- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 1-1303-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34350-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-03 nuosprendžiu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu,
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-30 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, A. M. paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - sugyventinei, o būtent: 2017-07-08 apie 20.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,28 promilės), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sugyventine I. L. metu, kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, tuo sukeldamas I. L. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017-07-08 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomojame bute buvo gimtadienis. Šventė gimtadienį jis, I., sunūs N., A. A., jo draugė D. ir dar du pažįstami A. ir L.. Jie buvo išgėrę, su A. A. prasidėjo konfliktas. Koridoriuje su A. pradėjo stumdytis. Tada I. išėjo iš kambario į koridorių ir kai jis užsimojo trenkti A., netyčia pataikė I.. Ji išsigando ir iškvietė policiją. Nežino, kur I. pataikė, nes ji stovėjo už jo. Tikriausiai iš alkūnės trenkė. Nebuvo taip, kad kumščiu sudavė į veidą. Įvykio metu nebuvo blaivus, jautėsi stipriai apsvaigęs. Šiuo metu santykiai su I. yra puikūs, gyvena kartu, kai paleido iš policijos, tai iš karto ir susitaikė, ji jam pretenzijų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. L. parodė, kad liepos 8 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šventė jos gimtadienį. D. su A. buvo pakviesti į svečius, jie atvyko vėliau, nei kad buvo nustatytas laikas. Visi truputį išgėrė. D. su A. ėjo rūkyti į balkoną, negražiai elgėsi, nes šaukė. A. paprašė jų nurimti, nešaukti balkone, nes kaimynai viską girdi ir po to su jais būtų nemalonu bendrauti. Tačiau jie to nesuprato, A. paprašė jų iš viso išeiti iš buto. Dėl to A. su A. pradėjo pyktis. Tada A. išėjo iš buto nusiraminti, po to grįžo ir ji išgirdo, kad jie pykstasi, stumdosi tarpduryje. Tuo metu ji buvo su vaikais kambaryje. Išeidinėjo iš kambario ir jis jai trenkė. Ji atidarė kambario duris, kuriame buvo su vaikais, ir A. jai sudavė su alkūne. Mano, kad A. nematė, jog ji išėjo. A. jai sudavė vieną kartą į sritį tarp veido ir peties, gal į kaklą, tiksliai nepamena kur. Sudavė tik vieną netyčinį smūgį tuo metu kai A. buvo koridoriuje, kur konfliktavo su A.. Jai neskaudėjo, buvo tiesiog šoke. Ji labai išsigando ir pasakė, kad iškvies policiją. Tačiau jie neatkreipė dėmesio, žodžiais apsivardžiavo, stumdėsi. Tada ir vaikai pradėjo klykti. Ji iškvietė policiją, kad apramintų, ir tuo tarpu dar pasakė, kad jai sudavė netyčia. Kai pasakė, kad iškvietė policiją ir ji tuoj atvažiuos, tai D. su A., po to ir A. išėjo. Pareiškimo, savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nepamena. Pagarsinus I. L. pareiškimą ir parodymus, ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tiesiog šiuo metu ne viską pamena, nes praėjo daug laiko. Kad sudavė jai kumščiu į kairės pusės veido dalį, to nepamena, bet tikriausiai negalėjo išsigalvoti ir meluoti. Tą dieną sakė tiesą, šiuo metu nepamena. Nepamena, kad taip pasakojo, kaip parašyta, tada pasakojo teisybę, nemelavo. Pareigūnai parašė, kad ji pajuto fizinį skausmą. Jie klausinėjo, ji atsakinėjo, buvo taip, kaip parašyta. Netyčia vieną kartą užgavo ir tyčia vieną kartą. A. M. atsiprašė, neturi pretenzijų sugyventiniui. Šiuo metu jų santykiai geri, kartu gyvena, nesmurtauja daugiau, kartu prižiūri vaikus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad šventė gimtadienį, ten pas juos atsitiko šeimyninis konfliktas. Šventėje buvo jis, jo buvusi draugė D. P., su kuria šiuo metu nebendrauja, A., jo mergina I.. Tuo metu jis buvo parduotuvėje, bet jo buvusi panelė ten buvo ir jam sakė, kad jie susistumdė, buvo