- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-18
- Bylos Nr.
- 2-168-950/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Ingai Valaitienei, dalyvaujant ieškovei G. J., ieškovės G. J. atstovei adv. L. R., atsakovui G. J., atsakovo G. J. atstovui adv. R. P., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
nutraukti santuoką su atsakovu G. J., sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos sudarymo turėtą pavardę - „B.“; padalyti santuokoje įgytą turtą – priteisti jai 100 proc. UAB „Pagalba ligoniui“ akcijų (10000,00 Lt vertės), o atsakovui G. J. priteisti transporto priemonę „AUDI 100“, v/n (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę „VAZ 21083“, v/n (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo G. J. 6804,00 Lt turtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo G. J. 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo G. J. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė G. J. pareikštame ieškinyje (b.l. 2-6), taip pat papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoką su atsakovu G. J. sudarė (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvendama santuokoje su atsakovu vaikų nesusilaukė. Bendravimo su atsakovu pradžioje, G. J. buvo tolerantiškas, draugiškas, paslaugus, atsidavęs ir mylintis vyras. Tačiau vėliau jis tapo ypatingai agresyvus, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ne kartą - tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos sudarymo, jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Po eilinio jos sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir G. J. 2013-04-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., įvykdymą. Santuokos metu, G. J. nevykdė ir savo kaip sutuoktinio pareigų – niekada niekur nedirbo, materialiai neišlaikė šeimos ir pan. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad santuoka su atsakovu G. J. turi būti nutraukta išimtinai dėl jo kaltės. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę - „B.“. Jau po santuokos su atsakovu sudarymo, t.y. 2009-10-08 ji ir G. J. pasirašė Povedybinę sutartį, kurioje aptarė savo, kaip sutuoktinių, turto teisinį režimą. Atsižvelgiant į nurodytos Povedybinės sutarties nuostatas, prašo teismo tvarka padalyti santuokoje įgytą turtą – priteisti jai 100 proc. UAB „Pagalba ligoniui“ akcijų (10000,00 Lt vertės), o atsakovui G. J. priteisti transporto priemonę „AUDI 100“, v/n (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę „VAZ 21083“, v/n (duomenys neskelbtini). Kadangi santuokos metu atsakovas G. J. niekur nedirbo, nuolat girtavo bei vykdė įvairius pažeidimus, prašo priteisti iš jo 6804,00 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro jos asmeniškai apmokėtos G. J. paskirtos administracinės nuobaudos ir asmeniškai apmokėtos sąskaitos už atsakovo mobilaus ryšio telefoną. Santuokos metu atsakovas G. J. jos atžvilgiu nuolat vartojo fizinį smurtą, ją terorizavo ir baugino, todėl ji patyrė dideles dvasines kančias, neigiamo pobūdžio išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinę depresiją. Dėl to, prašo priteisti iš atsakovo G. J. 20000,00 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinės žalos faktą patvirtinančių įrodymų ji neturi, nes būdama gydytoja į jokias medicinos įstaigas nesikreipė, pirko nereceptinius medikamentus ir juos vartojo. Visus kreditorinius įsipareigojimus pagal santuokos metu sudarytas kredito sutartis, kreditoriams - UAB „Snoro lizingas“ ir AB „SEB bankas“ ji yra įvykdžiusi, taip pat visiškai atsiskaičiusi ir su M. Č., iš kurios buvo pasiskolinusi 40000,00 Lt dydžio sumą. Sau išlaikymo iš atsakovo G. J. ji nereikalauja. Taip pat, prašė priteisti iš atsakovo G. J. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
