Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. atstovei pagal įstatymą D. L. (toliau – atstovė pagal įstatymą) ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. gynėjui advokatui V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. atstovės D. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, paskirta A. L. auklėjamojo poveikio priemonės - elgesio apribojimas trims mėnesiams, įpareigojant A. L. tęsti mokslą bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestas.

Priteista iš A. L. nukentėjusiajam D. B. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas. Ieškinys dalyje dėl 50 eurų turtinės žalos priteisimo atmestas. Nepilnamečiui A. L. neturint turto, pakankamo žalai atlyginti, jo padarytos ir neatlygintos žalos dalis išieškotina iš atstovės pagal įstatymą D. L..

Priteista iš A. L. nukentėjusiajam D. B. 450 eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas, likusioje dalyje reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L., teismui buvo atiduotas kaltinant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje t.y. tuo, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 00.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo D. B. ir M. L. konflikto metu, priėjęs prie D. B. tyčia sudavė vieną smūgį D. B. į veido sritį, ko pasėkoje D. B. nukrito ant žemės, tokiais veiksmais D. B. padarė poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario srityje, nosies kaulų lūžimą, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai ištyrę baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinę juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad A. L. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Teismas taip pat atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, A. L. charakterizuojančius duomenis bei atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, padarė išvadą, kad A. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

6. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. atstovės pagal įstatymą D. L. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniu skundu A. L. atstovė pagal įstatymą D. L. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės tinkamumo, tačiau ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Apeliaciniame skunde D. L. prašo atsižvelgti į jos sunkią materialinę padėtį ir sumažinti iš A. L. nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio

8.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

8.2. BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, jos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

8.3. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu ir į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

8.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 152-153). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl kaltinamojo A. L. tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusiojo prašomą 2000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti laikė pernelyg didele ir nepagrįsta. Teismas atsižvelgė į tai, kad pirmas konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis D. B., kurio veiksmais buvo sužalotas kaltinamojo pusbrolis M. L.. Dėl šio įvykio teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kuri 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu D. B. atžvilgiu nutraukta, D. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog A. L. veiksmus paskatino netinkamas nukentėjusiojo D. B. elgesys, dėl kurio taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, taip pat tai, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo, susijusio su nosies kaulų lūžimu, sužalojimo liekamųjų pasekmių nėra, pagrįstai prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino nuo 2000 eurų iki 1000 eurų.

8.5. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Taigi, šioje byloje nustatytas nukentėjusiajam D. B. priteistinas neturtinės žalos dydis – 1000 eurų, atsižvelgiant į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius, vis tik, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ja nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį. Neturtinės žalos suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ji atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus ir yra pakankama kompensuoti nukentėjusiojo D. B. patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia jo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. interesų pusiausvyros.

Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės atstovės pagal įstatymą D. L. subsidiarios pareigos atlyginti padarytą žalą pabaigos momento

9. Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 3 dalis ir kt.).

9.1. Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.276 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė - tais atvejais, kai 14 – 18 metų amžiaus nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

9.2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. L. tiek jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nepilnametis (septyniolikos metų). Duomenų apie jo turimas asmenines lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio išieškojimas, byloje nebuvo pateikta. Todėl tokiu atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti civilinės ieškovės – nukentėjusiojo D. B. interesus, buvo būtina nustatyti papildomus A. L. prievolės dėl neturtinės žalos atlyginimo subjektus, kuriems pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai taip ir padarė, nustatęs, kad nukentėjusiajam neturtinė žala priteisiama iš A. L. atstovės pagal įstatymą D. L.. Apylinkės teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam žalą subsidiariai iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. atstovo pagal įstatymą apeliaciniame skunde neginčijamas, tačiau jame prašoma atsižvelgti į sunkią atstovės pagal įstatymą materialinę padėtį bei prašoma sumažinti priteistinos žalos dydį.

9.3. CK 6.276 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Taigi, CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodytų subsiadiariai atsakingų asmenų (tėvų ar rūpintojo) pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis - ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-497/2009 ir 3K-3-394/2006).

9.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. L. yra visai neseniai sulaukęs pilnametystės (2020 m. spalio 5 d.), taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. atstovės pagal įstatymą D. L. subsiadiari prievolė atlyginti A. L. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, šiai dienai yra pasibaigusi, todėl spręsti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistos žalos dydžio sumažinimo klausimą, atsižvelgiant į D. L. sunkią materialinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

10.1. Nukentėjusysis D. B. kartu su atsiliepimu į apeliacinį atstovės pagal įstatymą D. L. skundą pateikė apygardos teismui pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti - 150 eurų sumai (t. 3 b. l. 24).

10.2. Nors, šiuo atveju apeliacine tvarka byla nagrinėta pagal atstovės pagal įstatymą D. L. apeliacinį skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, jog nukentėjusysis neišreiškė prašymo priteisti iš A. L. jo turėtų išlaidų už advokato paslaugas, taip pat į tai, jog A. L. pilnametystės sulaukė tik 2020 m. spalio 5 d., šiuo metu mokosi gimnazijoje, duomenų apie turimas pajamas ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtos išlaidos už suteiktas advokato paslaugas iš A. L. nepriteistinos.

11. Apibendrinus visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. atstovės pagal įstatymą D. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Civiliniame kodekse įtvirtintas materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą. Nukentėjusiajam priteistas neturinės žalos atlyginimo dydis taip pat teisingas. Todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. atstovės pagal įstatymą D. L. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. atstovės pagal įstatymą D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. L. 150 eurų nukentėjusiojo D. B. turėtų išlaidų už advokato paslaugas pagal Alytaus 4-osios advokatų kontoros pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 0995219.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.