu laikotarpiu, kada jie buvo išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane, t. y. nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos, buvo karo tarnyboje Karo tarnybos statuto 43.4. punkto prasme, tarnybą atlikinėjo pagal patvirtintą procedūrą ir dienotvarkę, todėl, kaip ir kareivinių režimo tarnybos atveju, visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas Statuto 66 straipsnio prasme.

Pabrėžė, jog nėra jokio prieštaravimo dėl leidimo vartoti alkoholį buvimo PAG-10 metu, nes alkoholį gali vartoti taip, kad dėl jo poveikio nebūtų būsenoje, kuri krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-978 patvirtintų Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.-6.2 punktuose bei Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 punktuose įtvirtintų nuostatų prasme įvardijama kaip neblaivumas (girtumas).

Nurodė Aprašo 1, 4.-4.3, 5, 6.-6.2 punktus ir teigė, kad karių tikrinimas dėl neblaivumo (girtumo) gali būti atliekamas: 1) pačių atsakingų asmenų; 2) karių asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, į kurią jį pristato atsakingi asmenys; 3) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, atsakingiems asmenims išrašius siuntimą atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Kadangi Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos dešimtosios atkūrimo grupės karinio vieneto stovykloje Čakčarane karių asmens sveikatos priežiūros įstaigos nebuvo – čia veikė tik PAG karinio vieneto Medicinos skyrius, todėl, teismo nuomone, pareiškėjų medicininė apžiūra, kurios metu surašomas medicininės apžiūros aktas, negalėjo būti atliekama, atitinkamai – byloje pateikti pareiškėjų Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolai, kuriuose konstatuotas neblaivumas, nėra jų neblaivumo (girtumo) įrodymu Aprašo 6.2 prasme, ši aplinkybė nurodyta ir Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos paaiškinime. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų neblaivumas (girtumas) buvo nustatytas technine priemone, kurios parodymai kaip tik ir nurodyti pareiškėjų Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokoluose ir Medicinos apžiūros alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui, girtumo laipsniui ar apsvaigimo būsenai nustatyti registracijos žurnale, teismas pažymėjo, kad turi būti vertinama, ar toks patikrinimas ir jo rezultatų fiksavimas buvo atliktas laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos, o jei šios tvarkos nebuvo laikomasi, ar padaryti pažeidimai gali būti vertinami kaip galintys iš esmės turėti įtakos patikrinimo rezultatams, sudaryti pagrindą nesivadovauti patikrinimo rezultatų fiksavimo duomenimis.

Nurodė Aprašo 10-14, 17 punktus ir darė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atliekant pareiškėjų tikrinimą dėl įtariamo neblaivumo (girtumo), Aprašu nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi: pareiškėjai nebuvo supažindinti su jų teisėmis, numatytomis Aprašo 11 punkte, PAG-10 Čakčarane nėra galimybės atlikti medicininę apžiūrą ar nusiųsti karį ją atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tikrinimai nebuvo registruojami Aprašo 2 priede numatytos formos ir turinio Asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registre – tikrinimo rezultatai fiksuoti Medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokoluose ir Medicinos apžiūros alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui, girtumo laipsniui ar apsvaigimo būsenai nustatyti registracijos žurnale, tikrinimo metu patalpoje buvo ir asmenų, kurių dalis nėra laikytini atsakingais asmenimis pagal Aprašo 17 punktą. Vis tik, teismas pažymėjo, kad minėti pareiškėjų tikrinimo dėl neblaivumo (girtumo) nustatytos tvarkos pažeidimai iš esmės negalėjo įtakoti jų rezultatų, t. y. specialiosios techninės priemonės rodmenų: tikrinimai atlikti „Drager“ firmos alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuokliu „Alcotest 7410“, kurio metrologinė patikra galiojo nuo 2009 m. spalio 13 d. iki 2010 m. balandžio 13 d., duomenų, jog tikrinimams atlikti buvo naudojamas kitas matuoklis, kurio metrologinė patikra nebuvo atlikta, nėra, jokių pastabų dėl šio matuoklio pareiškėjai nereiškė ir 2010 m. vasario 1 d., kai jų prašymu buvo atliekamas eksperimentas su burnos skalavimo skysčiais, tokio pobūdžio matuoklis, kaip nustatyta liudytojų R. A., D. U. parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais, tuo metu PAG-10 buvo vienas, nors prieš tikrinimą matuokliu „Alcotest 7410“ pareiškėjams nebuvo nurodyta išsiskalauti burną, t. y. nebuvo pareikalauta tai padaryti (išsiskalauti burną vandeniu), vandenį jie galėjo gerti, nei skunde teismui, nei teismo posėdyje patys pareiškėjai neteigė, kad jie neturėjo galimybės prieš tikrinimą išsiskalauti burną vandeniu ar atsigerti vandens. Atkreipė dėmesį, jog „Alcotest 7410“ naudojimo instrukcijoje nėra nurodyta, kad prieš matavimą bandyme dalyvaujantis asmuo privalo išsiskalauti burną: vienoje iš sąlygų, taikomų bandyme dalyvaujančiam asmeniui, tik pabrėžiama, kad po alkoholio vartojimo būtinai turi praeiti 15 minučių laikotarpis. Prie šios sąlygos pateikiamas paaiškinimas: dėl faktinių alkoholio likučių burnoje matavimai gali būti klaidingi. Burnos išskalavimas vandeniu arba nealkoholiniu gėrimu kurį laiką poveikio neturi. Teismas darė išvadą, kad netgi tuo atveju, jei pareiškėjai būtų skalavę burną skysčiais, turinčiais alkoholio, nuo tokio skalavimo iki jų pirmojo tikrinimo tikrai buvo praėję daugiau nei 15 minučių, todėl ši aplinkybė (skalavimas alkoholio turinčiu burnos skalavimo skysčiu) nebūtų turėjusi įtakos matavimo rezultatams.