G. J. atstovė adv. L. R. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškovės pareikštus reikalavimus ir prašė jos ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas G. J. su ieškovės ieškiniu nesutiko. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose (b.l. 49-51; 80-87) nurodė, kad su G. J. susipažino 2007 m. Ją visada mylėjo be jokių išskaičiavimų, pirko brangias dovanas, buvo jai ištikimas. Vėliau ieškovė jo atžvilgiu pradėjo elgtis savanaudiškai – nuolat keldavo barnius dėl jo ištikimybės; motyvuodama tuo, kad jis gali būti neištikimas, neišleido jo dirbti į Vokietiją, o vėliau ir į Norvegiją; psichologiškai terorizavo jį; ir pan. Dėl nuolatinės nervinės įtampos jis pradėjo dažniau vartoti alkoholį, taip pat nežymiais sudavė ieškovei per veidą, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. G. J. visuomet dirbo UAB „Pagalba ligoniui“, buvo jo šeimos gydytoja. Būdama jo šeimos gydytoja ji juo tinkamai nesirūpino, dėl jos aplaidumo ir nerūpestingumo jam buvo netinkamai diagnozuota liga, dėl to vėliau buvo nepataisomai pažeistas klubo sąnario kaulas. Dar iki santuokos sudarymo, taip pat po santuokos sudarymo, jie kartu su ieškove bendrai pirko įvairius daiktus – buitinę techniką (šaldytuvą ir skalbimo mašiną), kompiuterį, virtuvės ir miegamojo baldus, ir kt., tačiau G. J. visus nurodytus daiktus užrašydavo UAB „Pagalba ligoniui“ vardu. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad nurodyti daiktai turi būti priteisti jam. Nesutinka su G. J. reikalavimu dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes jis tokios žalos jai nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas G. J. neatvyko į 2014-07-25, 09.30 val., paskirtą teismo posėdį. Jam apie nurodyto teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, t.y. asmeniškai ir pasirašytinai įteiktu teismo šaukimu (b.l. 163). Atsakovas prašymo atidėti civ. bylos nagrinėjimą Prienų rajono apylinkės teismui nepateikė. Atsakovo 2014-07-25 pateiktame išraše iš medicininių dokumentų (b.l. 165-166) nurodytų aplinkybių teismas nepripažino svarbiomis nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimis (Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, civ. byla buvo išnagrinėta atsakovui G. J. nedalyvaujant 2014-07-25, 09.30 val., teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2 d., 384 str. 2 d.).
Atvykęs į po pertraukos 2014-07-28, 16.00 val., tęsiamą teismo posėdį ir sakydamas baigiamąją kalbą, atsakovas G. J. prašė nutraukti santuoką su ieškove G. J. dėl jos kaltės, o visus kitus pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
G. J. atstovas adv. R. P. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsakovo nesutikimo su ieškovės ieškiniu argumentus ir prašė jos ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
Iš civ. byloje Nr. 2-168-950/2014 pateikto santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje susituokė G. B. ir G. J. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 7, 10). Santuokos metu ginčo šalys nepilnamečių vaikų nesusilaukė.
Ieškovė G. J. pareikštame ieškinyje (b.l. 2-6), taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravimo su atsakovu pradžioje, G. J. buvo tolerantiškas, draugiškas, paslaugus, atsidavęs ir mylintis vyras; vėliau jis tapo ypatingai agresyvus, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ne kartą - tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos sudarymo, jos atžvilgiu vartojo smurtą; G. J. 2013-04-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., įvykdymą jos atžvilgiu; santuokos metu, G. J. nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų - niekada niekur nedirbo, materialiai neišlaikė šeimos ir pan. Remiantis tuo, ieškovė G. J. prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo G. J. kaltės. Atsakovas G. J. pateiktuose procesiniuose dokumentuose (b.l. 49-51; 80-87) nurodė, kad būtent ieškovė G. J. netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas - nesirūpino juo; nuolat keldavo barnius dėl jo ištikimybės; motyvuodama tuo, kad jis gali būti neištikimas, neišleido jo dirbti į Vokietiją, o vėliau ir į Norvegiją; psichologiškai terorizavo jį; ir pan.
Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką minėtame straipsnyje įtvirtintu santuokos nutraukimo pagrindu, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Savo ruožtu, sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad sutuoktinis, pareiškęs reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Šios taisyklės išimtis yra numatyta Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d., kurioje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu: (1) jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba (2) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba (3) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.
Iš civ. byloje pateikto 2013-04-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad atsakovas G. J. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“), įvykdymą, t.y. už tai, kad 2012-08-27, apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini), degalinės ,,Statoil“ teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio konflikto metu sudavė ne mažiau 5 smūgius savo sutuoktinei G. J. ir tuo jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje pilvo abiejose pusėse, juosmens dešinėje ir dešiniame sėdmenyje (b.l. 25-26). Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nurodytas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis buvo iš dalies pakeistas tik paskirtos bausmės vykdymo dalyje (b.l. 27-28).
Minėtas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendis neginčijamai patvirtina, kad G. J., santuokos su G. J. metu, buvo nuteistas už tyčinį (smurtinio pobūdžio) nusikaltimą (b.l. 25-26). Be to, tas pats Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendis neginčijamai patvirtina ir kitą faktą, t.y. kad atsakovas G. J. žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu – G. J.. Žiaurų G. J. elgesį su G. J. dar iki santuokos sudarymo liudija ir 2008-02-27 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (b.l. 17-18). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad civ. byloje yra nustatyti net du teisiniai pagrindai, kuriems esant preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio (nagrinėjamos civ. bylos atveju – atsakovo G. J.) kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d.). Nors atsakovas G. J. procesiniuose dokumentuose bei jo atstovas adv. R. P. teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir pati ieškovė, t.y. kad būtent ji tinkamai nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų, terorizavo savo sutuoktinį ir juo nesirūpino, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nagrinėjamoje civ. byloje nepateikė (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat nagrinėjamoje civ. byloje surinktos medžiagos, yra akivaizdu, kad ginčo šalių santuoka jau yra faktiškai iširusi, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. nuostatomis, ieškovės G. J. ir atsakovo G. J. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutrauktina, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą G. J..
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę.
Remiantis tuo, bei atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytą prašymą, po santuokos nutraukimo G. J. paliktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „B.“, o G. J. paliktina jo pavardė – „J.“ (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str. 1 d.).
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Ieškovė G. J. pareikštu ieškiniu prašė padalyti santuokoje įgytą turtą – priteisti jai 100 proc. UAB „Pagalba ligoniui“ akcijų (10000,00 Lt vertės), o atsakovui G. J. priteisti transporto priemonę „AUDI 100“, v/n (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę „VAZ 21083“, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad ginčo šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 15). UAB „Pagalba ligoniui“ akcijas ieškovė G. J. įgijo 2010-08-16 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 24). G. J. vardu registruotos transporto priemonės buvo įgytos dar iki santuokos sudarymo - transporto priemonė „AUDI 100“, v/n (duomenys neskelbtini) įgyta 1994-05-24, o transporto priemonė „VAZ 21083“, v/n (duomenys neskelbtini) įgyta 1993-04-13 (b.l. 13-14).
Civ. byloje ieškovė G. J. pateikė Alytaus m. 5-ajame notarių biure 2009-10-08 jos ir atsakovo G. J. sudarytą Povedybinę sutartį (b.l. 20-23). Povedybinė sutartis 2009-10-21 buvo įregistruota Vedybų sutarčių registre (b.l. 128-130), yra galiojanti ir sukurianti jos šalims teisines pasekmes (Lietuvos Respublikos CK 3.101 str., 3.102 str. 1 d.). Remiantis nurodytos Povedybinės sutarties 3 dalies („Sutuoktinių turto teisinis režimas“) nuostatomis, UAB „Pagalba ligoniui“ akcijos laikytinos ieškovės G. J. asmenine nuosavybe (Povedybinės sutarties 3.2.3 p.), o transporto priemonė „AUDI 100“, v/n (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė „VAZ 21083“, v/n (duomenys neskelbtini) laikytinos atsakovo G. J. asmenine nuosavybe (Povedybinės sutarties 3.1 p.). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo nutraukiant santuoką dalyti ieškovės nurodytą turtą, nes jis ginčo šalims priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis. Todėl ieškovės G. J. ieškinio reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo atmestinas.
