Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti faktą, kad K. B. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius: inžinerinį statinį – estakadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinį statinį - aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, kad 2005 m. balandžio 25 d. įregistravo savo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo reikalingos patalpos, kuriose galėtų laikyti žemės ūkio techniką, sandėliuoti užaugintą produkciją, trąšas, augalų apsaugos produktus, sėklas. (duomenys neskelbtini), buvo garažai - dirbtuvės (du kompleksai), pastatyti tuometinio Alkiškių kolūkio, kuris Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo reformuotas į Žemės ūkio kooperatyvą „Alkiškiai“. Apie 1999-2000 m. ŽŪK „Alkiškiai“ buvo likviduotas ir jam priklausantis turtas išdalintas pajininkams, tame tarpe ir garažai, kuriuos Pareiškėjas matė esant nenaudojamus. 2010 m. su vienu iš nenaudojamų garažų savininku I. K. pareiškėjas susitarė dėl jam atitekusio garažų pardavimo, sumokėjo sutartą kainą ir pradėjo garažu naudotis kaip savu, o 2013 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas su I. ir D. K. sudarė garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Kai 2010 m. Pareiškėjas pradėjo naudotis įsigytu garažu, išsiaiškino, kad šalia esantis nenaudojamas garažas priklauso B. B., kuris garažą taip pat buvo gavęs kaip ŽŪK „Alkiškiai“ pajininkas. Su B. B. tariantis dėl garažo, išsiaiškino, kad B. B. turi du garažus, todėl iš B. B. už sutartą kainą nupirko abu garažus. B. B. garažų teisinės registracijos taip pat nebuvo, todėl sudaryti notarinę sutartį nebuvo galimybės, tačiau pareiškėjas sumokėjo B. B. sutartą kainą ir nuo 2010 m. garažais pradėjo naudotis. Pareiškėjas išsivalė garažus, įdėjo naujas duris, įsidėjo užraktus, garažuose laikė ir iki šiol laiko savo ūkininko ūkyje naudojamą žemės ūkio techniką ir produkciją. Prie garažų buvo betono aikštelė, estakada, kuriomis pareiškėjas pradėjo naudotis kartu su įsigytais garažais ir iki šiol naudojasi savo ūkio veikloje, nes daugiau niekas nesinaudojo ir neprižiūrėjo. Visiems šiems statiniams reikalingas rimtesnis remontas ir didesnės investicijos, norėtų įsivesti elektrą, tačiau, neturėdamas nuosavybės dokumentų, nieko negali daryti. Ieškodamas galimybės įteisinti savo nuosavybės teises, pareiškėjas su B. B. susitarė, kad pareiškėjas tvarkys garažų įregistravimui reikalingus dokumentus, o kai garažai bus įregistruoti B. B. vardu, tuomet jie sudarys notarinę – pirkimo pardavimo sutartį, nurodant, kad garažų kaina jau yra sumokėta. Pareiškėjas pats užsakė abiejų garažų kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas jiems suteikė unikalius numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono savivaldybės mero 2024 m. rugsėjo 26 d. potvarkiais garažams suteikti adresai – atitinkamai (duomenys neskelbtini). Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti garažus ir nuosavybės teises į juos motyvuodamas tuo, kad nekilnojamojo daikto duomenys gali būti įrašyti tik tada, kai kartu įrašomos daiktinės (nuosavybės arba valdymo) teisės į jį, o pagal B. B. pateiktus dokumentus nėra galimybės identifikuoti nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėjas neturi galimybių kitu keliu įgyti daiktinių teisių į statinius – du garažus, aikštelę ir estakadą, todėl kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Pareiškėjo K. B. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė 2024 m. gruodžio 31 d. pateikė teismui B. B. rašytinį patvirtinimą apie garažų, gautų už pajus, perleidimą pareiškėjui K. B.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėjas garažus įgijo iš B. B. Suinteresuoto asmens nuomone reikalingi papildomi duomenys apie garažų įgijimą. Vien tik pareiškėjo žodinio paaiškinimo nepakanka garažų įgijimo sandoriui nustatyti. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodomus argumentus VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Akmenės rajono savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra suinteresuota šios bylos baigtimi ir neprieštarauja, kad pareiškėjui K. B. būtų nustatyta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų vertinti, ar pareiškime nurodytus pastatus pareiškėjas pradėjo valdyti sąžiningai, taip pat, ar jie buvo valdomi teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės nebuvo įgytos anksčiau. Žemės sklypas, kuriame yra garažai, priklauso valstybei, žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas, Tarnyba 2024 m. spalio 28 d. yra davusi sutikimus garažus įregistruoti neįregistruotame ir nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Jei teismas remiantis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinės byloje surinktą medžiagą ir nustatys, kad nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tokiu atveju Tarnyba neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkintinas.