Teismas, atsižvelgęs į paaiškinimus ir bylos medžiagą, darė išvadą, kad viso patikrinimo metu pareiškėjai galėjo susipažinti su bylos medžiaga ir daryti jos nuorašus, reikšti prašymus, į kuriuos buvo atsižvelgiama. Pažymėjo, kad pareiškėjų paaiškinimai, jog naujus paaiškinimus jie surašė iš esmės verčiami tarnybinį patikrinimą atlikusių asmenų, nėra patvirtinti jokiais įrodymais, visi priekaištai dėl dokumentų nuslėpimo pareikšti jau priėmus įsakymus, kuriais buvo nutrauktos su pareiškėjais sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys. Taip pat nepagrįstais teismas laikė ir pareiškėjų kitus skunde nurodytus teiginius dėl drausmės pažeidimų tyrimo tvarkos pažeidimo. Pažymėjo, kad pulkininkas G. M. nėra drausmės pažeidimo įvykio dalyvis pagal Statuto 22 straipsnio 1 dalį, jis, atsižvelgiant į Statuto 20 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, buvo įgaliotas pavesti laipsniu už pareiškėjus aukštesniam karininkui – majorui M. S. – atlikti tarnybinį patikrinimą.

Bylos dalį dėl ginčijamų krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymų Nr. 299, 300 ir 301 dalių, kuriose pareiškėjams panaikinti leidimai dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, teismas nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punkto pagrindu. Nurodė ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 2, 5 dalis ir darė išvadą, kad pareiškėjai nepasinaudojo šios kategorijos byloms nustatyta išankstinio nagrinėjimo tvarka, t. y. neskundė ginčijamų įsakymų Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, bet tiesiogiai skundu kreipėsi į administracinį teismą. Teismas neturėjo pagrindo taikyti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1429/2008 nurodė, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta išankstinio nagrinėjimo tvarka yra privaloma.

Kadangi pareiškėjų skundo netenkino, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str.).

IV.

Pareiškėjas A. A. apeliaciniu skundu (b. l. 94-106, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nurodo Karo tarnybos statuto 46 punktą, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, Sąlygų 1, 5, 5.3, 12, 13.1.1, 13.2.2.1 punktus ir teigia, kad šis teisinis reglamentavimas nesuteikia pagrindo daryti teismo prieitos išvados dėl „tarnybos meto“ sąvokos. Pabrėžia, kad minėta sąvoka nėra apibrėžta teisės aktuose, o sąvokų „tarnybos laikas“, „tarnybos trukmė“, „tarnybos laikotarpis“, „tarnybos atlikimas“ reikšmės nebūtinai atitinka Statuto 66 straipsnyje vartojamą sąvoką „tarnybos metas“. Lingvistiškai aiškina sąvoką „tarnybos metas“ ir daro išvadą, kad ši sąvoka nėra aiškintina kaip pakankamai ilgas laikotarpis, tapatintinas tik su visu pareiškėjo buvimo tarptautinėje misijoje laikotarpiu, bet aiškintina kaip laikas, skiriamas tam tikroms tarnybos pareigoms atlikti. Atkreipia dėmesį į Procedūrų nuostatas, kuriose nustatyta, jog alkoholiniai gėrimai turi būti vartojami vadovaujantis Procedūrų 101 dalyje nurodytomis taisyklėmis. Šių taisyklių 2 punkte įtvirtintas draudimas apskritai vartoti alkoholį tarnybos metu ir likus 8 valandoms iki tarnybos pradžios. Daro išvadą, kad PAG-10 egzistavo ir laikas, kuriuo kariai galėjo vartoti alkoholį. Mano, kad byloje esantys duomenys apie alkoholio pardavimą ir vartojimą PAG-10 duoda pagrindą teigti, jog ne visas atliekant tarptautinę misiją PAG-10 laikas nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos laikytinas ištisiniu tarnybos metu. Mano, kad krašto apsaugos ministro įsakymas dėl pareiškėjo siuntimo į tarptautinę misiją yra tik bendro pobūdžio įsakymas, nenustatantis tarnybos meto nuo įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos iki faktinio sugrįžimo iš tarptautinės operacijos dienos. Pareiškėjo nuomone, Sąlygos negali būti laikomos teisės aktu, nustatančiu sąvokos „tarnybos metas“ reikšmę pagal Statuto 66 straipsnį, nes šie du aktai reguliuoja skirtingas karo tarnybos santykių sritis, nei viename iš šių dokumentų nenurodyta, jog juose vartojamų sąvokų reikšmės yra suderintos. Teigia, kad tuo metu, kai buvo patikrintas alkotesteriu, neatliko ir neturėjo atlikti jokių tarnybos užduočių, jų neturėjo atlikti ir per artimiausias 8 valandas. Mano, kad pagal Procedūrų 101 dalies 6 punktą atsakomybė yra taikytina ne už buvimą apsvaigusiu, o už galimas pasekmes. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog jis laikė alkoholį gyvenamojoje ar darbo vietoje, būtų girtuokliavęs, įžeidžiamai elgęsis, mušęsis, drumstęs viešąją tvarką. Pažymi, kad teismas neaptarė pareiškėjo patikrinimo „Alcotest 7410“ rezultatų pildytame protokole fiksavimo aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad šiame protokole yra ištaisytas tikrinimo alkotesteriu laikas, kuris rodo, jog tarp pareiškėjo atliktų tikrinimų alkotesteriu laiko tarpas yra 13 minučių, nors Aprašo 10 punkte nustatytas reikalavimas pakartotinai tikrinti neblaivumą praėjus 15 minučių po pirminio tikrinimo. Daro išvadą, kad tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl rezultatai negali būti laikomi teisėtais. Mano, kad teismas, neturėdamas specialių žinių, nepagrįstai aiškino techninės priemonės „Alcotest 7410“ veikimo principus. Atkreipia dėmesį į 2010 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio patikrinimo įvadą, kurioje pripažinta, kad burnos neišsiskalavimas vandeniu prieš neblaivumo patikrinimą yra procedūrinis pažeidimas, galintis turėti įtakos tikrinimo rezultatams. Pažymi, kad pareiškėjo neblaivumo patikrinimo protokolas yra vienintelis dokumentas su nurodytais alkotesterio rodmenimis, kuris yra surašytas šį tikrinimą atlikusio asmens. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo patikrinimo rezultatų, t. y. alkotesterio rodmenų užfiksavimą, kuris būtų įformintas Aprašo 6.1 punkte nurodyta tvarka ir atitiktų keliamus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad R. A. nepasirašė kaip tikrinimą atlikęs asmuo. Pažymi, kad jis nebuvo supažindintas su teisėmis, numatytomis Aprašo 11 punkte. Be to, jo neblaivumo tikrinimas nebuvo registruojamas Aprašo 2 priede numatytos formos ir turinio Asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registre. Teigia, jog prisipažino vartojęs alkoholį, nes vadas G. M. leido suprasti, kad toks prisipažinimas gali būti pagrindas nepašalinti karių iš tarnybos, o imtis kitų priemonių. Daro išvadą, kad toks prisipažinimas nebuvo padarytas pareiškėjo laisva valia.

Pareiškėjai P. B. ir A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 111-121, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti krašto apsaugos ministrės 2010 m. kovo 25 d. įsakymus Nr. P-299, P-300, grąžinti pareiškėjus vyr. ltn. A. B. ir vyr. ltn. P. B. į profesinę karo tarnybą, priteisti iš atsakovo pareiškėjams tarnybinį atlyginimą už visą pravaikštos laiką, maistpinigius, butpinigius ir bylinėjimosi išlaidas.

