Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-06-28 · Civilinė byla Nr. e2S-688-198/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-28
Bylos Nr.
e2S-688-198/2016
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00491-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Kreditorius
UAB „Kapitalo valda“
Skolininkas
T. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-688-198/2016Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00491-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.4.1.11.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-627-1000/2016 sprendžiant pareiškimo dėl 176, 66 € skolos, 1182, 56 € delspinigių, 17, 67 € baudos, 5 % procesinių palūkanų ir teismo išlaidų išieškojimo iš skolininko T. S., priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorė teismui pateiktu pareiškimu prašė išduoti teismo įsakymą išieškoti jos naudai iš skolininko T. S. 176, 66 € skolą, 1182, 56 € delspinigių, 17, 67 € baudą, 5% procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko T. S. ir grąžino pareiškimą kreditorei. Grąžino kreditorei UAB „Kapitalo valda“ už pareiškimą sumokėtą 8,00 € žyminį mokestį. Nustatė, kad kreditorė pareiškimo reikalavimus grindžia 2006-09-05 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir skolininko sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi bei 2009-03-04 kreditorės ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarytu reikalavimo perdavimo-priėmimo aktu. Paminėtos sutartys yra sudarytos tarp juridinių asmenų, užsiimančių kreditavimo (plačiąja prasme) paslaugų teikimu ir fizinio asmens (skolininko). Sutarties dalykas ir šalių ypatumai aptariamą išperkamosios nuomos sutartį leidžia kvalifikuoti vartojimo sutartimi, o skolininką – vartotoju. Nurodė, kad kreditorės prašoma priteisti 1182, 86 € delspinigių suma žymiai viršija pagrindinės 176, 66 € skolos sumą, delspinigius prašoma priteisti už 3347 dienas, todėl prašomą priteisti delspinigių sumą vertino kaip neprotingai didelę, neatitinkančią šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad kreditorės pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Kadangi CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė priimant teismo įsakymą, tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl vadovaujantis CPK 435 str. 2 d. teismas kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Kreditorė atskiruoju skundu prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-04-22 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-6271000/2016 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti kreditoriaus UAB „Kapitalo valda" pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui T. S. bei išduoti teismo įsakymą pilna apimtimi. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nėra jokių LR CPK 435 str. 2 d. nustatytų požymių ar neatitikimų LR CPK 435 str. 2 d. reikalavimams. Pareiškėjos pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovui T. S. yra grindžiamas išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta kreditorės ir atsakovo. Reikalavimas priteisti skolą ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagristas. Pažymi, kad pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo nepagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes bei ištirti įrodymus. Aptariami klausimai galėtų būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorės UAB "Kapitalo valda" pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovui T. S. yra aiškiai nepagrįstas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-04-22 nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo dalies išduoti teismo įsakymą dėl skolos, baudos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). CPK 435 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 str. 1 ir 2 d. numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.

Iš pareiškimo turinio šioje byloje matyti, kad kreditorė UAB „Kapitalo valda“ prašo priteisti iš skolininko T. S. 176, 66 € skolą, 1182, 56 € delspinigius, 17, 67 € baudą, 5% procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimą grindžia 2006-09-05 išperkamosios nuomos sutartimi bei 2009-03-04 reikalavimo perdavimo-priėmimo aktu. Ieškovė yra juridinis asmuo, atsakovas – fizinis. Delspinigius kreditorė skaičiuoja vadovaudamasi sutarties 11.1 punktu. Kaip pagrįstai nurodo ir apeliantė, reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra nei absurdiškas, nei jį vienareikšmiškai nepagrįstu laiko materialiosios teisės normos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pateiktą pareiškimą, nustatė ir konstatavo, kad kreditorės reikalavimas dalyje dėl netesybų, kurių suma kelis kartus viršija skolos sumą, priteisimo, galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka bei pažymi, kad tokie delspinigiai, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra aiškiai per dideli. Dėl šios kategorijos bylų nagrinėjimo specifikos jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Įstatymas numato ir teisinį instrumentą, apribojantį akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįsto pareiškimo priėmimą – CPK 435 str. 2 d. Šios teisės normos vien formalus aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų (CPK 2 str.) ir CPK 3 str. 1 d. įvardinto tikslo, kad aiškinant bei taikant įstatymus būtina vadovautis teisingumu, protingumu ir sąžiningumu. Teismas šią procesinę pareigą šioje dalyje atliko tinkamai.

Nustatant netesybų dydį šalių susitarimu išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003 ir kt.). Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-541/2009).

Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 431 str. 1. 2 d., 435 str. 2 d. nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad kreditorės prašomų priteisti netesybų suma yra aiškiai per didelė, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl jos negali būti priteisiamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl 176, 66 € skolos, 17, 67 € baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsisakymą priimti pareiškimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas dėl prašomų priteisti delspinigių, tačiau nutartyje nieko nėra pasisakyta dėl reikalavimo priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas aiškaus nepagrįstumo. Tuo tarpu iš kreditorės pareiškimo matyti, kad kreditorė savo reikalavimą grindžia išperkamosios nuomos sutartimi, ir tai atitinka CPK 433 str. 1 d. 5 p., 3 d. reikalavimus, keliamus pareiškimo turiniui. Todėl svarstytina, ar buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas ir reikalavimo dalį dėl skolos, baudos ir procesinių palūkanų priteisimo pripažinti aiškiai nepagrįsta ir atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą dėl visų reikalavimų. CPK XXIII skyriuje nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti tik pareiškimo dalį, kurią teismas vertina aiškiai nepagrįsta CPK 435 str. 2 d. prasme, o dėl kitų pareiškime nurodytų reikalavimų, kuriuos teismas pripažįsta pagrįstais, išduodi teismo įsakymą. Pastaruoju metu šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, nustatęs, kad vienas ar keli iš pareiškime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, turėtų nutartimi atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. delspinigių ar palūkanų priteisimo), nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę reikšti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų išduoti teismo įsakymą (pvz. pagrindinės skolos priteisimo). Todėl sprendžiant klausimą iš naujo turi būti apsvarstyta, ar buvo pakankamas pagrindas atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą ir dėl 176, 66 € skolos, 17, 67 € baudos, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Dėl paminėtų motyvų nutarties dalis naikintina ir toje dalyje pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 431 str. 6 d., 432 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl 176, 66 € skolos, 17, 67 € baudos, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko T. S. panaikinti ir šioje dalyje pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė