Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1087-2021, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipianti į teisės aktus, kurie reglamentuoja visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo normas ir jų pažeidimus. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjui buvo inkriminuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 „Dėl asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimų pažeidimas, nenurodant konkretaus pažeisto taisyklių punkto.

Taigi, atlikus minėto Taisyklių papunkčio analizę, darytina išvada, kad asmuo, kuriam buvo paskirta privaloma izoliacija jo gyvenamojoje vietoje, visą saviizoliacijos laiką turi būti joje iki pat izoliacijos termino pabaigos, išskyrus atvejus, kuomet leidimą palikti izoliavimo vietą suteikia sveikatos priežiūros specialistas. Šiose Taisyklėse ar kituose teisės aktuose nėra nustatytas termino „izoliavimo vieta“ apibrėžimas, tačiau, teismas daro išvadą, kad tai yra konkrečiu adresu nustatyta buvimo vieta izoliacijos laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), privačiame name kartu su kitais šeimos nariais ir artimaisiais. Jam izoliacija buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Spręstina, kad izoliacijos laikotarpiu jis turėjo teisę fiziškai būti ne tik minėtu adresu esančiame gyvenamajame name, tačiau ir namo kieme, šalia esančiuose ūkiniuose pastatuose ir pan. T. y. visoje teritorijoje, kuri priskirtina jo namų, kuriuose jis turėjo izoliuotis, valdai minėtu adresu.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo (administracinio nusižengimo b. l. 9) matyti, kad policijos pareigūnai įvykio dieną atvyko patikrinti, kaip pareiškėjas namuose laikosi jam paskirtos izoliacijos. Pareiškėjo žmonos pro atdaro automobilio langą paklausus, kur yra jos vyras, ši atsakė, kad jis yra išėjęs į mišką. Tuomet policijos pareigūnai apsisuko ir išvažiavo iš sodybos. Vaizdo įrašas patvirtina, kad pareiškėjo sodyba yra didelės teritorijos, joje yra nemažai įvairių pastatų.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad teismui kyla pagrįstų abejonių, ar iš tiesų įvykio metu policijos pareigūnams atvykus patikrinti, pareiškėjas nebuvo privalomos izoliacijos vietoje. Kaip ir minėta, izoliacijos laikotarpiu jis turėjo teisę būti visoje sodybos teritorijoje, kuri yra nurodytu paskirtos izoliacijos adresu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnų patikrinimas apsiribojo paskambinant telefonu ir pradarius automobilio langą pareiškėjo šeimos narės paklausiant, kur šis yra. Sutiktina, kad pareigūnams gavus informaciją, kad pareiškėjas patikrinimo metu buvo išėjęs į mišką, taip pažeidžiant izoliacijos reikalavimus, jie galėjo nematyti pagrindo detaliai apžiūrėti visą sodybos teritoriją, kurioje A. K. iš tiesų turėjo teisę būti. Tačiau, neatmestina ir tikimybė, kad duris pradariusi moteris atsakydama į klausimą kur yra jos vyras, galėjo sąžiningai klysti. Medžiagoje esantys įrodymai (tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas) nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. pozicijos, kad patikrinimo metu jis buvo šiltnamyje ir neginčijamai neįrodo, jog jis įvykio metu nesilaikė privalomos saviizoliacijos bei pažeidė Taisyklių reikalavimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundas tenkintinas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1087-2021 naikintinas, administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-1087-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.