Mano, kad tiek pareiškėjai, tiek G. M., informavęs Jungtinio štabo vadovybę apie įvykį, pagal Statuto 22 straipsnio 1 dalį yra drausmės pažeidimo įvykio dalyviai, todėl nei pareiškėjams, nei G. M. pavaldus karininkas negalėjo atlikti tarnybinio patikrinimo. Daro išvadą, kad nei vienas PAG-10 tarnaujantis karys neturėjo teisės atlikti tarnybinio patikrinimo. Atkreipia dėmesį, kad G. M. tarnybinio patikrinimo metu teikė paaiškinimus tarnybinį patikrinimą atliekančiam savo pavaldiniui ir pats patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą skirti drausminę nuobaudą. Pažymi, kad teismas, konstatavęs, jog G. M. ir A. J. neturėjo teisės pasirašyti medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolų, nepagrįstai darė išvadą, kad ši aplinkybė neturi bylai reikšmės. Teigia, kad pareiškėjai negalėjo apskųsti PAG-10 vado veiksmų, nes jų teikiamų prašymų dėl nušalinimo niekas neregistravo. Nurodo, kad grįžus į Lietuvą tarnybinio patikrinimo išvadoje trūko svarbių įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu M. S. pripažino, kad sunaikino dokumentus. Teigia, kad M. S. negalėjo atlikti tarnybinio patikrinimo, buvo šališkas, grasino pareiškėjams. Mano, kad teismas nemotyvuotai neprijungė prie bylos kuopos karininkų sukurto filmo, parodijuojančio PAG-10 vadą ir kitus karius. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl buvimo neblaiviais ar apsvaigusiais nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų tarnybos vietoje, bet drausminė nuobauda paskirta už buvimą neblaiviais tarnybos metu. Pabrėžia, kad Statuto 66 straipsnis numato sankciją kariui tik esant neblaiviu tarnybos metu, o ne tarnybos vietoje. Paaiškina, kad karys gali būti tarnybos vietoje nebūtinai tarnybos metu (pvz., karys lieka dalinyje po budėjimo, nevyksta namo ir pan.). Teigia, kad pareiškėjai nebuvo budėjimuose, neturėjo tarnybinių užduočių, buvo PAG-10 bazėje, nes ten yra ir tarnybinės, ir kitos gyvenamosios patalpos. Pažymi, kad G. M. viršijo savo įgaliojimus ir vietoj leidimo įsakė kiekvieną ketvirtadienį ramovės patalpose organizuoti alkoholinių gėrimų pardavimą, be to, nenustatė nei patalpos, kurioje galima vartoti alkoholinius gėrimus, nei laiko, kada galima vartoti alkoholinius gėrimus. Nurodo, jog nesant pardavimo-pirkimo apskaitos informacijos negalima įrodyti, jog pareiškėjai vartojo alkoholinius gėrimus. Pabrėžė, kad jie negalėjo būti tarnyboje 24 valandas per parą. Tvirtina, kad tarnybos metas yra tai, kada karys atlieka savo tiesiogines pareigas, vykdo vadų pavestas užduotis, yra budėjime, patruliuoja, o visais kitais atvejais yra laisvas nuo tarnybos meto laikas. Mano, kad teiginys, jos tarnybos metas tarptautinės operacijos metu yra visa para, neteisingas. Nurodo, jog pildant protokolus Nr. 1, 2, 3 buvo šiurkščiai pažeista krašto apsaugos ministrės nustatyta tvarka, nes protokolus pasirašė tikrinimo nevykdę ir neturėję teisės pasirašyti kariai G. M. ir A. J.; tyrimą atlikęs gydytojas buvo Ukrainos pilietis ir nemokėjo lietuvių kalbos, o protokolai buvo surašyti R. A. lietuvių kalba; protokoluose nebuvo nurodyti „Drager Alcotest 7410“ ir jo kalibratoriaus serija bei numeris; nebuvo užpildytas asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registras. Atkreipia dėmesį, kad A. B. nepasirašė savo vardo ir pavardės. Mano, kad neveikiant spausdintuvui liko tik protokolai, užpildyti ne taip, kaip rodė prietaisas. Tvirtina, kad neblaivumas pareiškėjams buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam buvo pasibaigusi metrologinė patikra. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turiniu. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo pildomas asmenų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registras. Pažymi, kad teismas neargumentavo, kodėl atmetė įrodymą - medicinos apžiūros alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui, girtumo laipsniui ar apsvaigimo būsenai nustatyti registracijos žurnalo išrašą. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymus iškviesti į teismo posėdį bei apklausti gydytoją A. B., atlikti jo ranka rašytų dokumentų rašysenos ekspertizę, taip pat nepagrįstai atmetė ir nevertino įrodymo – 2010 m. vasario 2 d. atlikto patikrinimo protokolo „Dėl burnos skalavimo skysčių“. Nurodo ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį ir mano, kad reikalavimas dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija turėjo būti nagrinėjamas teisme kartu su reikalavimu dėl neteisėtai skirtos drausmės nuobaudos.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą (b. l. 132-137, IV t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49, 139, 146 straipsnius ir daro išvadą, kad tikrosios karo tarnybos pobūdį, jos trukmę, atlikimo tvarką, vietą ir t. t. reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriuose nustatytos normos nebūtinai sutampa su įprastais, taikos metu egzistuojančius civilinius darbo santykius reglamentuojančiomis normomis. Nurodo Įstatymo 2 straipsnio 9, 13 dalis, 21 straipsnio 2-4 dalis ir daro išvadą, kad dėl profesinės karo tarnybos ypatingumo kariams taikomos specifinės tarnybos veiklą reglamentuojančios normos. Nurodo Procedūrų 5, 7-9, 13, 17, 25-29, 44, 49-53, 125, 133, 141 lapuose nustatytas normas ir daro išvadą, kad bet kuris karys (išskyrus tuos, kurie serga) net ir poilsio metu privalo būti tokios fizinės formos, kad esant reikalui galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas ginant bazę. Nurodo Sąlygų 1, 6.1.1, 12, 13, 13.1.1 punktus, Įstatymo 66 straipsnį, 67 straipsnio 1, 11 dalis ir teigia, kad teismas teisingai nustatė, jog tarnybos metu laikytinas laikotarpis nuo išvykimo į PAG-10 misiją iki grįžimo iš jos momento. Teigia, kad kariai, vartojantys alkoholį Procedūrų 101 dalyje nurodytų taisyklių 2 punkte nedraudžiamu metu, vartoja alkoholį ne tarnybos metu. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas teismo posėdžių metu niekada neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus. Pažymi, kad byloje yra protokolo kopija, kurioje nėra jokių taisymų ir iš kurios matyti, kad apelianto tikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatyto intervalo. Nurodo, kad R. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog visi pareiškėjai prieš pirmą ir prieš antrą pūtimą gėrė vandenį. Kadangi matuoklis neturėjo spausdintuvo, jo rodmenys nebuvo išspausdinti čekyje, todėl, atsakovo manymu, tikrinimą atlikęs asmuo ir neturėjo pareigos pasirašyti. Mano, kad duomenų fiksavimas ne čekiuose, o kitame dokumente pats savaime negali paneigti rodmenų, kuriuos patvirtino ir kitos aplinkybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą (b. l. 138-141, IV t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog tarnybos laiku tarptautinėje operacijoje turi būti laikomas visas laikas, kol karys, krašto apsaugos ministro įsakymu numatytas vykti į tarptautinę karinę operaciją, išvyksta į ją ir iš jos grįžta. Pažymi, kad PAG-10 vadas įsakymu nustatė tam tikrą tvarką ir laiką, kada alkoholis gali būti vartojamas, tačiau nepadarė jokių išimčių dėl to, koks laikas tarptautinėje karinėje operacijoje laikomas tarnybos laiku. Nurodo, jog byloje yra protokolo kopija, kurioje nėra jokių taisymų, ir iš kurios matyti, kad apeliantui tyrimas buvo atliktas tinkamais terminais. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai dėl tikrinimo rezultatų jokių pretenzijų nereiškė.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į pareiškėjų A. B. ir P. B. apeliacinį skundą (b. l. 143-146, IV t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, žodiniais paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu. Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 7 straipsnius, ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 5-8 punktus, 134 straipsnio 2 dalį ir daro išvadą, kad pareiškėjai nesilaikė įstatymo keliamų reikalavimų skundo turiniui, apeliaciniame skunde nurodė tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į pareiškėjų P. B., A. B. apeliacinį skundą (b. l. 147-150, IV t.) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Pareiškėjo A. A. apeliacinis skundas netenkintinas, o pareiškėjų A. B. ir P. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-03-25 įsakymo Nr. P–301 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. A. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-03-25 įsakymo Nr. P–300 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. ltn. P. B. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-03-25 įsakymo Nr. P–299 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. lnt. A. B. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, kuriais pareiškėjai atleisti iš tarnybos, tarnybinio atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (grąžinti į profesinę karo tarnybą), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kpt. A. A., vyr. ltn. P. B. ir A. B., su kuriais buvo sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2009-10-26 įsakymu Nr. V-1016 „Dėl PAG–10 karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“ buvo išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane. Kpt. A. A. laikotarpiu nuo 2009-10-23 iki 2010-05-23 vykdė PAG-10 Štabo kuopos vado pareigas, o vyr. ltn. P. B. ir A. B. laikotarpiu nuo 2008-11-08 iki 2010-05-23 – PAG-10 Štabo kuopos I motorizuotojo pėstininkų būrio vado/PSG vado ir PAG-10 Štabo kuopos II motorizuotojo pėstininkų būrio vado/Minosvaidžių grupės vado pareigas. Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos dešimtosios atkūrimo grupės karinio vieneto stovykloje Čakčarane minėti kariai 2010-01-30 ir 2010-01-31 padarė drausmės pažeidimus, t. y. tarnybos metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Atlikus pareiškėjų medicininę apžiūrą dėl alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo fakto ir girtumo ar apsvaigimo laipsnio nustatymo, konstatuota, kad kpt. A. A., vyr. ltn. P. B. ir A. B., kurie tuo metu nebuvo budėjime ir neturėjo jokių tarnybinių užduočių, yra neblaivūs. Atlikus tarnybinį patikrinimą, už buvimą neblaiviems tarnybos vietoje pareiškėjams pasiūlyta skirti drausmines nuobaudas – atleisti iš profesinės karo tarnybos. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-03-25 įsakymais Nr. P-299, P-300, P-301 pareiškėjams skirtos drausminės nuobaudos – atleidimas iš tarnybos – už buvimą tarnybos metu apsvaigusiems nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, su pareiškėjais 2010-03-31 nutrauktos profesinės karo tarnybos sutartys ir jie išleisti iš profesinės karo tarnybos į atsargą, nuo išleidimo į atsargą dienos panaikinti išduoti leidimai dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nurodyta grąžinti mokymo išlaidas, pavesta juos įrašyti į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą.