klyksmų, visi apsiramino, tada jie išėjo. Jokio smurto nebuvo, gal ten truputį kažkas pasistumdė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad dabar nepamena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, papasakojo tą, ką jam papasakojo buvusi panelė D.. Mėlynės po I. akimi tikriausiai nebuvo, jie tiesiog pasistumdė ir viskas. Dėl smūgio jis nežino, ar ji nukrito, ji nesakė, kad jis ją sumušė. Buvo guzas ant kaktos. Tuo momentu galvojo, kad guzas yra sumušimas, bet po to I. pasakė, kad susistumdė, ji parkrito ir susimušė. Taip pat parodė, kad susistumdymo tarp jo ir A. metu, A. kliudė tik jo panelę D., daugiau nieko. Nežino, kur tuo metu buvo I., nepamena, ar I. buvo šalia jo, ar kitame kambaryje.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. A. parodė, kad įvykio (duomenys neskelbtini) g., nepamena, M. pavardė nieko nesako. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, liudytojas parodė, kad viskas teisingai užrašyta, nukentėjusioji sakė, kad vieną kartą sudavė ranka į veidą. Nepamena, ar pasakojo kokiomis aplinkybėmis buvo suduota. Parašyta, kad vieną kartą buvo suduota, tai taip ir buvo. Nukentėjusioji neminėjo, kad tas smūgis galbūt netyčinis buvo. Tiesiog sakė, kad vieną kartą kumščių sudavė.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. P. parodė, kad buvo I. gimtadienis, pakvietė A. ir ją į jį. Atvyko, išgėrė, po to įvyko konfliktas. A. išėjo į parduotuvę, o ji su I., jos vaikais ir su juo liko bute. Tada įvyko tarp jų konfliktas, ji išvarė jį iš namų, bet jis vėliau grįžo. I. su A. rėkė vienas ant kito. Jis su ranka, delnu kartą trenkė jai, į kurią kūno dalį, nežino. Trenkė prie jos akių vieną kartą. I. bijojo, buvo išsigandusi dėl to smūgio. Po smūgio I. verkė, nes tikriausiai jai skaudėjo nuo smūgio, be to liūdna, kad įvyko konfliktas per jos gimtadienį, nes mes apie tai po to šnekėjo. Kai trenkė I., išėjo iš kambario. Tuo metu A. buvo parduotuvėje, dar nebuvo grįžęs. Tada ji paskambino A., pasakė, kad greičiau grįžtų, nes įvyko konfliktas, ji išsigando. Ji kambaryje su vaikais užsidarė, o jie konfliktavo kitame kambaryje. Kai A. grįžo, tai jei su A. susimušė truputį, tada A. su I. išvarė jį iš namų ir jis nebegrįžo. Kai A. su A. susimušė, buvo kraujo. Matė kaip A. su A. susimušė, pora kartų vienas kitam trenkė, buvo kraujo. I. ir ji buvo pasitraukusios, vyrai tarpusavyje mušėsi. Kiti asmenys, taip pat ir I., nenukentėjo nuo tų muštynių. Po to pasakė, kad atvažiuoja policija ir mes su A. išėjo, apačioje sutiko policiją Vyko didelis konfliktas tarp visų, jai buvo didelė panika, buvo labai išsigandusi. Įvykio metu ji buvo išgėrusi, bet nebuvo girta. Nepasakytų, kad visi buvo labai girti, išgėrę šiek tiek. Sprendžiant iš A. elgesio, tai jis buvo daugiausiai išgėręs, jai taip atrodo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino; 2 dalyje – tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Nors kaltinamasis savo kaltės (kaltės formos), kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, iš esmės neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. L. parodė, kad kaltinime nurodyto įvykio metu išgėręs sugyventinis pradėjo rėkti ant jos ir sudavė jai kumščiu per kairės pusės veido dalį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b.l. 1-3). Teismo posėdžio metu apklausta I. L., pagarsinus minėtą apklausos protokolą, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Šiuo metu gerai įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau gali būti, kad sugyventinis A. M. vieną kartą sudavė tyčia į veidą, kitą kartą – netyčia. Teismas įrodymais pripažįsta ir I. L. pareiškimą (b.l. 22), iš kurio matyti, kad jai sugyventinis trenkė kumščiu į veidą; bei skambučio įrašą, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai paskambinus į Bendrąjį pagalbos centrą, ji nurodė, kad ją muša vaikinas, vyras (b.l. 56-57).
