- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- e2-1508-666/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00252-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- A. A., A. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui
- Advokatai
- Romanas Lupeika
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovei D. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams A. A., A. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti jam teisę pateikti patikrinimui bei suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui matininkų MB „Pajūrio matininkai" parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. esančio K k., Kretingos sen., Kretingos r., kadastro duomenų bylą bei įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centre be atsakovės A. P. sutikimo; priteisti iš atsakovų A. A. ir A. P. po 75,00 Eur išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus bei visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodė, kad 2015-05-19 mirus sutuoktinei Onai D. A. jis su dviem vaikais – atsakovais A. A. ir A. P. paveldėjo po jos mirties likusį turtą, tarp kurio 3,53 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. esantį K k., Kretingos sen., Kretingos r. Trečiasis sūnus S. A. valios priimti palikimo dalį po mamos mirties nesikreipė, nes manė ir laikė, kad ta turto dalis turėjo atitekti jo tėvui, t. y. ieškovui. Atsakovai A. A. ir A. P. priėmė po mamos mirties likusį turtą, tačiau iki pat šiol nėra išsiėmę Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų, t. y. jie nėra de jure įteisinę savo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Atsakovai paveldėtu turtu visiškai nesirūpina, nemoka jokių privalomų mokesčių, su ieškovu nebendradarbiauja ir nesitaria dėl paveldėto turto naudojimo ir valdymo. Ieškovas norėtų turtą atsidalinti arba / ir nusistatyti naudojimosi juo tvarką, tačiau to padaryti negali, nes reikia patikslinti paveldėtų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi ankščiau žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminariuosius matavimus. Ieškovo užsakymu MB „Pajūrio matininkai“ sudarė ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Atsakovas A. A. ribų paženklinimo aktuose pasirašė už mirusią mamą Oną D. A.. Atlikus kadastrinius matavimus buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai, bendras žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 3.5300 ha iki 2.8930 ha, nes visą šį žemės sklypą į dvi dalis dalina 6 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias Nr. KT 0710. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2017-12-21 patvirtino išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. , unikalus Nr.) ribų patikslinimo vietovėje bei teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo. Telefoninio pokalbio metu atsakovas A. A. sutiko, kad patikslinti kadastriniai matavimai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovė A. P. yra kategoriškai prieš, nors MB „Pajūrio matininkai“ ją pranešimu apie pasikeitusius kadastrinius matavimus informavo, siųsdami pranešimą registruotąja pašto siunta. Ieškovas MB „Pajūrio matininkai" už atliktus kadastrinius matavimus sumokėjo 400,00 Eur. Atsakovai padengti dalies ieškovo patirtų išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus nesutinka.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jis norėjo ir nori atsiskaityti už atliktus kadastrinius matavimus, tačiau ieškovas iki šiol jam nebuvo pateikęs jokios sąskaitos ar išlaidas patvirtinančių dokumentų.
A. A. P pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą bei skirti ieškovui baudą už nepagrįstą ieškinį. Nurodė, kad po mamos mirties ieškovui pradėjus gyventi su kita moterimi, dėl kilusių nesutarimų, su ieškovu bendrauja mažai, tačiau ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad ji nesutinka pateikti suderinimui ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patikslintus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad ieškovas nė karto nei telefonu nei kitomis priemonėmis į ją nei dėl paveldėto žemės sklypo naudojimo ir valdymo, nei dėl būtinumo atlikti paveldėto žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus, nesikreipė. Pirmą kartą apie tai, kad ginčo žemės sklypas bus ženklinamas ir kad jai, kaip turtinių teisių perėmėjai reikia atvykti į Kretingą savo parašu patvirtinti žemės sklypo ženklinimą ir matavimus, numatytus 2018-02-12, ji sužinojo tik 2018-02-20, kai registruotu paštu jos gyvenamosios vietos adresu JAV buvo įteiktas 2018-01-29 MB „Pajūrio matininkai“ pranešimas. Pranešimas buvo įteiktas pavėluotai, pasibaigus jame nurodytam terminui, be to, net ir įteikus laiku dėl atstumo, skrydžių ir užimtumo nebūtų galėjusi atvykti nurodytu laiku. Pranešime nebuvo nurodyta kokiu būdu ji gali įforminti savo sutikimą ir nenurodytos kilsiančios pasekmės. Mano, kad pranešimas tokiais terminais išsiųstas tyčia, kad vėliau klaidindamas teismą ieškovas galėtų kreiptis į teismą dėl neva pažeistų teisių gynimo. Jeigu ji būtų buvusi informuota apie tai, kodėl reikia tikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir reikiami dokumentai būtų buvę atsiųsti į jos gyvenamąją vietą JAV, ji būtų pasirašiusi reikiamus dokumentus ir registruota pašto siunta grąžinusi. Ieškovas taip pat klaidina teismą nurodydamas, kad ieškovė kategoriškai atsisakė atlyginti dalį kadastrinių matavimų išlaidų. Ieškovas ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko savo iniciatyva, apie būtinumą juos atlikti nepranešė nei jai, nei broliui, nenurodė kas juos atliks, nei kiek tai kainuos. Ieškovas niekada neprašė atlyginti dalį šių išlaidų. Paveldėjimo teisės liudijimo dar nei ji, nei jos brolis nėra išsiėmusi, nes nebuvo poreikio turtą parduoti ar kitaip juo disponuoti. Apie poreikį registruoti ir disponuoti paveldėtu turtu nebuvo nurodęs ir ieškovas. Ši aplinkybė nepagrįstai ieškinyje nurodoma kaip trukdymas ieškovui disponuoti turtu, įstatymai nenustato termino per kiek laiko paveldėjimo liudijimas turi būti išduotas. Pažymėjo, kad ieškovas nesistengė su bendru turtu susijusius klausimus išspręsti neteismine tvarka ir nepagrįstai siekia užkrauti papildomą bylinėjimosi išlaidų naštą.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad teismui pripažinus ieškinio argumentus bei įrodymus pagrįstais ir ieškinį dėl teisės atlikti, patikrinti, priimti administracinį aktą dėl kadastro duomenų patikslinimo ir įregistruoti kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre tenkintų, tarnyba neprieštaraus, kad žemės sklypui, kadastro Nr. parengtos kadastro duomenų bylos būtų pateiktos Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui ir Kadastro tvarkytojui be bendraturčių sutikimo.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. A. atsiėmė ieškinio reikalavimą dėl skolos už kadastrinius matavimus priteisimo, ieškinį kitoje dalyje palaikė. Papildomai paaiškino, kad po sutuoktinės mirties priėmęs palikimą norėjo susitvarkyti visus dokumentus ir atsidalinti jam atitekusią dalį nuo kitų bendraturčių – atsakovų, kadangi jų santykiai pakankamai konfliktiški. Nuėjo pas matininką ir paprašė, kad permatuotų 2 žemės sklypus. Matininkas pasakė, kad reikia visų bendrasavininkų parašų. Tada paskambino sūnui A (atsakovui) ir pasakė, kad reikia parašo. Sūnus pasakė, kad nieko nesirašys. Vėliau pats matininkas skambino pačiam A, tiek jo sūnui dėl parašų. Nesulaukus jokios reakcijos matininkas kreipėsi raštu. Galų gale po 2 metų A dokumentus pasirašė. A. A. P dokumentų pasirašyti nesutiko. Jis išnaudojęs visas galimybes susitarti geruoju ir netekęs kantrybės kreipėsi į teismą.