Dėl neblaivumo (girtumo) nustatyto procedūros teisėtumo.

Karių, (valstybės tarnautojų ir darbuotojų (toliau - darbuotojai), taip pat darbuotojų, dirbančių aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo organizavimo ir kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-10-14 įsakymu Nr. V–978 patvirtintas Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad KAS institucijos, jos padalinio vadovas (viršininkas) ar jo įgaliotas asmuo, karinio vieneto vadas ar jo įgaliotas asmuo (vadovo, vado įsakymu skiriamas asmuo), karo policininkai (toliau - atsakingi asmenys) turi teisę tikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų: visus asmenis, vairuojančius KAS institucijų ar jų padalinių, karinių vienetų tarnybines transporto priemones (4.1 punktas), karius, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad karys yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) (4.2 punktas) ir kitus asmenis (darbuotojus), dirbančius aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad kitas asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) (4.3 punktas). To paties Aprašo 5 punkte įtvirtinta, jog atsakingi asmenys, įvertinę požymius, kurių esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), tikrina asmenis, vairuojančius KAS institucijų ar jų padalinių, karinių vienetų transporto priemones, karius, taip pat darbuotojus, dirbančius aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančius su potencialiai pavojingais įrenginiais, ar jie yra neblaivūs (girti) arba juos pristato į karių asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau - KASPĮ) arba, išrašę siuntimą (1 priedas), - į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (toliau - ASPĮ) atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Pagal Aprašo 6 punktą, kario, darbuotojo neblaivumo (girtumo) įrodymu laikomi: specialiųjų techninių priemonių, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, rodmenys, viršijantys teisės aktuose nustatytą leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, užfiksuoti šių priemonių rodmenų fiksavimo būdais, pasirašyti tikrinimą atlikusio atsakingo(-ų) asmens(-ų) (6.1 punktas); medicininės apžiūros aktas, kuriame konstatuotas neblaivumas (girtumas) (6.2 punktas). Asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo organizavimą krašto apsaugos sistemoje reglamentuoja Aprašo II skyrius.

Apeliaciniame skunde A. A. nurodo, kad pagal Aprašo 10 punkte yra aiškiai nustatytas reikalavimas, kad dėl neblaivumo (girtumo) specialiosiomis priemonėmis turi būti tikrinama praėjus 15 minučių po pirminio tikrinimo, o tarp pareiškėjo atliktų tikrinimų alkotesteriu laiko tarpas yra tik 13 minučių. Ši pareiškėjo argumentą paneigia kiti bylos dokumentai: pirma, kad A. A. neblaivumas (girtumas) buvo patikrintas ne 00.32 val., o 00.30 val. patvirtina įrašas medicinos apžiūros alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui, girtumo laipsniui ar apsvaigimo būsenai nustatyti registracijos žurnale, kuriame fiksuota, jog A. A. tikrinimas buvo atliktas 2010 m. sausio 31 d. 00.30 val.; antra, byloje yra pateiktas medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolas Nr. 3 (II t., b. l. 29–30), kuriame nėra jokių taisymų. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pastarąjį dokumentą 2010-08-04 vykusio teismo posėdžio metu pateikė pats pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju dėl pakartotinio tikrinimo laiko apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai jokių abejonių nekyla, t. y. atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

A. A. teigia, kad nustatant jo neblaivumą (girtumą) nebuvo laikomasi Aprašo 10 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. nebuvo užtikrinta, kad jis išsiskalautų burną vandeniu prieš atliekant jo patikrinimą alkotesteriu. Šie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė R. A., visi pareiškėjai, tame tarpe ir A. A., ir prieš pirmą, ir prieš antrą tikrinimą alkotesteriu gėrė vandenį. Taigi galimybę išsiskalauti burną vandeniu pareiškėjui buvo suteikta. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog nuo galimo kitokių skysčių (ne alkoholio) pavartojimo iki pareiškėjo tikrinimo buvo parėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas (atitinka instrukcijos 10 puslapyje nurodytus reikalavimus), kas reiškia, jog pareiškėjo tikrinimo rezultatais galima vadovautis, nes matuoklis šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti suklaidinamas.

A. A. apeliaciniame skunde taip pat pasisako dėl alkotesterio parodymų fiksavimo būdo atitikimo anksčiau minėto Aprašo 6 punktui, t. y. kelia įrodymų, patvirtinančių neblaivumo (girtumo) faktą, patikimumo klausimą. Dėl specifinės situacijos (tarptautinės operacijos vietoje nebuvo medicinos priežiūros įstaigos) pasirinktas atitinkamas neblaivumo (girtumo) duomenų fiksavimo būdas. Atsakovas teisingai nurodė, jog kadangi matuoklis neturėjo spausdintuvo, jo rodmenys nebuvo išspausdinti, todėl tikrinimą atlikęs asmuo (R. A.) ir neturėjo pareigos pasirašyti, o minėtus medicinos apžiūros protokolus pasirašė gydytojas, patikrinęs pareiškėjus ir kiti asmenys, matę, kokius rodmenis po kiekvieno tikrinimo rodė matuoklis. Šiuo atveju buvo naudojamas kaip ir mišrus neblaivumo (girtumo) fakto fiksavimo būdas, tačiau pareiškėjai dėl tokių rezultatų jokių pretenzijų tikrinimo metu nereiškė, liudytojai patvirtino matę protokoluose fiksuotus matuoklio rodmenis, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, todėl konstatuotina, kad abejoti matuoklio rodmenimis nėra pagrindo, jie buvo tokie kokie įrašyti į protokolus ir jie laikyti įrodymais gautais naudojant leistinas priemones, be to pats duomenų fiksavimas kituose dokumentuose (medicinos apžiūros alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktui, girtumo laipsniui ar apsvaigimo būsenai nustatyti registracijos žurnale ir medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokoluose) pats savaime negali paneigti rodmenų, kuriuos patvirtina ir kitos bylos aplinkybės.

