Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai „Erdonlita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors pareiškėjas taikė visas įstatymų numatytas priemones dėl skolos išieškojimo – siuntė raginimus susimokėti skolą, informavo suinteresuotą asmenį apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei nebus likviduotas įsiskolinimas, tačiau suinteresuotas asmuo skolos nesumokėjo. Pareiškėjo siųsti pranešimai buveinės registruotu adresu MB „Erdonlita“ įteikti tinkamai. Mano, kad MB „Erdonlita“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą MB „Erdonlita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).

4. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarčiai neįsiteisėjus, gautas VSDFV Šilalės skyriaus atskirasis skundas dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą MB „Erdonlita“. Pareiškėja nurodė, kad MB „Erdonlita“ teismui nepateikė balanso bei turto sąrašo 2019 m. birželio 30 d. dienai, kaip buvo reikalaujama Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi, nepateikė įrodymų, kad veiklą vykdo ir gauna pajamas, todėl mano, kad Šiaulių apygardos teismo priimta nutartis atsisakyti kelti bankroto bylą MB „Erdonlita“ yra nepagrįsta ir priimta nesurinkus pakankamai įrodymų.

5. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį. Teismas taip pat įpareigojo MB „Erdonlita“ iki 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikti finansinius dokumentus už laikotarpį iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., įrodymus, kad vykdo veiklą, gauna pajamas bei duomenis apie padengtus įsiskolinimus.

6. Atsakovė MB „Erdonlita“ į bylą pateikė 2018 m. balansą, 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, kasos knygą 2019-08-01 – 2019-08-31, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31, banko įplaukų ir išlaidų periodo ataskaitą nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31.

Prašymas netenkintas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai). Nagrinėjamu atveju dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotam asmeniui MB „Erdonlita“ kreipėsi jos kreditorius VSDFV Šiaulių skyrius, t. y. asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę inicijuoti bankroto bylą.

8. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar bendrovei turi būti keliama bankroto byla ir vertindamas jos mokumo (nemokumo) klausimą, prioritetą turėtų teikti reabilitaciniam tikslui, todėl bankroto byla turi būti keliama tik tada, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl bendrovės nemokumo. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas bendrovei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog bendrovė faktiškai yra nemoki (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1214-330/2018).

9. Vienas iš pagrindų bankroto bylos iškėlimui įstatyme yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).

10. Teismas, vertindamas įmonės (ne)mokumą, remiasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras, VĮ „Regitra“ pateikta informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), suinteresuoto asmens ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateikta informacija bei kitais byloje turimais duomenimis.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, suinteresuotas asmuo MB „Erdonlita“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. lapkričio 20 d., įmonės vadovu buvo paskirtas E. L., kuris įmonės vadovu buvo registruotas nuo 2012-11-20 iki 2019-02-21. Nuo 2019-02-21 MB „Erdonlita“ vadovu paskirtas G. L.. VĮ Registrų centras duomenimis MB „Erdonlita“ neturi nekilnojamojo turto VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

12. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad MB „Erdonlita“ 2019 m. rugsėjo 24 d. turėjo 3094,11 Eur įsiskolinimą VSDFV Šilalės skyriui. Pats suinteresuotas asmuo byloje nurodė, kad turi įsiskolinimą VMI prie LR FM – 63,47 Eur ir UAB „Raseinių vandenys“ – 97,10 Eur. Liteko duomenimis, 2016-2019 metų laikotarpiu jokių iškeltų bylų dėl įsiskolinimo fiziniams ar juridiniams asmenims MB „Erdonlita“ neturi.

13. 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. balanse nurodoma, kad MB „Erdonlita“ ilgalaikio turto neturėjo. Trumpalaikį turtą sudarė 25 514 Eur vertės atsargos, sumokėti avansai ir vykdyti darbai, kitas trumpalaikis turtas – 7640 Eur, pinigai – 142 Eur. Kapitalą sudaro 21043 Eur, savininkų įnašai – 8000 Eur, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) – 13 043 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai - 4471 Eur, ilgalaikių įsipareigojimų nėra. 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad įmonė veikė pelningai ir gavo 2671 Eur pelną. 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodoma, kad MB „Erdonlita“ ilgalaikio turto neturi. 25 181 Eur trumpalaikį turtą sudaro vertės atsargos, sumokėti avansai ir vykdyti darbai – 15 143 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 8950 Eur, pinigai – 1088 Eur. Kapitalą sudaro 21 612 Eur, savininkų įnašai – 8000 Eur, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) – 13 612 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai - 3569 Eur, ilgalaikių įsipareigojimų nėra. 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad įmonė veikė pelningai ir gavo 569 Eur pelną. Duomenų apie MB „Erdonlita“ balansą bei turto sąrašą 2019 m. birželio 30 d. dienai suinteresuotas asmuo nepateikė. Teismo vertinimu, MB „Erdonlita“ 2018 m. balansas yra pakankamas atsakovės mokumui įvertinti.

14. Vertinant suinteresuoto asmens pateiktus VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės duomenis, teismas pažymi, kad už pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą atsako dokumentus parengę asmenys. Pagrindinės vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vadovas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, dokumentų ir informacijos saugojimą ir kt. Be to, vadovo pareigos detalizuojamos Akcinių bendrovių įstatymo normose, pagal kurias bendrovės vadovas privalo rūpintis įmonės finansine atskaitomybe (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), atsako už informacijos apie įmonę pateikimą įvairiems subjektams (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 5–9 punktai). Kitas vadovo pareigas gali nustatyti specialieji su įmonių veikla susijusius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, bendrovės vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis), bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) ir pan. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo abejoti suinteresuoto asmens pateiktų finansinių duomenų, šiuo atveju pateiktų balansų, išsamumu, ir pagrįstumu. Konkrečiu atveju byloje nėra pateikta duomenų sudarančių pagrindo spręsti apie nesąžiningą suinteresuoto asmens elgesį, neteisingų duomenų pateikimą ir kita, todėl spręstina, kad nurodytos administratoriaus prielaidos nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės pateiktų duomenų patikimumu. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

15. Teismo vertinimu, įmonės balansuose nurodytų trumpalaikių sumų (atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai) dydžiai pakito nuo 2016 metų: 2016 – 10425 Eur, 2017 – 17732 Eur, 2018 – 15 143 Eur, todėl teismas daro prielaidą, kad suinteresuotas asmuo veiklą vykdo. Iš MB „Erdonlita“ kasos knygos 2019-08-01 – 2019-08-31 matyti, kad kasos likutis periodo pradžioje – 1323,24 Eur, kasos likutis periodo pabaigoje – 1863,26 Eur. Iš MB „Erdonlita“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 matyti, kad MB „Erdonlita“ pardavė prekes už 1 138,60 Eur. Iš MB „Erdonlita“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 matyti, kad MB „Erdonlita“ buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros 580,99 Eur sumai. Iš MB „Erdonlita“ banko įplaukų ir išlaidų periodo ataskaitos nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 matyti, kad banko likutis tiek periodo pradžioje, tiek pabaigoje yra 0,02 Eur.

16. Suinteresuoto asmens pateiktame trumpalaikių įsipareigojimų sąraše 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, nurodoma, kad trumpalaikiai įsipareigojimai – 3569 Eur. 2019 m. rugsėjo 20 d. suinteresuoto asmens įsiskolinimas VSDFV Šilalės skyriui – 3094,11 Eur. Pats suinteresuotas asmuo pateikdamas atsiliepimą teismui 2019 m. rugpjūčio 26 d. nurodo, kad turi įsiskolinimą VMI prie LR FM – 63,47 Eur ir UAB „Raseinių vandenys“ – 97,10 Eur. Tai yra viso, suinteresuoto asmens pradelsti įsipareigojimai sudaro 3254,68 Eur.

17. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad įmonėje šiuo metu dirba 2 darbuotojai. Byloje duomenų, kad MB „Erdonlita“ vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, nėra. Pati atsakovė nurodė, kad jokių įsiskolinimų, neišmokėtų atlyginimų, neturi.

18. Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą yra pagrindo spręsti, kad suinteresuotas asmuo MB „Erdonlita“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 3254,68 Eur, įmonei priklausantis trumpalaikis turtas 25 181 Eur, todėl vertintina, kad atsakovės kreditorinių įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Nors suinteresuotas asmuo neturi jokio ilgalaikio turto, tačiau kaip matyti iš anksčiau teismo aptartų duomenų, veiklą – vykdo, todėl „Erdonlita“, nors ir patiria finansinių sunkumų, neatitinka nemokios įmonės, kaip tai apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, būsenos. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad skubotas bankroto bylos iškėlimas įmonei, kai nenustatytas jos nemokumas neatitiktų bankroto proceso tikslo ir paskirties iš rinkos pašalinti tik nemokius dalyvius, taip pat bankroto bylos iškėlimo, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), teisių gynybos būdo pasirinkimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1069-370/2018).

19. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1121-370/2018). Apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad netgi nustačius, kad formalus įmonės turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis iš esmės atitinka įstatyme įtvirtintus nemokumo kriterijus (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tačiau netgi tuo atveju, nėra absoliutaus pagrindo konstatuoti akivaizdaus nemokumo ir tuo pagrindu iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2114-330/2017).

20. Kaip minėta bankroto byla keliama kai egzistuoja bent vienas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas, kurių nenustačius, aplinkybė, jog atsakovė turi skolų, negali būti pagrindu bankroto bylai iškelti. Be to, konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau galimai pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuojančią įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę.

21. Taigi nors konkrečiu atveju, kaip minėta yra pagrindo spręsti, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera, tačiau vertinant, kad įmonė deda pastangas likviduoti įsiskolinimus, tęsia veiklą, įsiskolinimų darbuotojams neturi, nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad įmonė akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Todėl veikiančio ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos šiuo metu būtų neproporcinga priemonė. Taigi, tikėtina, kad įmonė susiduria su laikinais sunkumais, nėra nemoki, vykdydama veiklą turi galimybę padengti įsiskolinimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsisakytina kelti bankroto bylą suinteresuotam asmeniui MB „Erdonlita“. ( CPK 185 straipsnis).

22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152, 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktu,

Rezoliucinė dalis

Teismas nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą MB „Erdonlita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti šalims, Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.