Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo pagal BUAB „Mažoji technika“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. B. priešieškinį dėl pripažinimo, kad neatsirado paskolinių teisinių santykių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies,byla dalyje dėl pirminio ieškinio nutrauktina(CPK 293 str.4 p.), priešieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių ieškovo (tuo metu UAB „Mažoji technika“) ir atsakovo A. B. 2007m.spalio 02 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis, kurios 1 punktu ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui 96 6678,40 Lt , o paskolos gavėjas –atsakovas nurodė, kad pinigus priima ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2009m. spalio 02 d.(1t.,6 b.l.).Sutarties 3.3 punktu atsakovas įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolos sumą ir nesumokėtas palūkanas,paskolos davėjui pareikalavus, mokėti 0,1 procentą delspinigių nuo įsiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo paskolintos sumos.

Pagal CK 6.870 straipsnio, įtvirtinančio paskolos sutarties sampratą 1dalies nuostatą, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.Taigi pagrindiniai paskolos sutarties požymiai: tai – paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas. Nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą.Neesant sutartyje patvirtinimo, kad pinigus pagal paskolos sutartį atsakovas gavo, t.y.siekiant nustatyti, ar tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai, pinigų perdavimo aplinkybę įrodinėja paskolos davėjas, šiuo atveju ieškovas, o grąžinimą –paskolos gavėjas-atsakovas.

Ieškovas įrodinėja tarp jo su atsakovu buvus paskolinius santykius. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 str.-6.195 str. bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ( LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-08 nutartyje civilėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-406/2005; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu ( L AT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-06 nutartyje civilėje byloje Nr. 3K-3-148/2010).

Kilus tokio pobūdžio ginčui dėl paskolinių santykių buvimo, būtina turėti omenyje kasacinio teismo formuojamą praktiką šiais klausimais. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011). Sutinkamai su Lietuvos CK 6.870 str. 2 d. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtina, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo įvykdytas paskolos davėjo įsipareigojimas paskolos sumą pervesti į atsakovo A. B. atsiskaitomąją sąskaitą, dėl ko šis ir neturi pareigos grąžinti paskolos.Tai, kad sutartis sudaryta iš kelių sudėtinių dokumentų, ar jos pavadinimas kitoks nei nustatyta įstatyme , neturi įtakos teismų pareigai teisingai aiškinti pagal anksčiau nurodytas taisykles.Sutarties elementai yra šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais –ir sutarties forma(CK 6.159 str.).Sutarties , kaip sandorio šalies valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu, konkliudentiniais veiksmais, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį(CK 1.64 str.1dalis,1.71 str.2 d.).Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio aplinkybes. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir pinigai buvo perduoti atsakovo nuosavybėn, ieškovas įrodinėja trimis dokumentais: 2007 m. spalio 02 d.šalių pasirašyta paskolos sutartimi (1 t.,6 b. l.), 2007 m. spalio10 d. paskolos sumos pervedimu trečiajam asmeniui(1t., 7 b.l.), buhalteriniais dokumentais, kuriuose apskaitoma atsakovo skola(1 t., 9 b.l.).Šalims sudarius paskolos sutartį, po jos sudarymo ieškovas 2007-10-11 mokėjimo pavedimu pervedė paskolos sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumą 96 678,40 Lt trečiajam asmeniui H. P. Auctions Ltd( 1 t., 7 b.l.), iš kurio atsakovas įgijo automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) automobilis tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje buvo įregistruotas atsakovo vardu, savininku nurodytas atsakovas (1 t.,8 63,93 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laiko, kad dokumentu, įrodančiu paskolos gavimą, laikytinas ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas, patvirtinantis paskolos sumos – t. y. paskolos dalyko – pervedimą atsakovo reikmėms įgyti automobilį. Atsakovas sutartį ginčija tik tuo pagrindu, kad paskolos pinigų negavo.Teigdamas, kad tai buvo apsimestinis sandoris, atsakovas šiuo pagrindu nereiškė priešieškinio, ką patvirtino ir teismo posėdyje.Apie apsimestinio sandorio sudarymą atsakovas nurodė tik teismo posėdyje ir tai paremta tik subjektyviu atsakovo atstovo aiškinimu.Pažymėtina, kad atsakovas keičia savo poziciją, kas nesudaro galimybės ieškovui paruošti savo poziciją, tuo pačiu ir atsakovo paaiškinimus vertinti kaip patikimus.

Aiškinantis šalių valią ir tai, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, svarbu pažymėti, kad buvęs ieškovo vadovas G. B. ir atsakovas A. B. yra artimi giminės-broliai.Nežiūrint šių aplinkybių, paskoliniai santykiai 2007-11-07 buvo įforminti ir ieškovo įmonės buhalterijoje, kur 96 67678,40 Lt buvo laikoma atsakovo A. B. skola įmonei (ieškovui)(1t., 9 b.l.).Todėl visiškai nelogiška, kad esant artimiems giminystės santykiams, ieškovo buvęs vadovas, neesant paskolinių sutartinių santykių, juos būtų forminęs atsakovo vardu, jeigu būtų atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės dėl automobilio įgijimo įmonės nuosavybėn.Pats sutarties tekstas, kuriame nurodomas ir delspinigių skaičiavimas, taip pat patvirtina buvus šalių paskolinius santykius, ką kaip minėta patvirtina ir buhalteriniai dokumentai, kur 2007-11-07 įforminta paskolos suma(1.t., 9 b.l.).

Taigi byloje nustatytas pirmas būtinas paskolos sutarties požymis – pinigų perdavimo faktas. Tuo pačiu ir iš paskolos sutarties teksto nustatytas paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą, kas kaip minėta įforminta įmonės buhalterijos apskaitoje.Tolesni šalių veiksmai irgi patvirtina tarp šalių buvus paskolinius santykius.Atsakovas įgijęs Prancūzijoje automobilį, juo disponavo savarankiškai, įregistruodamas savo vardu tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje (1t.8, 63,93 b.l.). Atsakovas, teigdamas, kad jis buvo tik tarpininkas, negali motyvuotai paaiškinti, kodėl automobilis nebuvo perregistruotas įmonės vardu, jį pargabenus į Lietuvą, tuo padengiant pagal paskolos sutartį panaudotus pinigus automobiliui įgyti.Tolesni faktiniai veiksmai-2007-11-19 atlygintinos panaudos sutarties tarp atsakovo ir ieškovo sudarymas irgi patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad automolis buvo įgytas atsakovo nuosavybėn (1 t.,115 b.l.).Šioje sutartyje atsakovas aiškiai nurodo, kad atsakovo įgytas automobilis TOYTA HILUCCX (duomenys neskelbtini) priklauso jam nuosavybės teise(1t., 115 b.l.). Pažymėtina, kad iš šios panaudos sutarties matyti, jog atsakovas ir anksčiau panaudos pagrindais buvo perdavęs naudotis kitą asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį ir šia sutartimi nutraukė ankstesnę sutartį dėl anksčiau perduoto naudotis automobilio (duomenys neskelbtini) LX naudojimo.Rašytiniai įrodymai–buhalteriniai dokumentai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas neperėmė šio automobilio nuosavybėn, o už automobilio panaudą ieškovas įskaitydavo paskolos padengimui, ką teisme nurodė ir ieškovo atstovės (išrašas iš 2007 lapkričio mėnesio buhalterinės knygos, 2 t.,22-25 b. l.).Pagal pateiktus rašytinius įrodymus įmonės Didžiosios knygos įrašus-pažymas buvo apskaityta 4 000 Lt panaudos mokesčio.Pagal panaudos sutartį iš panaudos mokesčio buvo išskaitomas 15 proc. dydžio GPM. Automobilis 2008-07-30 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas ieškovui (1 t.,126 b.l.).Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad jį įgyjant ieškovas atsakovui apmokėjo šalių nurodytą automobilio vertę 72 000 Lt, nes tokių duomenų nėra buhalterijoje. Atsakovas nurodo, jog pinigų pagal šią sutartį negavo.Ieškovui nepateikus tokių įrodymų ir pripažinus šį faktą, laikytina įrodytu, kad ši suma buvo apskaityta dalies paskolos sutarties padengimui (CPK187straipsnis).

Ištyrus ir įvertinus šalių paaiškinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo, rašytinius įrodymus-paskolos sutartį, buhalterinius dokumentus, automobilio registraciją, panaudos sutartį(CPK 185 str.), nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių, o paneigus kitokių teisinių santykių, kurie lemia ir prievolių tarp šių santykių šalių pobūdį, buvimą, ieškovo pateikti ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina paskolos sumos perdavimą atsakovui paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu.Ieškovas nurodytu banko pavedimu įrodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą, atsakovas, priešingai, nepateikė įrodymų apie paskolos ieškovui sugrąžinimą, todėl teismas turi teisinį pagrindą negrąžintos paskolos dalį priteisti iš atsakovo ieškovui (CK 6.38, 6.873 str.). Šias išvadas teismas daro ne tik įvertinęs įrodymų visetą, bet ir remdamasis įrodymų pakankamumo, logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą(CPK176,185 straipsniai.).Tenkinant ieškinį, atsakovo priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Atsakovas, norėdamas paneigti paskolos santykių buvimą,ir pagrįsti priešieškinį, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 str., CK 6.875 str. 1 d.), tačiau to nepadarė.

Šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o atsakovas naudojasi kvalifikuota teisine pagalba, taigi, įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo pozicija dėl jam pervestų lėšų bylos nagrinėjimo metu keitėsi, tačiau neneigė aplinkybių, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai, nurodydamas tik kitą pinigų pervedimo tikslą bei kad buvo apsimestinis sandoris, nors tuo pagrindu nereiškė priešieškinio.Pažymėtina, kad atsakovas yra išsilavinęs asmuo,tuo metu įmonėje atliko atsakingas vadybininko pareigas, kas rodo, kad suprato , kokią sutartį sudaro ir suvokė tokios sutarties teisinius padarinius.Teigdama , kad sandoris buvo ne toks, koks nurodytas sutartyje, sandorio šalis privalo įrodyti savo argumentų pagrįstumą, priešieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą(faktinį priešieškinio pagrindą).Tuo tarpu atsakovas priešieškinyje to net nenurodė.

Įvertinant ieškovų nurodytas aplinkybes, kad ieškovo skola buvo mažinama, įskaitant mokestį pagal panaudos sutartį, kuris pagal įmonės Didžiąją knygą už panaudos laikotarpį sudarė 4000 Lt, teismas pripažįsta esant negrąžintą ieškovo skolos dalį 20 678,40 Lt(24 678-4 000 Lt).Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų apie likusios šios paskolos dalies grąžinimą, todėl ši negrąžintos paskolos dalis priteistina ieškovui(CK 6.873 str.1 d.).

Kadangi ieškovas prašo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2009-10-02 iki 2010-04-02, o atsakovas prašo taikyti CK 1.125 straipsnio dalyje numatytą senaties terminą, teismas pripažįsta jį praleidus, todėl ieškinys delspinigių dalyje netenkintinas.( CK 1.125 straipnio5 dalies 1 punktas ).

Iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatyto dydžio 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.,6.210 str. 1 d).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos–procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 29,46 Lt (1 t.,109 b.l., 2 t.,10 b.l.)(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas,96 straipsnio 1 d.).

Kadangi nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui buvo skirtos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, jų taikymas paliktinas iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nustatant jų dydį pagal teismo sprendimu priteistą sumą, t.y. 20678 Lt sumai(CPK 144,145,150 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendž ia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mažoji technika“ (įmonės kodas 300057538) iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 678,40 Lt(dvidešimt tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir 40 ct) skolos.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mažoji technika“ (įmonės kodas 300057538) iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 20 678,40 Lt sumos, jas skaičiuojant nuo 2011 gruodžio 20 d.iki sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmestii.

Bylą dalyje dėl pirminio ieškinio nutraukti,ieškovui atsisakius nuo pirminio ieškinio.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B. 29,46 Lt(dvidešimt devynis litus ir 46 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Šiaulių apygardos teismo 2013 lapkričio 25 dienos nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto bei piniginių lėšų areštą palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, jo dydį sumažinant iki 20 678,40 Lt(dvidešimt tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt aštuonių litų ir 40 ct ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.