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1999 m. sausio 27 d. žemės ūkio kooperatyvo „Alkiškiai“ narių susirinkime buvo nutarta grąžinti kooperatyvo nariams kooperatyvo turtą už pajų, dalį pajaus paliekant galutiniam turto grąžinimui (1999 m. sausio 27 d. susirinkimo protokolas Nr. 1). Tokiu būdu buvo pradėta kooperatyvo turto atidavimo procedūra, kurią vykdant vėliau už pajų buvo nutarta perleisti ir kooperatyvui priklausančius garažus. 1999 m. balandžio 16 d. Akmenės rajono žemės ūkio kooperatyvo „Alkiškiai“ likvidacinės komisijos narių posėdžio metu priimtas sprendimas, vadovaujantis kooperatyvo visuotinio narių 1999 m. sausio 27 d. susirinkimo protokolu Nr. 1, garažus perleisti B. B., kuris šį turtą priėmė pagal 1999 m. balandžio 16 d. perdavimo aktus.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų, perduoti garažai pastatyti adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo adresu yra pastatyti su garažais susiję kiti inžineriniai statiniai – estakada (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aikštelė (registro (duomenys neskelbtini)). 2024 m. rugsėjo 26 d. Akmenės rajono savivaldybės mero potvarkiais Nr. M-362 ir M-360 B. B. vardu registruotam nekilnojamajam turtui buvo suteikti adresai: garažui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o garažui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad neprieštarauja, jog šie pastatai, stovintys valstybinėje žemėje, būtų įregistruoti (2024 m. spalio 28 d. raštas Nr. 1SD-81739-(15.5.48 E.) ir 2024 m. spalio 28 d. Nr. 1SD-81736-115.5.48 E.)).

Pažymėtina ir tai, kad pateiktame atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog žemės sklypas šiems statiniams nėra suformuotas ir įregistruotas, tačiau patvirtino sutikimo įregistruoti tokius pastatus davimo faktą. Taigi byloje ginčo dėl to, kad statiniai būtų pastatyti neteisėtai ar kad B. B. nebūtų turėjęs nuosavybės teisių į juos, nėra.

Nors suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėjas garažus įgijo iš B. B., tačiau pareiškėjo atstovė byloje pateikė 2025 m. sausio 3 d. rašytinį B. B. patvirtinimą, kuriuo jis nurodė, kad garažais jis nesinaudoja daugiau kaip dešimt metų, nes juos perleido K. B., ir mano, jog nuosavybės teisės į šiuos pastatus turėtų būti pripažintos pareiškėjui.

Esant tokioms aplinkybėms byloje konstatuotina, kad pareiškėjas šiuos pastatus valdo sąžiningai ir teisėtai. B. B., kaip nustatyta byloje, teisėtai įgijo šiuos statinius, o savo rašytiniais paaiškinimais patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad šie statiniai perleisti pareiškėjui K. B. Todėl nagrinėjamu atveju byloje teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas yra šių pastatų teisėtas ir sąžiningas įgijėjas, o kitų asmenų, turinčių daiktines teises į aptariamą nekilnojamąjį turtą, nėra.

VĮ Registrų centras 2024 m. lapkričio 11 d. atsisakė registruoti nuosavybės teises į ginčo turtą, motyvuojant tuo, kad kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo, t. y. pateiktuose 1999 m. balandžio 16 d. Akmenės rajono žemės ūkio kooperatyvo „Alkiškiai“ likvidacinės komisijos narių posėdžio protokoluose nenurodyti nekilnojamąjį daiktą identifikuojantys duomenys, o kitų duomenų, patvirtinančių nuosavybės teisių atsiradimą į ginčo turtą, nėra pateikta (VĮ Registrų centras pranešimai Nr. 41811074 ir Nr . 41810928). Taigi nuosavybės teisės viešajame registre neįregistruotos tik todėl, kad registro tvarkytojas neturėjo pakankamai turtą identifikuojančių duomenų, tuo tarpu kitokie trūkumai nebuvo nustatyti.

Pažymėtina, kad teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Pagal tikimybių pusiausvyros principą išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Įvertinus byloje esančią informaciją teismui nelieka abejonių dėl to, kad ginčo statiniai yra teisėti, o pareiškėjas juos įgijo sąžiningai ir teisėtu pagrindu, kurio nebuvo galima teisiškai viešame registre įregistruoti tik dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių.

Byloje esantys įrodymai taip pat pagrindžia valdymo ir naudojimo faktą. Prie pareiškimo pareiškėjas pateikė Ūkininko pažymėjimą Nr. 0082209, kuris patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas vykdo ūkininko komercinę veiklą mažiausiai nuo 2005 m. balandžio 25 d., kas lėmė ir jo poreikį naudotis ginčo statiniais. Kad ginčo statiniais daugiau kaip dešimt metų naudojasi pareiškėjas, savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir B. B. Nė vienas suinteresuotas asmuo byloje nepaneigė aplinkybių, kad pareiškėjas daiktus valdo atvirai ir sąžiningai, be to, byloje nėra duomenų, kad į ginčo statinius būtų pareikštos kitų asmenų pretenzijos. Suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimą šio turto priklausymą valstybei ar savivaldybei. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, kad daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savo, o visas daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą.

Atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ginčo statinius, todėl esant tokioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir su jais susijusius statinius: inžinerinį statinį – estakadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinį statinį - aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, jog K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir su jais susijusius statinius: inžinerinį statinį – estakadą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinį statinį - aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.