Apeliaciniame skunde A. B. ir P. B. teigia, kad plk. G. M. ir PAG-10 štabo viršininkas plk. ltn. A. J. pasirašė medicinos apžiūros alkoholio ir svaiginančių medžiagų vartojimo faktui ir girtumo ar apsvaigimo laipsniui nustatyti protokolus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Šis pareiškėjų argumentas nėra pagrįstas. Kaip matyti iš anksčiau minėtų dokumentų, juos pasirašė tyrimą atlikęs gydytojas plk. ltn. A. B., kuris 2010-01-30 ėjo medicinos sekcijos budinčiojo gydytojo pareigas. Bylos duomenimis (gydytojo aiškinamasis raštas) A. A., A. B. ir P. B. tikrinimą atliko būtent šis gydytojas. Bylos medžiaga nekelia jokių abejonių dėl tikrinimui naudoto alkotesterio teisėtumo įrodymų leistinumo aspektu (šio alkotesterio gabenimo, jo buvimo ir naudojimo fakto tarptautinės operacijos vietoje).

PAG-10 tarnaujantiems kariams, kurie tuo metu betarpiškai nevykdo pareigų ir neturi jų vykdyti dar 8 valandas, nustatytu laiku leidžiama išgerti nustatytą kiekį alkoholinių gėrimų (Lietuvos Respublikos vadovaujamos Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės karinio vieneto vado 2009-10-24 įsakymas Nr. PAG V–139 „Dėl alkoholinių gėrimų pardavimo“ ir Alkoholio vartojimo taisyklės), tačiau, kaip ir transporto priemones vairuojančių asmenų atveju, profesinės karo tarnybos kariai, pastoviai esantys aplinkoje, kurioje naudojami ar iš esmės bet kuriuo momentu gali būti naudojami didesnio pavojaus šaltiniai ir kurioje užduotims atlikti keliami didesni fizinės ir psichinės įtampos reikalavimai, alkoholį privalo vartoti taip, kad dėl jo poveikio nebūtų būsenoje, kuri Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-10-14 įsakymu Nr. V-978 patvirtintų Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo 6 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 punktų nuostatų prasme įvardijama kaip neblaivumas (girtumas).

Vertinant pareiškėjų neblaivumo (girtumo) nustatymą Aprašo kontekste, darytina išvada, kad Apraše nustatytos tvarkos tiksliai nebuvo laikomasi (pareiškėjai nebuvo supažindinti su jų teisėmis (Aprašo 11 punktas), PAG–10 dislokacijos vietoje Čakčarane nėra galimybės atlikti medicininę apžiūrą ar nusiųsti karį ją atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tikrinimai nebuvo registruojami Aprašo 2 priede numatytos formos ir turinio asmenų neblaivumo (girtumo) registre, tikrinimo metu patalpoje buvo asmenų, kurių dalis nėra laikytini atsakingais asmenimis Aprašo 17 punkto prasme). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėti pareiškėjų tikrinimo dėl neblaivumo (girtumo) nustatytos tvarkos pažeidimai iš esmės negalėjo įtakoti jų rezultatų, t. y. specialiosios techninės priemonės rodmenų: tikrinimai atlikti „Drager“ firmos alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuokliu „Alcotest 7410“, kurio metrologinė patikra galiojo nuo 2009-10-13 iki 2010-04-13, o duomenų, jog tikrinimams atlikti buvo naudojamas kitas matuoklis, kurio metrologinė patikra nebuvo atlikta, nėra, jokių pastabų dėl šio matuoklio pareiškėjai nereiškė ir 2010-02-01, kai jų prašymu buvo atliekamas eksperimentas su burnos skalavimo skysčiais.

Dėl sąvokos „tarnybos metas“ interpretavimo.

Kariuomenės drausmės statuto (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X–508 redakcija) 66 straipsnyje nustatyta, kad jei profesinės karo tarnybos karys tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos. To paties statuto 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės yra drausmės pažeidimas padarytas karinės operacijos, karo arba nepaprastosios padėties metu.

Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–703 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį, tarptautinė operacija - kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija, kuriai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai panaudojami kartu su kitų valstybių kariniais vienetais. Šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, kuri nustato, kad Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtino Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygas, kurių 12 punkte (2007 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 297 redakcija) reglamentavo, jog tarnybos tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų laikas skaičiuojamas nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą (įskaitant išvykimą iš užsienyje esančio karinio vieneto ar mokymo įstaigos) dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos (įskaitant grįžimą į užsienyje esantį, bet tarptautinėje operacijoje nedalyvaujantį karinį vienetą ar mokymo įstaigą). Tai reiškia, kad šioje nuostatoje aiškiai apibrėžtas tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžios ir pabaigos momentas, kuris atitinkamai tapatinamas su išvykimo į tarptautinės operacijos vietą diena ir faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos diena.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008-02-29 įsakymu Nr. V–163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 43 punkte įtvirtinta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į: kasdienę tarnybą (43.1 punktas); budėjimą (43.2 punktas); kareivinių režimo tarnybą (43.3 punktas); tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose (43.4 punktas); tarnybą, atliekamą kitose ne KAS valstybės institucijose, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose (43.5 punktas) ir tarnybą, atliekamą karių stažuotės, mokymosi ir komandiruotės laikotarpiu (43.6 punktas). Taigi šioje nuostatoje išvardinti konkretūs atvejai (karo tarnybos rūšys), kurie priskiriami karo tarnybai. Pagal 43.4 punktą, karo tarnyba laikoma tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tarnybos tarptautinėje operacijoje pradžią ir pabaigą laiko prasme apibrėžia Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygos. Čia jokių išimčių nenumatyta, todėl tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir tuo pačiu tapatintina su Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnyje vartojama sąvoka „tarnybos metu“.

Šio teisinio reguliavimo kontekste ir įvertinęs PAG-10 karių pamainos vado 2009-10-13 įsakymu Nr. G-273 patvirtintas PAG-10 Standartinės veiklos procedūros nuostatas, pareiškėjų pateiktą dienotvarkę, PAG Čakčarane veiklos derinimo formą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jog pareiškėjai visu laikotarpiu, kada jie buvo išsiųsti į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane, t. y. nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos, buvo karo tarnyboje Karo tarnybos statuto 43.4 punkto prasme, tarnybą atlikinėjo pagal patvirtintą procedūrą ir dienotvarkę, todėl, kaip ir kareivinių režimo tarnybos atveju, visas buvimo tarptautinėje operacijoje laikotarpis yra tarnybos metas Kariuomenės drausmės statuto 66 straipsnio prasme. Pareiškėjų apeliacinių skundų argumentai, kad naktį iš 2009 m. sausio 31 d. į 2009 m. vasario 1 d. jiems buvo ne tarnybos metas atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl A. B. ir P. B. apeliacinio skundo argumentacijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII–1927 redakcija) 130 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apeliaciniame skunde nurodoma teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas, apelianto pavadinimas ir adresas, kitų proceso dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai ir adresai, skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą, ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas), įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes, pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas.

Tuo tarpu anksčiau nurodytų pareiškėjų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, tik kai kurie aspektai apeliaciniame skunde išdėstyti šiek tiek plačiau. Dalis apeliacinio skundo argumentų buvo aptarti anksčiau, o dėl kitų nėra tikslinga pasisakyti, nes į juos išsamiai ir motyvuotai atsakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendime. Pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas prašymas į teismo posėdį iškviesti ir apklausti gydytoją A. B..

Dėl administracinės bylos dalies nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-03-25 įsakymų Nr. 299, Nr. 300 ir Nr. 301 panaikinimo dalyse, kuriose A. A., A. B. ir P. B. panaikinti leidimai dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nuo išleidimo į atsargą dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Šioje minėto straipsnio dalyje įtvirtintas priskirtinumo nagrinėti teismams pirmenybės (pirmumo) principas, kuris reiškia, jog sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių vieni priskirtini nagrinėti teismui, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, tokiais atvejais visus reikalavimus nagrinėja teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX–1908 redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas. Nutraukus su pareiškėjais tarnybos santykius, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjams panaikinti leidimai, suteikiantys teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nuo išleidimo į atsargą dienos.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-03-25 įsakymas Nr. P–301 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. A. A. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-03-25 įsakymas Nr. P–300 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. ltn. P. B. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-03-25 įsakymas Nr. P–299 „Dėl drausminės nuobaudos vyr. lnt. A. B. skyrimo ir jo išleidimo į atsargą“ yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išskyrus sprendimo dalį dėl administracinės bylos nutraukimo. Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, o pareiškėjų A. B. ir P. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliaciniais skundais pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovų jų naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo A. A. apeliacinis skundas netenkinamas, o pareiškėjų A. B. ir P. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau sprendimai priimti ne jų naudai, tai nėra jokio pagrindo jiems priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinis skundas netenkinamas, o pareiškėjų A. B. ir P. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A., A. B. ir P. B. skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010-03-25 įsakymų Nr. 299, Nr. 300 ir Nr. 301 panaikinimo dalyse, kuriose A. A., A. B. ir P. B. panaikinti leidimai dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinti ir šioje dalyje skundą atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas