Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-13553-1149/2024, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Skųsdama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį, apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Apeliantė teigė, kad skolininkė jau ilgą laiką išvengia bet kokių privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo. Nurodė, kad skolininkė kvestionuoja įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas aplinkybes. Apeliantės vertinimu, nėra jokio teisinio ir teisėto pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Pažymėjo, kad nėra grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo.

7. Pareiškėjos teigimu, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomojoje byloje bus tęsiami vykdymo veiksmai griaunant aikštelę ir sukeliant neigiamus padarinius pareiškėjai, o vėliau priėmus pareiškėjai palankų sprendimą dėl pateikto skundo, toks teismo sprendimas taptų beprasmis ir negalėtų būti įvykdomas dėl to, kad aikštelė ar jos dalys jau būtų nugriautos.

8. Iš pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų turinio nustatyta, kad pareiškėja iš esmės kvestionuoja antstolės 2024 m. spalio 2 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė konstatavo, jog skolininkė (pareiškėja) neįvykdė privalomojo nurodymo nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos statinį – sandėlį ir sutvarkyti statybvietę.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismui nebuvo pagrindo konstatuoti akivaizdaus pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolės veiksmų nepagrįstumo, kadangi skunde nurodytas jo dalykas ir pagrindas bei papildomai pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. egzistuoja pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

11. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos – teismo sprendimo įvykdymo grėsmės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).

12. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas pažymi, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis ir tokios priemonės gali būti taikomas tuomet, kai teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo būtinumą.

13. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

15. Taigi, surašydama aktą dėl sprendimo nevykdymo, antstolė fiksuoja tam tikras faktines aplinkybes ir toks akto surašymas pats savaime neįpareigoja skolininko, o yra pagrindas pradėti teisminį procesą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

16. Šiuo atveju ieškovė įrodymais nepagrindė aplinkybių, kad antstolės 2024 m. spalio 2 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymas lėmė pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl statinio griovimo proceso ir, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo dėl pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos , todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.

17. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

18. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Dėl to atskirasis skundas patenkinamas ir apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina bei klausimas išspręstinas iš esmės atmetant pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį ir pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.