Atsakovas G. J. pateiktuose procesiniuose dokumentuose (b.l. 49-51; 80-87) nurodė, kad dar iki santuokos sudarymo, taip pat po santuokos sudarymo, jie kartu su ieškove bendrai pirko įvairius daiktus – buitinę techniką (šaldytuvą ir skalbimo mašiną), kompiuterį, virtuvės ir miegamojo baldus, bei kt., kuriuos G. J. užrašydavo UAB „Pagalba ligoniui“ vardu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, nurodyti daiktai turi būti priteisti jam (b.l. 49-51; 80-87). Nagrinėjamoje civ. byloje esantys rašytiniai dokumentai liudija, kad UAB „Pagalba ligoniui“ 2007-06-20 įsigijo šaldytuvą, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę ir elektrinį virdulį (b.l. 135), 2007-07-07 įsigijo televizorių ir DVD grotuvą (b.l. 133), 2007-09-03 įsigijo baldų komplektą (b.l. 136), o 2012-08-08 įsigijo kompiuterį bei papildomą kompiuterinę įrangą (b.l. 134). Tačiau pažymėtina, kad didžiąją dalį nurodytų daiktų UAB „Pagalba ligoniui“ įgijo dar iki ginčo šalims sudarant santuoką. Be to, atsakovas G. J. nepateikė jokių faktinių (objektyvių) įrodymų, liudijančių, kad anksčiau minėti daiktai buvo įgyti ne už juridinio asmens (UAB „Pagalba ligoniui“), o už jo ir ieškovės G. J. bendras pinigines lėšas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, spręsti klausimo dėl tokių daiktų padalijimo (ar grąžinimo atsakovui), nagrinėjamoje civ. byloje teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.
Ieškovė G. J. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. J. 6804,00 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-6). Nurodytą reikalavimą ji grindė tuo, kad santuokos metu G. J. niekur nedirbo, nuolat girtavo bei vykdė įvairius teisės pažeidimus; kadangi G. J. neturėjo jokių pajamų, ji iš savo asmeninių lėšų apmokėjo jam paskirtas administracines nuobaudas, taip pat apmokėjo atsakovo sąskaitas už mobilaus ryšio telefoną. Nurodytam reikalavimui įrodyti ieškovė pateikė mokėjimo kvitus dėl nuobaudų, paskirtų už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus, apmokėjimo bei mobilaus ryšio telefonų sąskaitų apmokėjimo kvitus (b.l. 30-38).
Atkreiptinas dėmesys, kad 4300,00 Lt dydžio sumą pagal 2012-02-14 įmokos mokėjimo kvitą, kaip administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtą nuobaudą, yra sumokėjęs asmeniškai pats atsakovas G. J. (b.l. 35). 2009-06-08 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37) ir G. J. priklausančios sąskaitos išrašas (b.l. 38), taip pat liudija vienos ir tos pačios, 400,00 Lt dydžio, administracinės nuobaudos paskirtos G. J., sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad G. J. yra apmokėjusi atsakovui G. J. paskirtas administracines nuobaudas, taip pat apmokėjusi atsakovo sąskaitas už mobilaus ryšio telefoną, už bendrą 2104,00 Lt sumą.
Pažymėtina, kad asmenys, gyvendami sudarę santuoką, turi vienas kito atžvilgiu pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos CK 3.26 str. - 3.30 str., 3.35 str., 3.36 str. ir kituose straipsniuose. Sutuoktinių pareigų esmę sudaro lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Nagrinėjamoje civ. byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad G. J. iš savo asmeninių lėšų apmokėjo G. J. paskirtas administracines nuobaudas, taip pat apmokėjo atsakovo sąskaitas už mobilaus ryšio telefoną. Tačiau iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų akivaizdu, kad ji tai darė laisva valia ir geranoriškai. Toks ieškovės G. J. elgesys visiškai atitiko jau anksčiau nurodytų sutuoktiniui priklausančių pareigų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, pareiga atlyginti padaryta žalą asmeniui atsiranda tik tuomet, jeigu yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. ir 6.249 str. Nagrinėjamos civ. bylos atžvilgiu nėra nustatyti jokie neteisėti atsakovo G. J. veiksmai, taip pat ir jo kaltė, dėl to, kad G. J., būdama atsakovo sutuoktine, gera valia apmokėjo sutuoktiniui paskirtas administracine nuobaudas bei jam išrašytas sąskaitas už mobilaus ryšio telefoną. Todėl remiantis nurodytais teisiniais argumentais, ieškovės G. J. ieškinio reikalavimas dėl 6804,00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.
