Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui L. K.-R. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

3. Ieškovas, norėdamas nustatyti vaiko tėvystę, kreipėsi į UAB „Purepro LT“ EasyDNA Lietuva padalinį, kuriame buvo atliktas genetinis tyrimas, ištiriant ieškovo ir vaiko E. K. DNR mėginius. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad biologinė tėvystė tirtam vaikui atmesta – R. B. tėvystės tikimybė E. K. – 0 (nulis) procentų.

4. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ieškovas R. B. nurodė, kad ieškinį palaiko. Taip pat nurodė, kad su L. K. negyvena kartu maždaug nuo 2021 m. vasario mėnesio. Su atsakove buvo susituokęs, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Su atsakove yra susilaukęs sūnaus L. B., jam 3,5 metų, vaiką augina jis. E. K. nurodė matęs maždaug tris kartus.

6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. K.-R. palaikė ieškinį ir nurodė, kad L. K. yra jos dukterėčia. E. K. buvo paimtas iš tėvų, vaiką augina savo šeimoje, apie galimą tikrąjį vaiko tėvą duomenų neturi. Ieškovas E. K. yra matęs kelis kartus, į ieškovą berniukas išskirtinai nereaguoja. Taip pat nurodė, kad L. K. pastovaus draugo neturėjo.

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pagrindė. Taip pat pažymėjo, kad socialinis ryšys tarp E. K. ir ieškovo nėra susiformavęs.

8. Atsakovė L. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas jai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys patenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu yra įrašytas R. B., motina - L. K., gimimo įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). UAB „Purepro LT“ EasyDNA Lietuva padalinyje buvo atliktas genetinis tyrimas, ištiriant ieškovo ir vaiko E. K. DNR mėginius. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad biologinė tėvystė tirtam vaikui atmesta – R. B. tėvystės tikimybė E. K. – 0 (nulis) procentų (b. l. 11-12). Bylos duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4243-1003/2022 buvo nutraukta atsakovės L. K. (buv. pavardė B.) ir ieškovo R. B. santuoka (b. l. 8-10).

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi leista paimti E. K. iš tėvų L. K. ir R. B.. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. buvo nustatyta laikinoji globa pas L. K.-R. (b. l. 30-31).

Dėl tėvystės nuginčijimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

12. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas).

13. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

14. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovo R. B. ir L. K. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. K., vaiko tėvu įrašytas R. B., dėl to įrašas apie vaiko tėvą buvo įrašytas įstatyme numatytais pagrindais. Ieškovas nuo pat vaiko gimimo, (duomenys neskelbtini), nesirūpina vaiku ir jo neaugina, jį yra matęs vos kelis kartus. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. K.-R. patvirtino, kad jos dukterėčia atsakovė L. K. nuolat keisdavo partnerius ir tikrasis vaiko tėvas nėra žinomas ir atsakovei.

16. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju atliktas genetinis tyrimas, ištiriant ieškovo ir vaiko E. K. DNR mėginius. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad biologinė tėvystė tirtam vaikui atmesta – R. B. tėvystės tikimybė E. K. – 0 (nulis) procentų (b. l. 11-12).

17. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas ne tik nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau tarp vaiko ir ieškovo nėra susiklostęs ir socialinis ryšys, ieškovas su vaiku nuo pat gimimo nebendrauja, vaiką matė tik kelis kartus atvykęs pas L. K.-R. Socialinis tėvo ir vaiko ryšys nustatomas atsižvelgiant į šeiminius ryšius iki ginčo kilimo, ateityje jis turi tarnauti darniai ir harmoningai vaiko raidai, o šioje byloje yra nustatyta, kad šiuo metu vaikui artimiausi yra L. K.-R. šeimos nariai. Todėl teismas sprendžia, kad vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas.

18. Teismas, atsižvelgdamas, kad ieškovas nėra E. K. biologinis tėvas, kartu atsižvelgdamas ir į dar nedidelį vaiko amžių, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, todėl ieškinys patenkintinas - nustatytina, kad ieškovas R. B. nėra E. K. biologinis tėvas, pripažintini negaliojančiais (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Tėvas“ įrašyti duomenys, kad E. K. tėvas yra R. B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Ieškovas, teikdamas ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 13-14).

20. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė L. K. būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

21. Kaip minėta, CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalavimai patenkinti 100 procentu, todėl iš atsakovės L. K. valstybei priteistinas 105,00 Eur žyminis mokestis.

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės (11,12 Eur) už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniu, 268 - 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Tėvas“ įrašytus duomenis, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 105,00 Eur (vieną šimtą penkis eurus) žyminį mokestį, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 1886 (duomenys neskelbtini)52, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 11,12 Eur (vienuolika eurų 12 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.