Ieškovo atstovas advokatas Romanas Lupeika ieškinio dalį dėl leidimo įregistruoti kadastrinius matavimus be bendrasavininkės sutikimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ginčą tarp tėvo ir vaikų buvo bandyta išspręsti taikiai visomis įmanomomis priemonėmis, tačiau bendro sutarimo tarp šalių nebuvo ir nėra. Atsakovai, kaip ginčo žemės sklypo bendraturčiai, stengiasi apsunkinti bendro turto valdymą, ilgą laiką neįsiregistravo nuosavybės teisių, proporcingai turimai daliai nedengė su daikto priežiūra susijusių išlaidų. Atsakovai pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas, todėl turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
Atsakovas A. A. teismo posėdžio metu su jį liečiančia ieškinio dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko. Nurodė, kad apie atliekamus kadastrinius matavimus sužinojo tik 2018 m. vasario gale, gavęs pranešimą iš matininko. Tėvas apie tokius planus informavęs nebuvo. Gavęs pranešimą nuvyko pas matininką ir pasirašė dokumentus. Klausė kiek reikia sumokėti. Matininkas atsakė, kad susitarsite su tėvu tarpusavyje. Tėvas jam jokios sąskaitos nepateikė, todėl nieko ir nemokėjo. Pasirašęs pas matininką dokumentus, pranešė ir seseriai. 2018-03-05 telefonu kalbėjosi su tėvo advokatu, jis susitarti taikiai nesiūlė. Jis advokatui pasakė, kad sesuo tikrai nesutiks pasirašyti dokumentų. Paveldėjimo teisės dokumentus abu su seserimi susitvarkė po pirmojo teismo posėdžio.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovė Dalia Vaičikauskienė ieškinį palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
A. A. P į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Byla dėl dalies ieškinio reikalavimų nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A. A. ir atsakovai A. A. ir A. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr., esančio K k., Kretingos sen., Kretingos r., bendrasavininkai. Ieškovui A. A. priklauso 5/8 dalys, atsakovams A. A. ir A. P. – po 3/16 dalis ginčo žemės sklypo. Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminariuosius matavimus. Laikinajame žemės klypo plane, parengtame 1995-12-12, išmatuotas sklypo plotas – 3,53 ha. Ieškovo užsakymu, MB „Pajūrio matininkai“ 2017-09-05 sudarė ginčo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą. Atlikus kadastrinius matavimus buvo suformuoti du atskiri 2,2363 ha ir 0,6567 ha žemės sklypai, bendras žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 3.5300 ha iki 2.8930 ha, dėl per sklypą einančio 6 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikšmės kelio Nr. KT 0710. Už atliktus geodezinius matavimus ieškovui 2018-02-14 išrašyta sąskaita faktūra Nr. MP527 400,00 Eur sumai, kurią jis tą pačią dieną apmokėjo pinigų priėmimo kvitu Nr. MB175. 2018-05-23 pakvitavimu atsakovas A. A. dalį šių išlaidų – 150,00 Eur (75,00 už save ir 75,00 Eur už atsakovę A. P.) atlygino. Ginčo žemės sklypui sumažėjus 0,6370 ha, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2017-12-21 parengė išvadą Nr. 14IŽ-106-(14.14.111.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr.) ribų patikslinimo vietovėje bei teritorijų planavimo dokumento patikslinimo būtinumo. Atsakovas A. A. 2017-09-05 davė sutikimą nustatyti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. A. A. P į žemės sklypo matavimus neatvyko, kadastro duomenų bylos dokumentuose nepasirašė. Duomenų, kad atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas dėl kadastrinių matavimų atlikimo ar ginčijusi 2017-09-05 atliktų kadastrinių žemės sklypo matavimų duomenų teisingumą, byloje nėra. Nesant vieno iš bendraturčių sutikimo ieškovas negali įregistruoti patikslintų kadastrinių matavimų VĮ Registrų centre.
Dėl išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo.
Ieškovas A. A. ieškiniu buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovų A. A. ir A. P. po 75,00 Eur išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šio reikalavimo atsisako, kadangi atsakovas A. A. šias išlaidas tiek už save tiek už atsakovę A. P. atlygino. Ieškovo atstovas advokatas Romanas Lupeika patvirtino, kad ieškovui šio procesinio veiksmo teisinės pasekmės yra žinomos. Atsakovas A. A. tam neprieštaravo.
Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtinas, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui žinomos, byla toje dalyje nutrauktina (LR CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d., CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Dėl teisės įregistruoti kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, bendraturčių nesutikimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
Ieškovas A. A. siekdamas atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, užsakė žemės sklypo, unikalus Nr. esančio K k., Kretingos sen., Kretingos r., kadastrinius matavimus, kadangi žemės sklypas buvo suformuotas atlikus tik preliminariuosius matavimus. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis ir kt. Žemės plotai, kuriuos skiria viešieji ir vidaus keliai, gatvės, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, tačiau tai nereiškia bendraturčių dalių atidalinimo, nes abiejuose sklypuose lieka jų valdomos nuosavybės dalys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktas). Nagrinėjamu atveju, atlikus patikslintus kadastrinius matavimus 3,53 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. esančiame K k., Kretingos sen., Kretingos r., buvo suformuoti du žemės sklypai – 2,2363 ha ir 0,6567 ha ploto, kuriuos skiria vietinės reikšmės 6 metrų ilgio kelias, kaip tai nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Bendras žemės sklypo plotas sumažėjo 0,6370 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2017-12-21 parengtoje išvadoje Nr. 14IŽ-106-(14.14.111.) konstatavo, kad žemės sklypo plotas sumažėjo viršijant leistinas ribas, todėl yra būtina patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr.) ribas vietovėje bei teritorijų planavimo dokumentuose. Tam, kad ieškovas galėtų įgyvendinti savo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises ir galėtų atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina patikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. To jis padaryti negali nesant atsakovės, žemės sklypo bendrasavininkės, A. P. sutikimo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas į ją dėl būtinumo atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus niekada nesikreipė, apie tai, kad žemės sklypas buvo ženklinimas pirmą kartą sužinojo neva tik 2018-02-20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. A., atsakovės brolis, sutikimą atlikti naujus kadastrinius matavimus davė 2017-09-05. Kaip paaiškino pats atsakovas teismo posėdžio metu, pasirašęs dokumentus, jis iš karto informavo seserį. Darytina išvada, kad apie atliekamus kadastrinius matavimus atsakovė sužinojo ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėn., labai tikėtina, kad ir daug anksčiau. Netikėti atsakovo A. A. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimai nėra pagrindo, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų atsakovai palaiko gerus santykius, nuolat bendrauja. Kaip atsiliepime į ieškinį patvirtino pati atsakovė, apie iškeltą civilinę bylą ji sužinojo iš brolio. Atsakovas A. A. netgi padengė jų abiejų dalis už atliktus kadastrinius matavimus. Taip pat nėra pagrindo tikėti ir atsakovės atsiliepime išdėstyta aplinkybe, kad neva jei būtų žinojusi apie būtinybę atlikti kadastrinius matavimus – būtų reikiamus dokumentus pasirašiusi. Neva MB „Pajūrio matininkai“ tyčia pranešimą išsiuntė tokiu terminu, kad ji negalėtų atvykti ir išreikšti savo pozicijos dėl atliekamų kadastrinių matavimų. Kaip rodo atsakovės procesinis elgesys, net jei būtų pranešimą gavusi laiku, labiausiai tikėtina, kad dokumentų nebūtų pasirašiusi, ko ir nepadarė iki pat šiol. Juolab, kad buvo sudarytos visos galimybės ginčą išsispręsti taikiai, tuo tikslu netgi buvo atidėtas teismo posėdis. Be kita ko, atsakovė nesutikdama su atliktais kadastriniais matavimais, jų teisingumu, galėjo juos ginčyti. 2018-01-29 rengtame MB „Pajūrio matininkai“ pranešime apie atliktą žemės sklypo ženklinimą buvo nurodyti kontaktiniai duomenys – biuro adresas, telefono numeris bei elektroninio pašto adresas, kuriais atsakovė galėjo kreiptis, tačiau jokių veiksmų neatliko. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, kaip žemės sklypo bendrasavininkas, pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir pareiškė nepagrįstą ieškinį, tačiau byloje nustatytos aplinkybės liudija priešingai. Atsakovė ne tik, kad neduoda sutikimo įregistruoti patikslintų kadastrinių matavimų, bet ir ilgą laiką, t.y. apie 3 metus delsė išsiimti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir įsiregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą VĮ Registrų centras. Atsakovė iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų jos teises ar teisėtus interesus. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės neveikimas trukdo savo, kaip bendraturčio, teises įgyvendinti būtent ieškovui, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl pripažįstama, kad ieškovas turi teisę įregistruoti naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis bei suderinti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriuje be atsakovės A. P. sutikimo, nes atsakovė nepagrįstai tokio sutikimo neduoda.
Dėl baudos skyrimo.
A. A. P prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (LR CPK 95 str. 1 d.). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-146/2013). Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškinys yra pagrįstas ir ieškovo reikalavimus tenkinus visiškai, tenkinti atsakovės prašymą nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį 2018-03-10 sumokėjo 90,00 Eur žyminį mokestį (15,00 Eur už turtinį ir 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą) bei patyrė 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2018-03-08 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 918394).
Atsakovai nesutikdami su ieškiniu iš esmės ginčijo ne pačio ieškinio reikalavimus, o prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydami, kad ieškinys nepagrįstas ir ieškovas piktnaudžiauja procesu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tėvo ir vaikų santykiai itin konfliktiški. Atsakovai galimai pykdami ant tėvo, kad jis po jų mamos mirties užmezgė naujus santykius, apribojo jo teises disponuoti paveldėtu turtu: ilgą laiką (apie 3 m.) neišsiėmė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų ir neįregistravo savo nuosavybės teisių, nesutiko apmokėti dalies išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus, atsakovė nedavė sutikimo atlikti kadastrinius matavimus. Dalis išlaidų už atliktus kadastrinius matavimu atlygintos tik teisminio proceso metu. Paveldėjimo teisės liudijimai ir nuosavybės teisės VĮ Registrų centras taipogi įregistruoti tik ginčo nagrinėjimo teisme metu. Akivaizdu, kad be profesionalių teisininkų įsikišimo, vargu ar atsakovai būtų atlikę minėtus veiksmus. Ieškovas dėjo visas pastangas, kad ginčas būtų išspręstas taikiai. Atsakovai neradę taikaus ginčo sprendimo būdų su jų pačių garbaus amžiaus tėvu, turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes.
Atsakovams bylos nagrinėjimo metu atlyginus 150,00 Eur ieškovo patirtų išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus, ieškovas savo reikalavimo šioje dalyje atsisakė. Ieškovui atsisakius turtinio reikalavimo, grąžintina 75 procentų atsisakytai ieškinio daliai tenkanti žyminio mokesčio dalis – 11,00 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovui iš atsakovų priteistina negražintinas atsisakytų reikalavimų daliai tenkantis žyminis mokestis – iš kiekvieno po 2,00 Eur.
Neturtinis reikalavimas buvo reiškiamas tik atsakovės A. P. atžvilgiu. Šis reikalavimas tenkintas pilna apimtimi. Atitinkamai iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškovas šioje byloje patyrė 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 p., 8.2, 8.19., nustatytus už advokato teikiamą teisinę paslaugą priteistinus maksimalius dydžius, parengto ieškinio apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Proporcingai reikštiems reikalavimams iš atsakovo A. A. priteistina 100,00 Eur, o iš atsakovės A. P. 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovo naudai.
Iš viso iš atsakovo A. A. priteistina 102,00 Eur, o iš atsakovės A. P. 277,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
bylą dalyje dėl išlaidų už atliktus kadastrinius matavimus priteisimo nutraukti.
Pripažinti ieškovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę pateikti patikrinimui bei suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui matininkų MB „Pajūrio matininkai" parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. 5, esančio K k., Kretingos sen., Kretingos r., kadastro duomenų bylą bei įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų bylą VĮ Registrų centre be atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 102,00 Eur (šimtą du eurus), o iš atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 277,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Grąžinti ieškovui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) sumokėto žyminio mokesčio dalį – 11,00 Eur (vienuolika eurų) (mokėjimo data 2018-03-10, įmokėta suma – 90,00 Eur), grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.