Šias įvykio aplinkybes patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. P. iš esmės patvirtino nukentėjusiosios parodymus – liudytoja parodė, kad A. M. sudavė ranka vieną kartą I. L., jos nuomone, pastarajai nuo smūgio skaudėjo. D. P. taip pat parodė, kad ji matė, jog tarp A. M. ir I. L. buvo kilęs konfliktas, tačiau tuo metu A. A. buvo išėjęs iš buto. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. A. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą I. L. pasakė, kad vieną kartą kumščiu jai buvo suduota, neminėjo, kad smūgis galėjo būti netyčinis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. A. taip pat nurodė, kad I. L. „verkė, pasakė, kad A. ją sumušė“, kad „ant kaktos matėsi guzas ir mėlynė po kaire akim.“ (b.l. 39). Kadangi šiuos A. A. parodymus teismas patikrino posėdžio metu apklausęs kitus liudytojus, nukentėjusiąją ir šios aplinkybės pasitvirtino, todėl teismas jais taip pat vadovaujasi.
Nors kaltinamasis teigia, kad jis netyčia sudavė I. L. tuo metu, kai konfliktavo su A. A., tačiau tokia jo pozicija laikytina gynybine, nes ją paneigia kiti byloje ištirti aukščiau minėti įrodymai. Liudytojai D. P. ir A. A. parodė, kad konflikto tarp kaltinamojo A. M. ir A. A. metu I. L. nebuvo kliudyta ar sužalota, apie šias aplinkybes pirminiame pareiškime ir parodymuose neminėjo ir I. L.. Teismas neturi pagrindo netikėto šių liudytojų parodymais, nes jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra duomenų, kad jie turėtų motyvą duoti neteisingus parodymus, todėl jais vadovaujasi, o kaltinamojo parodymus dėl I. L. sužalojimo aplinkybių atmeta.
Teismas, įvertinęs byloje esančius skambučių garso įrašus, I. L. pirminį pareiškimą ir parodymus, taip pat jos parodymus, duotus teisme, liudytojų D. P., A. A. ir Ž. A. parodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. 2017-07-08 apie 20.00 val. buto kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,28 promilės), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sugyventine I. L. metu, tyčia kumščiu sudavė jai 1 smūgį į veidą, tuo sukeldamas I. L. fizinį skausmą. A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes fizinis skausmas buvo sukeltas sugyventinei.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, anksčiau 2 kartus teistas, teistumas neišnykęs, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad A. M. buvo teistas už smurtinių nusikaltimų artimoje aplinkoje padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 94-101), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo paskirtos nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės, tačiau jos poveikio nepadarė, nes A. M. vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, žemesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. nuo 2017-07-08 20.15 val. iki 2017-07-10 14.40 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 64, 81), todėl šis laikotarpis, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.
Teismas spręsdamas dėl galimybės dar kartą atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.
Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).
Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, turtinė ar žymi fizinė žala nepadaryta, kaltinamasis A. M. susitaikė su nukentėjusiąja, kartu augina mažamečius vaikus, kuriuos prižiūrėti ir išlaikyti padeda A. M..
Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad kaltinamasis A. M. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga A. M., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti. Bausmės atidėjimo metu A. M. įpareigotinas per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, A. M. skirtina BK 72(2) straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
per vieną mėnesį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje ir dirbti visą bausmės vykdymo laikotarpį; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose
programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-08 20.15 val. iki 2017-07-10 14.40 val. (2 paras)
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.