Jau anksčiau buvo konstatuota, kad dėl ginčo šalių santuokos iširimo kaltas yra atsakovas G. J., taip pat buvo konstatuoti net du Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinti jo kaltės prezumpcijos pagrindai. Remiantis tuo, teismas laiko, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes logiška ir natūralu, kad dėl santuokos metu nuo sutuoktinio patirto smurto, žiauraus elgesio jos atžvilgiu bei dėl to iširusios santuokos, G. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, psichinės ir emocinės būsenos pablogėjimą (Lietuvos Respublikos CK 3.70 str. 2 d., 6.250 str.). Tačiau nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad: agresyvus atsakovo G. J. charakteris ieškovei buvo žinomas dar iki santuokos sudarymo (2008-02-27 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą liudija, kad ji susitaikė su G. J., nors šis grasino ją nužudyti ir sudeginti jai priklausančią kliniką (b.l. 17-18)); kad, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų labai didelio dydžio (20000,00 Lt) neturtinei žalai pagrįsti; kad ieškovė baudž. bylos Nr. 1-78-319/2013 nagrinėjimo Alytaus rajono apylinkės teismo metu nereiškė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 25-26); kad, atsakovo G. J. turtinė padėtis nėra gera (jis niekur nedirba, yra neįgalus, turintis 30 proc. darbingumą (b.l. 131-132)). Todėl, atsižvelgiant į visas nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.), ieškovei G. J. iš atsakovo G. J. priteisina 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kiti nutraukiant santuoka išspręstini klausimai.
Ieškovė G. J. pareikštame ieškinyje aiškiai nurodė, kad jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi (b.l. 2-6). Tai ji patvirtino ir teismo posėdžio metu. AB „SEB bankas“ pažyma liudija, kad G. J. jokių įsipareigojimų minėtai banko įstaigai neturi (b.l. 149). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. Č. patvirtino, kad ieškovė G. J. yra visiškai atsiskaičiusi su ja pagal 2008-02-09 paskolos raštelį (b.l. 100). Nors nagrinėjamoje civ. byloje nėra pažymos, liudijančios, kad atsakovė yra sumokėjusi visas įmokas UAB Snoro lizingas“ pagal 2008-09-09 Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 171), tačiau atsižvelgiant į tai, kad paskutinis mokėjimas privalėjo būti atliktas 2010-09-10 (t.y. net prieš keturis metus), taip pat į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismuose nėra iškeltų jokių civilinių bylų ieškovės atžvilgiu dėl piniginių sumų priteisimo, teismas neturi pagrindo abejoti, jog G. J. yra visiškai atsikaičiusi pagal anksčiau minėtą Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamoje civ. byloje ieškovė G. J. patyrė 948,12 Lt bylinėjimosi išlaidas, sumokėdama nurodyto dydžio žyminį mokestį. Atsakovo G. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų, civ. byloje nėra.
Išsprendęs visus ieškovės ieškinio reikalavimus, teismas konstatuoja, kad buvo patenkinta apie 50 proc. ieškinio reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 474,06 Lt bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje civ. byloje susidarė ir 30,05 Lt dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Minėtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovo, t.y. po 15,02 Lt iš kiekvieno, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažinti G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Po santuokos nutraukimo G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „J.“, G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „J.“.
Priteisti G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 474,06 Lt (keturi šimtai septyniasdešimt keturis litus, 06 ct.) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) – po 15,02 Lt (penkiolika Lt, 02 ct.) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, valstybės naudai. Nurodytos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Swedbank”, banko kodas 73000 (Įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.