Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pareigą mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę, nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nesumokėtą 890,91 Eur dydžio žemės nuomos mokestį, 50,14 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gamybinis-buitinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-252 patvirtintomis Žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, ieškovė apskaičiavo atsakovui minėto valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį: už 2014 metus – 448,91 Eur, už 2015 metus – 442 Eur, tačiau atsakovas šio mokesčio iki šiol nėra sumokėjęs. Duomenis apie naudojamo sklypo plotą dėl apmokestinimo ieškovei teikia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius. Ieškovė teigia, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai, esantys valstybinėje žemėje, yra pagrindas institucijai apmokestinti žemės naudotojus, t. y. šių statinių savininkus, už valstybinės žemės naudojimą, reikalingą statiniams eksploatuoti iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo. Ieškovė reikalavimo teisę grindžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi.Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 3027,15 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jis nurodė, kad 2002 m. balandžio 30 d. iš UAB „Prieglius“ įsigijo statinius, esančius nesuformuotame žemės sklype. Buvęs statinių savininkas atsakovui neperdavė jokių teisių į žemės sklypą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas inicijavo žemės sklypo suformavimą, paduodamas prašymus kompetentingoms valstybės institucijoms. Tenkindamas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė įsakymą Nr. AI-684 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“. Dėl žemės sklypo plano rengimo atsakovas kreipėsi į UAB „Progresyvūs projektai“, ji parengė žemės sklypo planą, tačiau ieškovė atsisakė suderinti parengtą planą. Šį sprendimą atsakovas apskundė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Todėl ieškovės direktorius 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-716 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano tvirtinimo“, patvirtino žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o 2016 m. balandžio 29 d. šalys sudarė žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovas teigia, kad nuo pat statinių įsigijimo momento ir iki 2016 m. balandžio 29 d. (nuomos sutarties sudarymo) jis negalėjo įgyvendinti savo teisės tinkamai pagal paskirtį ir naudojimo būdą eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančių statinių ir naudotis žemės sklypu, buvo priverstas ginčyti neteisėtus ieškovės sprendimus teismuose. Neteisėti ieškovės veiksmai pasireiškė nepagrįstu reikalavimu mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi visu žemės sklypu, žinant, kad didesnė žemės sklypo dalis yra užteršta statybinėmis atliekomis ir atsakovas neturėjo jokios galimybės ja naudotis. Ieškovės veiksmų neteisėtumą, be kita ko, įrodo administracinių teismų sprendimai, kuriais panaikintas ieškovės sprendimas atsisakyti suderinti žemės sklypo planą. Atsakovui padarytą žalą sudaro per 2008–2014 metus 2438,59 Eur dydžio sumokėtas žemės nuomos mokestis ir 588,56 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai administraciniame procese apmokėti.